„Atnašauk Dievui bendravimo auką
ir vykdyk savo įžadus Aukščiausiajam.
Šaukis manęs vargo dieną;
išgelbėsiu tave, ir tu mane šlovinsi.“
Psalmyno 50, 14-15
Ką mes galime atnešti Dievui kaip auką?! Juk JAM ir taip viskas priklauso! Galbūt savo laiką?! Savo pinigus?! Energiją ir jėgas?! Kasdieninį Biblijos skaitymą ir pamąstymus?! Ne, JIS nori daug daug daugiau. Jam – papiktinimas, kai mes norime sudaryti savo „sandėrius“ su Juo. „JIS gauna mano dešimtinę ir už tai – laimina mane. JIS gauna mano Biblijos skaitymo ir pamąstymų „auką“ ir už tai daro mane geru žmogumi“. JIS nenori aukos, t.y., ko nors, kas mums sunku, ar už ką mes laukiame atlygio. Taip buvo nuviltas jau ne vienas žmogus…
JIS nenori Tavo aukos, bet nori Tavęs viso, su oda ir plaukais! Su pinigine ir laiko paskirstymu! JIS nori būti Viešpats! Jei Tu leidi Jam Tave tobulai užpildyti, Tavo širdis iš džiaugsmo gieda Jam šlovės „auką”! Jei priklausai Jam, Tavo visos aukos yra Tau džiaugsmas, o ne kažkas sunkaus.
Įvykdyk Aukščiausiajam savo įžadus: nepažadėk lengvabūdiškai. Tesėk savo pažadus! Jei duodi Dievui pažadą, tuomet tai yra šventas reikalas. Geriau nieko nepažadėti, nei pažadėjus papulti į pavojingą netesėjimo situaciją.
Jei šiandiena yra Tavo „vargo diena“, tuomet džiaukis; JIS pažadėjo: „Šaukis manęs vargo dieną;išgelbėsiu tave, ir tu mane šlovinsi!“ Taip, Dievas nori mus išlaisvinti iš vargo ir kiekvienoje bėdoje būti šalia, kad viską galėtume pakelti ir panešti, – kartu su Juo.
Ačiū, Tėve, kad esi arti manęs! Tavo kantrumas man dar ilgai nesibaigs! Šiandien ryte yra Tau vėl iš naujo skirta Malonė! Noriu iš naujo „aukoti“ save Tau – būk šiandieną mano Viešpats. Trokštu Tave girti ir šlovinti, o jei papulsiu šiandien į bėdą, noriu šauktis Tavęs, ir Tu man padėsi. Tu esi mano nuostabusis stiprusis Dievas!!!