Pranašystės dovana – 2020.10.20

Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo.
1 Korintiečiams 14, 1

Kai kurie mano, kad Dvasios dovanos jau seniai paliovė, tačiau Bažnyčia jau seniai parodė, kad taip nėra. Praktikuojama užtarimo malda, meldžiama išgydymo ligoniams ir pranešama apie stebuklus. Tik pranašystė yra nedažna.
Ši dovana yra labai svarbi, nes pranašas statydina Bažnyčią, jis paguodžia, iškelia naujus tikslus, parodo Dievo širdį, ugdo ir įspėja. Paulius mano, kad Bažnyčios vadovybę turėtų sudaryti ne tik mokytojai ir evangelistai, bet ir pranašai.
Pranašystė tikrai yra brendimo procesas. Ji prasideda lėtai ir nuo mažų dalykų ir auga tol, kol subręsta. Yra „mažųjų pranašų“, kurie nujaučia Dievo ketinimus, ir išreiškia juos savo žodžiais. Ir yra keletas puikių pranašų, kurie girdi Dievo žodį ir perduoda jį pažodžiui. O tarp šių dviejų grupių yra įvairių balsų.
Aš pats visus Dievo apreiškimus apibūdinu vienu žodžiu – „pranašystės“. Vizijos, sapnai, Dievo balso girdėjimas ir jausmas, ką galvoja ir nori pasakyti Dievas. Manau, kad daugelis žmonių jaučia Dievo ketinimus. Jie turėtų būti drąsesni ir dažniau tai išsakyti nedidelėje grupėje.
Kartais darome klaidų. Linkėdami kažkam gero, kartais supainiojame tai su Dievo valia ir sakome taip, tarsi tai sakytų Dievas. Tai yra neteisingos, žmogiškos pranašystės. Arba prie to, ką pasakė Dievas, pridedame dar kažką, kas kyla iš mūsų širdies. Taip gavėją pasiekia klaidinga žinia. Mums reikia atskyrimo dovanos, kurią praktikuotų kiti broliai ir seserys. Mums reikia vienas kito!
Mes mokomės, o Dievas yra labai kantrus!
Ši dovana bendruomenei ir pavieniams jos nariams yra labai svarbi, todėl Paulius ir Jėzus taip pat nori, kad mes jos uoliai siektume.

Ačiū, Jėzau, kad nepalieki mūsų vienų su mūsų klausimais, o atsakai per brolius ir seseris. Viešpatie, suteik savo Dvasią ir kalbėk, prašau, su žmonėmis, pažadink savo tautoje iš naujo pranašystės dovaną!!!

Pamąstymas

„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.“
Evangelija pagal Matą 7, 7

„Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų
jam gyvatę?Tad jei jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie Jį prašo (eil. 8-11).
Kai būdamas dar jaunas tikėjime perskaičiau visus šiuos pažadus apie maldą, susidariau sąrašą troškimų, kuriuos atnešiau Dievui. JIS tikrai nusišypsojo, tačiau neišjuokė. Kai kuriuos iš jų net įvykdė, taip patvirtindamas mano vaikišką pasitikėjimą. Aš išmokau, jog malda turi didelę galią ir poveikį! Vienas žmogus sapne buvo danguje ir pamatė ten daug daug dėžių. Jis paklausė, kas tai? Jam buvo atsakyta, jog tai atsakymai į maldas, kurios nebuvo išsakytos. Tai mus moko, jog galime iš tikro melstis dar daugiau! Dangus pilnas turtų, kuriuos galime tokiu būdu „nuleisti“! Taip, kas beldžiasi malda į dangaus vartus, tam bus atverti dangaus lobynai. Ar žinai tokią giesmę: „Jėzus mūsų draugas?“ Vienos eilutės žodžiai skamba taip: „Kas gali pasakyti ir pamatuoti, kiek išgelbėjimo prarandama, kai nesikreipiame į Jį ir neieškome Jo maldoje.“
Mūsų dangiškasis Tėvas yra geras! JIS nenori mūsų bausti, nėra nesidomintis mumis. JIS nori ir mėgsta mus apdovanoti! Todėl ieškokime JO maldoje ir Jam patikėkime savo troškimus ir prašymus. O tada pasitikėkime, jog JIS viską padarys gerai. Todėl Biblijoje taip dažnai raginama, jog maldą turime susieti ir su padėka. Taip pasieksime savo maldos gyvenime naują kokybę!

Malda: Dėkoju, Jėzau, kad girdi mano maldą! Ne visada viskas vyksta tobulai, tačiau Tu supranti mane. Galiu Tau patikėti iš tikro viską, net pačius mažiausius ir didžiausius dalykus – Tu girdi! Jau dabar galiu dėkoti, kad Tu darai viską, kas įmanoma ir net kas neįmanoma, kad tik Tavo vaikui būtų gerai. Galiu jau dabar Tau už viską dėkoti!

Bemiegis  –  2020.10.18

Atsigulu ramus ir užmiegu,
nes Tu vienintelis, Viešpatie,
leidi man saugiai gyventi.
Psalmė 4, 8

Dovydas tikrai žino, apie ką kalba: nemigą. Ant jo pečių gulė didžiulė atsakomybė už visą Izraelio karalystę, o priešų buvo pakankamai. Ir vis dėlto: Dievas saugo jį, Dievas rūpinasi juo, Dievas myli jį, Dievas laimina jo veiksmus.
Taigi jis gali miegoti ramybėje, nes Dievas yra šalia. Visi rūpesčiai yra JO rankose. Taip žmogus gali miegoti ramiai.
Tačiau dažnai būna labai didelių rūpesčių, kurie mums neleidžia nurimti. Tik po to sužinome, kad viskas nebuvo jau taip blogai. Bet kol kas tie dalykai mums atrodo smarkiai grėsmingi. Kaip gerai, kad galima juos atiduoti į Dievo rankas ir pasakyti: Tu rūpiniesi; tebūnie Tavo valia!
Vienas vyras sirgo vėžiu, paskutine stadija, labai skausminga, jis negalėjo ramiai gulėti. Vis dėlto visada, kai jį aplankydavau ir kartu su juo melsdavausi “Tėve mūsų”, naktį jis galėdavo išmiegoti ramiai ir be skausmo. Tikrai, mūsų Dievas yra didis, stiprus, o taip pat skausmo ir nemigos ar neramybės Viešpats!
Vienas draugas labai sirgo, bet labiausiai jis skųsdavosi minčių antplūdžiu. Jis nebenurimdavo, nebegalėjo miegoti ir beveik išprotėjo. Mes meldėmės, taip jis vėl galėjo miegoti. Koks geras yra mūsų Viešpats Savo vaikams!
Aš taip pat pažįstu šitą nelengvą nemigą. Ateina mintis ir ji išsikeroja. Vėl ir vėl ta pati mintis, be galo, sukasi sau smegenyse ratu. Vis tik su Jėzaus pagalba net ir šiai problemai yra pagalba, … o galiausiai ir miegas!
Jeigu tavo draugą kamuoja nemiga, tuomet melskis kartu su juo! Jėzus padės!
Jeigu Tu pats kenti dėl nemigos, tai patikėk JAM visus rūpesčius ir melsk pailsinančio miego. Jėzus yra Gerasis Ganytojas, kuris leidžia Savo avelėms pailsėti. Dar kartą paskaityk 23 psalmę apie ramybę žaliose ganyklose prie vandens!

Dėkoju, Viešpatie, kai esi mano pusėje, galiu gerai miegoti! Tu esi mano ramybė, Tu esi mano širdyje! Rūpesčiai išnyksta Jėzaus vardu!

Krikštas Dvasia  –  2020.10.16

Jonas, krikštytojas, kalbėjo:
Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane … Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.
Evangelija pagal Matą 3, 11

Gerai, kad mes tikime Jėzumi. JIS yra Atpirkėjas, Išganytojas, Dievo Šventasis, mūsų Užtarėjas. … JIS yra viskas viskame. JIS yra mūsų tikėjimo centras, tik JIS vienas.
Ir vis dėlto Biblijoje buvo dar kažkas, arba kitas žingsnis. Mokiniai tikėjo Jėzumi, bet tik per Sekmines buvo pakrikštyti Dvasia. Buvo taip, lyg jie būtų pakrikštyti ugnimi.
Aš taip pat daugelį metų tikėjau Jėzumi ir JĮ mylėjau. Tačiau krikštas Šventąja Dvasia įvyko tik po metų. Tai išties buvo ypatingas patyrimas, kelias dienas bei naktis išlaikęs mane žvaliu. Ugnis, toks būtų teisingas žodis šiam krikštui.
Sunku aprašyti tokį krikštą, nes yra tiek daug jautrumo bei skirtingų žodinių išraiškų ir t.t. Aišku tai, kad Šventoji Dvasia gyvena kiekvienam krikščionyje. Dvasia veikia kiekvieną žmogų, tikintis jis ar ne. Dvasia nėra kažkokia privilegija. Ar būtų kalbama apie krikštą ar apie pripildymą Šventąją Dvasia, galvoje turima tas pats. Nuo to meto nesijaučiu kažkuo geresnis už kitus krikščionis ir negaliu žvelgti į juos iš aukšto. Et, egzistuoja tiek daug nesusipratimų! Viešpatie, padėk juos sutvarkyti!
Šis krikštas man labai padėjo. Aš giliau tikėjau Jėzumi ir atleidimu. Tačiau mano itin išaugusios nesėkmės vis dar stovėjo prieš akis. Šventoji Dvasia tai pakeitė taip staiga, kad iš manęs, šito įstatymus vertinančio krikščionio, atsiskleidė laisvas, džiaugsmingas krikščionis. Aš suvokiau atleidimą! Ir galėjau juo patikėti!! Fiziškai suvokiau, kaip labai mane Jėzus myli, apie tai anksčiau žinojau tik teoriškai. Staiga Bibliją suvokiau visiškai naujai, visiškai gyvai. JI man ją atvėrė. Ir mano malda, kuri tebuvo labiau savarankiškas pokalbis, tapo gyva, tapo pokalbiu su pačiu Dievu.
Ir kuomet aš meldžiausi, Dievas išklausė daug maldų ir padarė didelių dalykų, kurių anksčiau nebuvau patyręs. Keletas žmonių netgi atsivertė, ko anksčiau nebuvo.
Tikrai, esu Jėzui labai labai dėkingas, kad JIS dovanojo man pripildymą Dvasia. Dvasia įgyvendina visa, ką pasakė Jėzus: viltį, džiaugsmą, ramybę, kantrybę …. gyvybingos tampa ir Dvasios dovanos: pajautimas, ką Dievas galvoja (pranašavimas), kalbėjimas kalbomis, gydymai, galingi Dievo įsikišimai… Tiek daug yra apie ką papasakoti! Bet čia neužteks tam vietos…
Prašau, jeigu pradėjai ugnimi, o dabar silpnai terusena dagtis, sugrįžk prie pirmosios meilės. Palik viską, kas tau trukdo. Pulk Jėzui į rankas ir leiskis iš naujo pripildomas Šventosios Dvasios. Tačiau šįkart neik į jokius kompromisus, nei su nuodėme, nei su rūpesčiais. Tik JIS vienas turi nuspręsti, gerai?
Ir jeigu dar nepatyrei šio pripildymo, melsk Jėzų, nes JIS duoda neribotai.

Jėzau, trokštu daugiau Tavo Dvasios! Meldžiu, naujai mane pripildyk, pripildyk sklidinai, nuplauk viską, kas stovi Tau kelyje! Noriu Tavosios Dvasios savyje! Dėkoju, kad nepaduodi man kokio skorpiono ar gyvatės, kuomet prašau Tavosios Dvasios. Viešpatie, pripildyk mane!!

Pamąstymas – spalio 16 d.

Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera.“
Pradžios knyga 1, 31a

Kuomet Dievas užbaigė kūriniją, visa apžvelgęs iš tikrųjų matė, jog tai buvo gera!
JIS atidavė žemę žmogui, o šis sukilo prieš Dievą ir norėjo viską daryti vienas pats. Jis net pralošė žemę šėtonui. Taip sklido blogis. Mes dabar turime nuodingus vandens šaltinius, užterštą orą, karus ir gamtos katastrofas. Kada gi pagaliau vėl gįšime pas Dievą?! JIS juk žemę sukūrė tokią nuostabią!Todėl per Kūriniją galima pažinti Kūrėją. Visa tai skamba muzika ir spalvomis! Dievas nori, kad ir mes žvelgdami į kūriniją ja gėrėtumės! JIS visa nuostabiai sukūrė! JIS nori, kad pakeltume savo žvilgsnius nuo sunkumų ir purvo į visų dalykų Kūrėją, Viešpačių Viešpatį! Tuomet taps mūsų širdys lengvos ir mes galėsime drąsiai atlikti savo darbus. Neryžtingumas ir nusivylimai dingsta, kai suvokiame, kad šis galingas Kūrėjas mus taip pat sukūrė ir pašaukė. JIS yra su mumis ir niekuomet nepaleis mūsų iš savo akių; iki tol, kol pasieks su mumis Savo tikslą. JIS trokšta, kad mes džiaugtumės ir džiūgautume. JIS trokšta, kad mes žinotume: JIS yra su mumis! Tuomet bus apšviestos mūsų tamsybės ir aplink mus taps šviesu. JIS trokšta veikti, mums padėti! JIS laukia mūsų maldos! Kiek gero mes nuveiktume, jei prašytume JO!

Malda: Dėkoju, Jėzau, Tu esi mano Kūrėjas! Tu sukūrei mane ir ištarei: „Nuostabu! Labai gera!!“ Ne visuomet aš taip viską matau, tačiau Tu mane matai jau tokį, kokiu vieną kartą tapsiu. Kuomet žvelgiu į Tavo nuostabią kūriniją, Tu dovanoji man lengvą širdį. Tu esi nuostabus Dievas!

Naktį – 2020 10 15

Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, …. Jis atėjo nakčia ….
Jono 3, 1–2

Jėzus pažįsta visus žmones vardu ir tik Jis mato tai, kas yra jų širdyse. JIS pažinojo Nikodemą ir rūpinosi jo širdimi. Nikodemas buvo fariziejus, bet ieškojo Dievo ir buvo nuoširdus su savimi. Taigi jis kreipėsi į Jėzų. Bet dėl žmonių jis atėjo pas Jėzų naktį, kad niekas nematytų; tik Dievas matė jį sėlinantį naktį.
Naktį vyksta tiek daug, ko niekas nemato. Naktį liejasi ašaros, kai kurių keliai pasuka pas netinkamus draugus, natį darbuojasi vagys, kurie paprastai tinginiauja, suaktyvėja mintys, kurioms dieną nėra laiko… Naktį Dievas kalba su žmonėmis sapnuose, Jis ateina į jų mintis, kartais gąsdindamas, bet dažnai paguosdamas.
JIS viską žino apie tave, tavo situaciją ir tavo širdį. Ar tu Jo ieškai? Ar esi sąžiningas sau ir Dievui?
Nikodemas atėjo naktį, todėl ir tu gali ateiti naktį. Dievas nemiega! Naktis yra ta valanda, kurią šventasis darbuojasi… Jei išliesi Jam savo širdį, Jis tave išgydys, paguos ir padės.
Kiek vaikų gimė naktį – taip pat ir dvasinių Dievo vaikų gimimo valanda yra naktis.
Ateik pas Jėzų! Ateik dieną ar naktį. Ateik ir išliek Jam savo širdį. Jam nieko nėra per kvailo, per mažo, per skurdaus ar per baisaus. Negali Jo šokiruoti savo istorija, Jis jau viską žino. Ateik ir papasakok Jam!
Tada pakviesk Jį į savo širdį. JIS yra nuostabus Viešpats! Jis gydo sužeistas ir vienišas širdis. JIS teikia džiaugsmą, o ne liūdesį. Daugiau niekada nebūsi vienas ir vienišas. JIS yra tavo širdyje – šilta, nuostabi uola. JIS yra meilė, kuri gydo, Jis uždeda ranką ant žaizdos ir vėl pagerėja. Taip, JIS yra širdies, sielos ir kūno Gelbėtojas.
Ateik, net jei naktis, JIS jau laukia!

Ačiū, Jėzau, Tu esi Išganytojas, kuris gydo sužeistas, vienišas širdis. Ateik į mano širdį, gyvenk joje ir ją valdyk! Noriu priklausyti Tau, o Tu esi mano. Amen!

Tik geros dovanos – 2020.10.14

Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.
Jokūbo 1, 17

Dažnai mes neteisingai įsivaizduojame Dievą, mes vis dar per mažai jį pažįstame. Štai kodėl dažnai tikime, kad blogis kyla ir iš Dievo kaip Jo bausmė arba Jis mus apleidžia, pamiršta, baudžia už nuodėmes. Tai skaudina Dievą, žeidžia Jo didelę meilę mums. Jėzus tiek paaukojo, kad taptume Dievo vaikais, ir turime pasistengti tinkamai suprasti Dievą Tėvą. Nenorime piktnaudžiauti ar neteisingai suprasti Jo meilės.
Kai ateina sunkumai, dažnai manome, kad Dievas tai atsiuntė kaip bausmę už tam tikrus dalykus. Susirgę galvojame, ką padarėme ne taip ar kur slypi mūsų nuodėmė. Mūsų galvose įsišaknijęs  baudžiančio Dievo įvaizdis. Jo bausmė mums atrodo visuomet neigiama, nors Biblijoje labai teigiamai kalbama apie Dievo auklybą, t. y. bausmę.
Bausmė mums reiškia griežtą teisingumą. O Dievui tai yra auklyba. Dažnai užtenka vieno Jo žodžio, kad Jo vaikas grįžtų į teisingą kelią. JIS yra auklybos specialistas ir tiksliai žino, kaip su mumis elgtis. Bendraudamas su savo vaikais, Jis nebaudžia iš keršto, nesmūgiuoja ir nepasmerkia.
Dievas niekada nesmerkia savo vaikų. Nesijaudink, nebus taip, kad šiandien esi Jo vaikas, o rytoj Jis išmes tave iš savo karalystės. Tai prieštarauja Dievo žodžiui ir Jo beribei meilei.
Kai Jis sukūrė žemę, viskas buvo gerai. Nebuvo nieko blogo. Bet žmonės nupuolė ir priešas lauke pasėjo savo sėklas, kaip Jėzaus palyginime. Nuo to laiko kūrinijoje egzistuoja ir gera, ir bloga.
Net ir Bažnyčioje yra atgimusių krikščionių, Dievo vaikų, bet taip pat ir apsimetėlių, kaip rašo Jonas. Gera ir bloga vienu metu, sunku net atskirti.
Bet iš Dievo, Žvaigždžių Tėvo, ateina TIK gera. Todėl iš Jo laukiame tik geriausio: išgydymo, ramybės, atleidimo, džiaugsmo, bet ne bausmės ir pasmerkimo.
Mes galime paprašyti bet ko. Jei tai gera, JIS tai duos. Jėzus jau pažadėjo: Argi Jis duos skorpioną, kai Jo vaikas prašo žuvies?
Jėzus nenori bausti už mūsų nuodėmes. Nuodėmė yra pakankama bausmė. Jei žmogus kiekvieną dieną išgers po 1 litrą alkoholio, jis „mėgausis“ to pasekmėmis: kepenų, nervų ir kt. sutrikimais. Jei jis sėdės ir nejudės, gali melstis kiek nori, bet atsiras nugaros skausmai.
Taigi mes turime atskirti savo elgesio pasekmes nuo Dievo bausmės arba auklybos. Nugaros skausmus sukelia ne Dievas, o mūsų gyvenimo būdas.
Dievas mėgsta daryti mums gera. Mes esame Jo vaikai!

Ačiū, Jėzau, Tu padarei mus Dievo vaikais – JIS yra mūsų Tėvas! Jis mus myli, nori mus palepinti ir įteikti dovanų. Kaip tai gerai!

Būk stiprus ir ryžtingas

„Argi tau neįsakiau: ‘Būk stiprus ir ryžtingas’? Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, su tavimi, kad ir kur eitumei!“
Jozuės knyga 1, 9

Ar tai ne nuostabus pažadas šiai dienai? JIS yra su manimi ir man padeda visame kame, kad ir kur eičiau! JIS yra šalia! Ko gi reikėtų man bijoti?! Viešpats tvirtai laiko mane, Jo dešinė – virš manęs. JIS nepamiršta ir nepalieka manęs! Kartais priešas atima viltį ir drąsą; visiškai nusiviliame ir nuliūstame. Bet Jėzus šiandien dovanoja mums naują drąsą! JIS yra mūsų viltis! JIS yra realus! Jis yra Nugalėtojas! Neleiskime atimti vilties, bet ir šiandien linksmai su savo Viešpačiu eikime pirmyn. JIS palaikys mane darbe ir suteiks išminties. JIS palaikys mane namuose rūpinantis vaikais ir šeima. Man tik reikia laikytis Jo rankos ir gyventi pagal Jo valią. Žinoma, jei tapsiu „savarankiškas“ ir priimsiu sprendimus, eisiu keliais, kurie Jam nepatinka, ko gi turiu tikėtis?! Todėl ieškau Jo jau nuo pat ankstyvo ryto, ir per pietus kreipiuosi į Jį, ir vakare ieškau Jo artumo. JIS yra mano Gerasis Ganytojas!

Malda: Dėkoju, Jėzau, kad Tavo rankose esu saugus. Tu vedi mane pagal savo valią. Tu niekuomet manęs nepamiršti ir nepalieki. Tu esi mano Nugalėtojas, mano Stiprybė ir mano Viltis. Tavimi galiu pasitikėti.

Meilės, o ne tobulumo  –  2020.10.07

Viešpats, Dievas, kalbėjo:
Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau, negu deginamųjų aukų.
Ozėjo knyga  6, 6

Viena dažniausių mūsų, krikščionių, problemų yra ši: mes nesame užtikrinti, kad tikrai esam išgelbėti, ir tiksliai nežinome, ar Dievas tikrai atleido mūsų nuodėmes.
Taip yra todėl, kad mes prie Dievo artėjame iš neteisingos pusės. Esame įtakoti religijos ir dėl to galvojame, kad turime būti tobuli tam, kad JIS mus galėtų mylėti ir kad atleistų mūsų nuodėmes. Ta pati nuodėmė antrą kartą – čia jau daugelis krikščionių save pasmerkia; tai visiškai netinka jų supratimui apie buvimą krikščionimi. Nesėkmė!
Tas, kuris yra įtakotas religijos, turi stengtis, parodyti savo gebėjimus taip pat ir religinėje srityje, santykyje su Dievu. Tam skirti visi tie pamaldūs ritualai bei raštai. Todėl daugelis taip ypatingai stengiasi, kad nenusidėtų ir būtų geru žmogumi. Tačiau viso to šaltinis yra savęs teisumas, kuriuo taip norima padaryti įspūdį Dievui.
Ir kai įdedi tiek daug pastangų, užklumpa ir blogų minčių, visos mūsų pastangos sužlunga. Senasis žmogus vis dar labai aktyvus mumyse…. Koks nusivylimas.
Suprantate? Religingas žmogus niekuomet nebus laimingas, niekuomet nepatikės, kad Dievas nuoširdžiai jį myli. Nes vėl ir vėl jis suklysta ir dėl to save pasmerkia. Tokiu būdu šėtonas žaidžia su mumis; kai kurie tai vadina religinėmis dvasiomis, kurias reikia išvaryti.
Jeigu nori sužinoti, ar tu prie Dievo nori priartėti iš neteisingos, įstatymais pagrįstos-religinės pusės, būtent taip siekdamas JAM patikti, tuomet atkreipk dėmesį į tai, kaip tu reaguoji, elgiesi tada, kai padarai mažą klaidelę. Ir ar turi nuolat stengtis bei atiduoti jėgas tam, kad Dievas būtų patenkintas.
Dievas nori kito būdo. JIS trokšta, kad mes JĮ mylėtume ir kad leistumėmės JO mylimi. Abu dalykai labai susiję, vienas be kito neapsieina. Religingiems, įsakymų tvirtai besilaikantiems žmonėms labai sunku leistis būti mylimiems Dievo.
Taigi, jeigu Dievas nenori jokių aukų, net ir tam, kad atleistų, vadinasi, galiu ateiti pas JĮ toks, koks esu. Ir JIS myli mane. Ir aš JĮ myliu. Be visos šitos nuodėmių naštos ir be to nesėkmės jausmo. Tuomet ateis džiaugsmas. Ir taip ateis žinojimas į mūsų širdis: JIS tikrai myli mane, be jokių sąlygų, ir priėmė mane kaip vaiką, ir atleido man mano nuodėmes bei nesėkmes, ir mano mirtį nugalėjo, o kartu ir tamsą aplink mane bei manyje. Aleliuja! – Tai yra Šventosios Dvasios darbas mumyse: JI teikia džiaugsmą ir užtikrintą žinojimą. Kaip gerai!!

Dėkoju, Jėzau, Tu atlaisvinai kelią pas Dievą. Man nebereikia stengtis ir viską daryti teisingai. Tikrai, dėkoju už atleidimą!! Padėk man, kad gyvenčiau taip, kaip kad Tau patinka ir dėkoju už Šventąją Dvasią, kuri man padeda tame!!

Priešgyniavimas ir neteisybė  –  2020.10.11

Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!
Laiškas žydams 12, 3

Daug buvo tų, kurie šaukė: Ant kryžiaus JĮ! Daug buvo tokių, kurie stovėjo po kryžiumi ir džiaugėsi. Daug buvo tokių, kurie šaipėsi iš JO ir JĮ paliko. Daugelis priėmė gydymą ir JĮ pamiršo. Daugeliui JIS padėjo, šie teištarė “Dėkui” ir pradingo. Didžiausia nuodėmė JAM, didžiausias skausmas yra tai, kad daugelis atsuka JAM nugarą, ir lieka abejingi. JIS numirė už juos, o jiems vienodai. Koks ignoravimas, kokia arogancija, netgi panieka atsispindi tokioje laikysenoje!
Jėzui nelengva su žmonėmis; jie nesupranta savo sunkumų, iš kurių JIS juos išgelbėjo. JIS verkė dėl Jeruzalės, nes regėjo jos likimą: Romos pasmerktą žlugti. JIS verkia dėl tautų bei šeimų, dėl vienišų žmonių ir galbūt dėl mūsų. Kodėl neleidžiate jums padėti, kodėl nematote išeities, kodėl veltui į jus tiesiu rankas? – Jėzaus skausmas yra nuvilta JO meilė.
O kaip su mumis? Kaip mes elgiamės su JUO? Gal kaip su kokiu baldu, traukomu tai šen, tai ten, kol kur nors tiks?
Jėzus tiek ilgai taip daug išgyveno. O ką išgyvename mes? Kai kas nors kreivai į mus pasižiūri, pasaulis sustoja. Neteisybė, patirta mokykloje arba profesiniame gyvenime? Ir greitai užklumpa bemiegės naktys. Kiek galime iškentėti dėl JO? Pažįstu tiek daug žmonių, taip pat krikščionių, kurie užsisklendžia savigailoje. Kaip blogai su jais buvo elgiamasi! Kokia neteisybė jiems nutiko! Ką turėjo jie iškęsti! Baisu.
Ar suprantate, kaip labai savigaila trukdo mums sekti Kristumi? Savo gydomosios galios mumyse JIS negali atskleisti …. Visa tarsi užblokuota savigailos.
Prašau, atkreipk dėmesį į savo mintis ir pokalbius su savimi. Ar esi kandidatas į savigailą?
Išsilaisvink iš to, tuoj pat! Įtvirtink atleidimą: Aš atleidau. Basta. Taškas. Trokštu sekti Jėzumi, gyventi JAM, o ne savo gerovei. JIS pirmas mane pamilo, kai aš dar buvau nuo JO nusisukęs.

Dėkoju, Jėzau, Tu viską iškentei dėl manęs. Todėl ir aš noriu truputį dėl Tavęs pakentėti. Noriu atleisti, nes Tu atleidi. Noriu sekti Tavimi, net jeigu man skauda. Tu užkariavai mane Savo meile.