… ant ko Ji pasiliks – 2021.01.26

Jonas, Krikštytojas, sako:
JIS man pasakė: ‚ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, bus Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia‘.
Jono 1,33

Biblijoje nėra nieko paminėta, kas nebūtų reikšminga. O čia toks trumpas sakinys: … ant ko Ji pasiliks. Skaitydamas aš jo vis nepastebėdavau, bet dabar Dievas atkreipė mano dėmesį į šį svarbų dalyką.
Prieš Jėzų Dievo Dvasia taip pat dažnai nusileisdavo ant žmonių, ir jie imdavo pranašauti ir daryti stebuklus. Bet Ji nepasilikdavo juose. Ji negyveno juose nuolat, jie neturėjo Jos visą laiką. Mozė, Dovydas ar Elijas turėjo Šventąją Dvasią tik laikinai.
Po Jėzaus visa tai pasikeitė. Šventoji Dievo Dvasia gyvena žmonėse. Nuo to laiko, kai Jėzus pasiaukojo už mus ant kryžiaus, žmogaus atskyrimas nuo Dievo dingo, todėl Dvasia gali gyventi žmoguje.
Dievas nepaima Dvasios atgal. Nėra taip, kaip ST, kad mes Ją kartais turime, o kartais ne. Ji yra nuolat čia, tik mes Ją kartais nuslopiname, užtildome; – bet galime viską greitai pakeisti, jei norime.
Juk yra puiku, kad mes galim greitai vėl būti susieti su VIEŠPAČIU, jei  atsigręžiame į Jį. Kas bebūtų įvykę. Jei mes išpažįstame savo nuodėmes, Jis yra ištikimas ir teisingas ir tuojau pat mums atleidžia. Jeigu Jo nepaisėme, bet vėl atsigręžiame į Jį, Jis ir vėl čia, nes Jis mus myli. Dažnai vyksta tai, kad dienos šurmulyje prarandame kontaktą su Dievu. Tačiau vieną akimirką, vieną sekundę stabtelėti, žvilgsnį vėl pasukti į VIEŠPATĮ, ir ryšys jau atstatytas.
Žinoma, Dievas nėra automatas, ir nebėga paskui mus, prašydamas pokalbio. Ne, Jis yra didis, Visagalis, Amžinasis. Bet JIS mus labai myli, kad net nusileidžia iki mūsų ir mumis rūpinasi. Kaip gerai, – nes kitaip mes tikrai pražūtume.
Ir neužmiršk: šioje eilutėje parašyta, kad Jėzus krikštija Šventąja Dvasia. Tu Ją gauni ne per ritualus ar kitus žmones, bet tik per Jėzų.

Ačiū Jėzau, kad Tu man padovanojai Šventąją Dvasią! Ji dabar gyvena  manyje. Todėl aš nuolat turiu kontaktą su Tavimi. Ačiū, Ji nori man vadovauti ir mane vesti ir įgyvendinti visus Tavo apreiškimus. Amen!!

Otukas: mažylis dar turi temperatūros ir limfmazgiai kakle dar stipriai patinę. Šiandien, pirmadienį, dar nori padaryti biopsiją.
Melskimės toliau už mažylį ir jo mamą. Ačiū už jūsų ištikimybę maldoje!!

Pamąstymas – sausio 25 d.

„Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi.“
1 laiškas Petrui 5, 7

Visai nėra lengva viską patikėti Viešpačiui. Jei ieškau parkavimo vietos arba atvykstu per vėlai, arba kažką pametu, visuomet pradedu per daug rūpintis, nerimauti, ieškoti sprendimų ir įsitempti. Tokiame strese galima praleisti visą dieną. Mums, savarankiškiems žmonėms, yra sunku kam nors viską patikėti. Mažiausiai ko mes norime – tai pasilaikyti bent kontrolę. Bet Dievas mums duoda tokį pasiūlymą: „AŠ Jumis rūpinuosi! Neleiskite mažiems ar dideliems rūpesčiams užvaldyti Jus, bet leiskite vadovauti man! Gyvenkite linksmai ir lengvai eikite kiekviena diena šlovindami Mano vardą! Jūsų lūpomis teskamba šlovinimo giesmės, ne nuolatiniai skundai ir dejavimai! Jumyse ir aplink Jus tebūna ramybė, o ne stresas ir skubėjimas. Taip, visus rūpesčius paveskite Man, nes AŠ gerai Jumis rūpinuosi, ir mielai!“
Mes galime pradėti pasitikėti mažuose dalykuose, pvz., ieškant parkavimo vietos, arba pametus kokį daiktą. Pamatysite, Dievas nori padėti! O jei JIS padės mažuose dalykuose, mes patikėsime Jam ir didesnius. Kai mes Juo pasitikime, JIS augina mūsų tikėjimą ir jį treniruoja. Kartais JIS elgiasi taip, lyg nekreiptų dėmesio į mūsų problemą ir lauktų, ar mes nustosime tikėti, ar ir toliau pasitikėsime, kad JIS viską atliks teisingai. Mūsų pasitikėjimas tuo pačiu yra mums didelis iššūkis. Bet tikėjimą galime treniruoti, vis labiau pasitikint Juo pačiu, o ne tam tikromis maldos formomis ar tikėjimo principais. JIS yra Asmuo, Kuriuo mes pasitikime, o ne negailestingas principas, griežta instrukcija ar sausas mirtį nešantis įstatymas. JIS yra Gerasis Ganytojas, Kuris rūpinasi savo avelėmis.

Malda: Dėkoju, Jėzau, kad liepei mums pasitikėti Tavimi! Šiandien noriu būtent taip gyventi. – Kiekviename mažame dalyke leisti Tau manimi pasirūpinti ir daugiau bereikalingai nestresuoti. Nes Tu esi Tas, Kuris mane myli, Kuris manimi rūpinasi ir Kuris nuolat saugiai apjuosęs laiko mane Savo stipriame glėbyje. Tik Tavyje esu saugus.

Išties džiugi žinia!  –  2021.01.24

N​es VIEŠPATS patepė mane,
kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.
Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų​.​
Izaijo knyga
61, 1

Vizija: šiandien įsivaizdavau, kad esu raupsuotųjų stovykloje. Jie žvelgia į mane, kupini nepasitikėjimo ir nevilties. Pasižiūriu į juos, – vienam trūksta pirštų, kitam gangrenuoja ausys, trečiam trūksta nosies … Aš stoviu ant mažos sakyklos. Ką aš turėčiau pasakyti šiems žmonėms??
Aš nežinau, ką turėčiau pasakyti. Kaip galėčiau įnešti paguodos, ar vilties, ar pasitikėjimo? Ir į galvą atėjo ši eilutė: Jėzus atėjo, JIS neša gerąją naujieną vargdieniams, JIS guodžia prislėgtuosius, JIS skelbia laisvę belaisviams, JIS skelbia Viešpaties malonės metus, JIS guodžia liūdinčius, suteikia vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejų vietoj gedulo, šlovę vietoje bailumo. Tokia yra Jėzaus misija! Taigi paguosti šiuos žmones šioje stovykloje, suteikti jiems drąsos ir pasitikėjimo, tai gali tik JIS! Kaip aš tai turėčiau padaryti?

Taigi pradėjau šiems žmonėms pamokslauti apie Dievo, Jėzaus, malonę: JIS yra šviesa tamsoje. JIS suteiks džiaugsmo tavajam gyvenimui! JIS yra viltis. JIS taip tave myli, kad nori gyventi tavajame kūne. Tu nesi pamirštas, Dievas pažįsta tave, jis nori tavęs!
Ir pamažu žmonės pradeda suprasti: tik Dievas tai gali, joks žmogus to negali, bet Dievas neįmanoma padaro įmanomu! Ir šie žmonės atveria ausis bei širdis Viešpaties žodžiams. Ir štai Dievo Dvasia ateina mums į pagalbą ir žodį padaro gyvu: JI pasėja širdyse viltį. Jų akys tampa aiškesnės, žvilgsnis tvirtesnis, jie atsitiesia. O kai Šventoji Dvasia pradeda su Dievo meile paliesti šiuos vargšus žmones, išliejamos pirmosios ašaros. Dievo meilė suminkština kiečiausią širdį. Jie vos gali suvokti, kad Dievui nėra gėdinga gyventi juose; – ir taip atsiveria jų širdys. Džiaugsmas liejasi, gausus džiaugsmas! Dievas myli mane, Dievas manęs nepamiršo, Dievas yra mano širdyje!
Tikrai, tik Dievas gali atnešti viltį ten, kur vyrauja abejonės. Tik Dievas gali paguosti ten, kur vyrauja tamsus beviltiškumas. JIS turi viltį mums! JIS nori pripildyti mūsų širdį Savo begaline ir neribota meile!
Žodis galioja taip pat ir tau: JIS trokšta gyventi tavo širdyje; – įsileisk JĮ, kad nušviestų šviesa!!
 
O Jėzau, Tu esi Atpirkėjas! Ateik, aš noriu, kad Tu gyventum mano širdyje!! Meldžiu, atnešk šviesą, viltį, šilumą, meilę ir džiaugsmą! Meldžiu, būk visai, labai arti manęs!!

Mūsų pamąstymai verčiami į vokieci​ų, anglų, rusų, lietuvių, vengrų ir rumunų kalbas! Paklausk, jei kas įdomu!
Turime tinklalapius ir Facebook puslapį!
Mums reikalingi Jūsų Like’ai, kad FB pamąstymai plistų ir toliau, o ir jūs galėtumėte pasidalinti pamąstymais su draugais, giminėmis ir pažįstamais; – tai nieko nekainuoja. Prisidėk prie
Jėzaus Evangelijos skleidimo! Dėkoju!!

Apie vaikus  –  2021.01.23

Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.
Jėzus, Evangelijoje pagal Matą 18, 10

Taip, su vaikais taip yra: jie yra ypatinga Dievo nuosavybė, jais JIS ypatingai rūpinasi, jie JAM yra labai brangūs. Vargas tam, kas juos palies!
Ir toliau Jėzus pasakoja palyginimą apie paklydusią avelę. Piemuo palieka visas kitas 99 avis ir išeina ieškoti tos pasiklydusios. Ir kuomet jis pagaliau ją suranda, ta viena avele jis džiaugiasi labiau nei kitomis 99-iomis, kurios paklydusios nebuvo. Pabaigoje Jėzus sako: Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių. – Ne, šito JIS nenori! Dėl to mes nešam ypatingą atsakomybę tiek už mūsų, tiek už visus vaikus. Yra tiek daug vaikų, kurie serga arba badauja, arba yra ištroškę. Yra tiek daug vergaujančių ir turinčių dirbti priverstinius darbus. Yra tiek daug, kurie dar prieš gimimą buvo nužudyti ….. Mūsų Dievui yra pakankamai priežasčių verkti dėl mūsų bei pykti ant mūsų turtingos tautos; – galėtume tai pakeisti.
Jėzus mato mus kaip Dievo vaikus. Pasaulyje mes taip pat esame „mažyliai“, beginkliai, visko besigailintys, tie, iš kurių tyčiojamasi dėl Jėzaus vardo, tie, kurie kenčia dėl pasaulio …. Todėl JIS yra visai arti mūsų, dažnai mus saugo ir perneša per visas kančias. Tačiau vargas tam, kuris tas kančias sukelia! Dievo rūstybė pasieks jį dar šiame gyvenime, o teismo dieną palies dar stipriau. Kai pagalvoju apie tai, man pasidaro gaila šių žmonių, tada galiu už juos melstis bei juos laiminti.

Dėkoju, Jėzau, kad esame tokie svarbūs Tau! Net mūsų angelai nuolat stovi priešais Dievo sostą ir primena JAM apie mus. Tu taip pat nuolat mus užstoji bei meldiesi už mus! Dėkoju, taip mes galime priimti daugelį dalykų, kuriuos priešingu atveju sunkiai sektųsi priimti.

Užtarimo ir padėkos malda Otukui:
Mama guli su juo ligoninėje, kaip gerai.
Šiandien turėjo būti pirmoji chemoterapija. Tačiau gydytojas susidūrė su problema: kraujyje neberado piktybinių ląstelių, nei vienos. Šito jis dar nebuvo patyręs!
Dėkoju už jūsų maldas!!! …. ir šlovė Viešpačiui!
(Nepaisant to, dar kurį laiką meldžiamės ir toliau, gerai?!!)
frank

Dangiškasis Tėvas  –  2021.01.22

Visiems, kurie jį priėmė,
jis davė galią tapti Dievo vaikais
tiems, kurie tiki jo vardą.
Evangelija pagal Joną 1, 12

Kaip nuostabu! Mes galime ne tik pažinti Dievą ir stoti priešais JĮ, mes netgi galime būti Dievo vaikais!
Savi vaikai su savo tėvais elgiasi visai kitaip nei svetimi vaikai. Savi vaikai man sako „tėti“, o svetimi – „pone Lauermann’ai“. Savi vaikai žino, kada juokaujama, o kada – kalbama rimtai, o štai svetimi yra atsargūs. Maniškiai galvoja, kad grįždamas iš apsipirkimo jiems parnešu gerų dalykų, o štai svetimi tuo klausimu gana santūrūs. Su savais vaikais galiu veikti su didesniu pasitikėjimu, galiu pajuokauti, skatinti ir reikalauti. Mano vaikai gali mane suerzinti ir net apgauti; – jie žino, tai nėra taip rimta. Tikrai mūsų santykis jau pažįstamas, kupinas pasitikėjimo, be nesusipratimų. Kiekvienas mūsų žino, kad mums gera būti vienas su kitu.
O kaip mūsų santykis su dangiškuoju Tėvu? Ar kreipiuosi palaikydamas atstumą: Viešpatie! Jo didenybe! Karalių karaliau! – ar kreipiuosi Tėve?
Ar galiu JAM išlieti savo širdį ar vartoju pamaldžias mandagumo frazes? Įsiklausyk, kaip tu kreipiesi į Dievą. Ar su pasitikėjimu, kaip vaikas į savo tėvą, ar tvirtai ir mandagiai, kaip kunigas į savo Dievą?
Tuomet žinosi, kur tu esi. Ar esi Dievo vaikas, ar svetimas.
Jėzus nori mus padaryti Dievo vaikais, jeigu JUO tikime ir pasitikime. Ant kryžiaus JIS paėmė viską, kas mus skyrė, kaltes, nesėkmes, nuodėmes. Daugiau paprasčiausiai nieko nebeliko. Štai tarp dangiškojo Tėvo ir manęs nebėra jokio atskyrimo, jokio atstumo. JIS yra mano Tėvas! Tėvas, mylintis Savo vaikus.

Tėve danguje, trokštu būti Tavo vaiku! Ilgiuosi Tavęs, mano Tėve! Tikrai, tikiu Jėzumi, Tavuoju Sūnumi. Jėzus numirė už mano kaltes, kad tik aš būčiau nekaltas. Tėve, dėkoju, kad Tu taip mane myli ir priimi mane kaip Savo vaiką. Tu esi nuostabus!!

Šiandien Otuko mama Lina pranešė​ ​stulbinančią naujieną. Medikai jau buvo pasiruošę pradėti vaikui chemoterapiją, bet sutrikusi gydytoja atėjo į palatą, kurioje guli Otukas kartu su savo mama ir pasakė, kad labai keista – paskutinio tyrimo rezultatai rodo, jog neberasta piktybi​n​ių ląstelių. Sako, nebegalim pradėti chemoterapijos, nes kažkas keisto nutiko ir šiuo metu nebėra piktybiskumo, kurį paskirta chemoterapija turėjo įveikti. Kol Otuko gydytojai lieka labai nustebę ir toliau atidžiai stebės berniuko būklę, mes šloviname Viešpatį Dievą ir meldžiamės dėl visiško Otuko pasveikimo. Jėzaus Kristaus Viešpaties vardu​!​

Tvarka maldos gyvenime  – 2021.01.21

Danielius ….Aukštutiniame kambaryje langai buvo atidengti į Jeruzalės pusę ir tris kartus per dieną jis atsiklaupęs melsdavosi ir dėkodavo savo Dievui, kaip ir anksčiau darydavo.
Danieliaus 6,11

Danielius buvo tremtinys ir kalinys. Tačiau ir naujoje tėvynėje jis laikėsi savo įpročio ir meldėsi VIEŠPAČIUI tris kartus per dieną. Niekas negalėjo jo nuo to sulaikyti, net karalius.
Mūsų maldos gyvenimui taip pat reikia tvarkos. Jeigu meldžiamės tik tada, kai turime laiko ir noro, tai beveik niekada nepavyks pasimelsti. Skaičiau aprašymus apie įžymius Dievo vyrus, ir jie visi labai vertino tylų laiką su Dievu, ir pas visus aš radau tą suderintą tvarką.
Mūsų maldai reikia tvirtos vietos darbo kalendoriuje. Reikia gerai apgalvoti, kaip tai geriausiai padaryti. Nes priešingu atveju vis kas nors įsiterps.
Malda turi keletą pagrindinių elementų. Pirmiausia yra padėka ir Dievo šlovinimas. Toliau seka prašymas, kad Jis apvalytų ir atleistų. Po to jau prašymai dėl asmeninių dalykų ir prašymai už kitus. Šlovinimo, o taip pat ir kitu laiku reikia daryti pertraukas. Jas naudojame tam, kad galėtume Jo klausytis. Mums nereikia visada kalbėti. Tik klausymasis pilnai užbaigia pokalbį.
Šiuo tyliu laiku su Dievu mes skaitome savo Bibliją. Vartyti Bibliją tai šen, tai ten nėra klaidinga, bet įžymieji Dievo žmonės visada turėjo Biblijos skaitymo planą. Jis gali būti skirtingas, kai kurie skaito 10 skyrių per dieną, o kai kurie tik vieną. Bet visi skaito girdinčia, kupina vilties širdimi.
Daugelis veda užrašus ar maldos dienoraštį. Jie užsirašo savo prašymus ir tai, kaip Dievas juos išpildė. Jie užsirašo visas gilias įžvalgas, kurias Dievas duoda, o taip pat visus stebuklus, kurie įvyksta per maldą. Tai padeda sunkiu metu neprarasti tikėjimo.
Tai yra bendri dalykai, kuriuos aš aptikau pas visus žinomus krikščionis. Ir jei aš to laikausi, tuomet man sekasi. Jei pradedu blaškytis ir nukrypstu į šalį, tai niekas nevyksta. Velnias žino visus triukus, kaip mus nukreipti į šoną! Reikia išlikti stipriu ir tvirtu!
Ir Jėzus turėjo savo maldos laiką; – anksti rytą Jis eidavo pabūti vienumoje. Jeigu Jam to reikėjo, tai tuo labiau to reikia man. Taigi, rimtai pamąstykime, kaip mes galėtume tai sėkmingai įgyvendinti! Pats Dievas laukia mūsų!

VIEŠPATIE, atleisk, kartais pradedu blaškytis ir nukrypstu į šoną. Tada vėl nebelieka tylaus laiko su Tavimi. Padėk man išlikti tvirtu ir mėgautis laiku su Tavimi! Ačiū, su Tavimi esu saugus!!

PS: Jūs prisimenate Andrių, kuris krito galva, turėjo kraujosrūvą smegenyse, gulėjo komoje ir vėliau numirė? Šiandien jo mama paprašė maldos: jos kitas sūnus, Otukas, 5-ių metukų, susirgo limfinės liaukos vėžiu, Morbus Hodgkin, labai agresyvios formos. Gydytojai duoda 90% šansą išgijimui.
Dabar dėl koronos lankymas ligoninėje labai apribotas. Andrių ji galėjo aplankyti kasdien tik 5 min.
Šio mažylio atveju gal yra kiek kitaip.
Melskime intensyviai už Otuką, jo mamą Liną ir tėtį Darių!!!  

Bendravimas suJuo  – 2021.01.20

Marija, atsisėdusi prie VIEŠPATIES kojų, klausėsi Jo žodžių.
Luko 10, 39

Marijos sesuo Morta buvo labai aktyvi ir turėjo visada dirbti. Ji visada greitai pastebėdavo, ką reikia padaryti ir imdavosi darbo. Ji buvo nusiteikusi labai praktiškai ir mylėjo Jėzų. Todėl norėjo paruošti Jam ir mokiniams skanų valgį.
Marija norėjo Jėzaus klausytis, nes ji labai Jį mylėjo. Ji sėdėjo prie Jo kojų. Jėzus leido jai sėdėti, nors tai buvo netinkama. JIS matė jos širdį, ir kaip jai trūko meilės, užuojautos, priėmimo ir padrąsinimo. Ir Jis matė, kaip labai ji Jį mylėjo, visa savo širdimi. Jėzus mėgsta, kai mes nutylame ir Jo klausomės. Jam yra svarbūs ir mūsų dėkojimai, ir mūsų prašymai, bet mes dažnai liaujamės toliau melstis, kai išsakome viską, ką turime. O Jis tuomet tik pradeda: bendravimą su mumis, savo mylimais vaikais. JIS nori su mumis kalbėti, parodyti mums savo meilę, kalbėti malonius žodžius ir daug ką paaiškinti, bet dažnai mes jau būnam kitur; – gaila.
Daugelis atiduoda VIEŠPAČIUI 10 procentų savo pajamų. Bet JIS norėtų ir 10 procentų mūsų laiko. Na, aišku ne kiekvienas gali 2,5 valandos melstis, kai kurie turi ir dirbti, augina vaikus ir turi kitų įsipareigojimų. Tačiau mes turime paskirti VIEŠPAČIUI daug mūsų laisvalaikio. Čia jau galime atsisėsti prie Jo kojų ir Jo klausytis. Deja, sėdėdamas dažnai užmiegu, todėl įpratau melstis vaikščiodamas. Puiku pasivaikščioti vienam! Arba miško pakrašty pasėdėti ant kelmo, ar mūsų upės pakrantėje…. Yra daug galimybių.
Bet vienas dalykas yra neišvengiamas: jeigu nori pažinti VIEŠPATĮ, tu turi atsisėsti prie Jo kojų ir Jo klausytis; – o ne tik atvirkščiai: JIS turi tavęs klausytis.

Ačiū už Tavo žodį Biblijoje! Aš apmąstau jį savo širdyje. Ir aš sėdžiu prie Tavo kojų ir klausausi Tavęs. Nuostabu būti su Tavimi tyloje ir suvokti Tavo mintis. VIEŠPATIE, aš mėgstu būti su Tavimi!!

Bendravimas su Jėzumi  –  2021.01.19

Jėzus meldžiasi:
Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę,….
Jono 17, 24

Jėzus meldžiasi už savo mokinius ir už visus, kurie Juo tiki ir prie Jo prisirišę. Netrukus, ir tai Jis jau žino, Jis mirs ant kryžiaus. Jis jau dabar ilgisi savo mokinių, savo mylimos nuotakos, savo bažnyčios ir bendruomenės, Dievo mylimų vaikų, savo brolių ir seserų. Tai karšta, ašarojanti meilė, kuria Jėzus mus myli. Ši meilė pilnutinai nukreipta į kito gerovę ir nebegalvoja apie save. Paskaityk 1 Korintiečiams 13. Ten yra aprašyta Jėzaus meilė mums.
Ką Dievas Jam duoda, tai yra tvirta. Jis niekada nepaleis nei vieno, kurį Dievas Jam patikėjo. Net ir tie žmonės, kurie ištisus metus Dievą buvo užmiršę, sunkių aplinkybių spaudžiami vėl sugrįžta prie Jėzaus. JIS rūpinasi tuo, kad nei vienas nepražūtų ir velnias negalėtų triumfuoti. Mumis reikia pasirūpinti. Todėl turime būti ten, kur yra Jėzus. Visiškai arti prie Jo sosto, visiškai priešais Jį. Vakarienės metu Jonas buvo prigludęs prie Jėzaus peties, tai buvo mokinys, kurį VIEŠPATS mylėjo. Toks glaudus turi būti mūsų ryšys su Juo, toks meilės santykis, ne dogmatinė mokymo sistema ir ne jokie religiniai ritualai. Jėzus to nemėgsta.
Mes turime matyti Jo šlovę ir turėti dalį tame. Ten yra šviesa, šiluma, meilė, džiaugsmas, išgydymas. Ten puiku. Ten mes esame namuose. Ten mes mylimi, priimti ir vertinami. Ten pamirštama, kas kažkada buvo. Nes sukurtas naujas žmogus!
Jėzus labai ilgisi savųjų. Tačiau mes dar nenorime iškeliauti į dangų, mes norime čia su Juo atlikti savo darbą. Ir kitus Jis nori pašaukti, kad ir jie vieną kartą būtų kartu su Juo. Užsikrėskime Jėzaus meile žūstantiesiems; – taip, kaip Jis mus pamilo ir už mus pasiaukojo, taip ir mes mylėkime kitus. JIS yra nuostabus, JIS yra mano VIEŠPATS. Aš myliu Jį labiau už viską ir džiaugiuosi Juo. Čia aš galiu patirti Jį maldoje, galiu justi Jo artumą, Jo švelnias rankas, pastebiu Jo meilę ir gailestingumą…. Tikrai nuostabu su Juo.

Ačiū Jėzau, vienąkart mes būsime pas Tave! Bet ir čia mes galime labai artimai su Tavimi gyventi. Ačiū, mūsų maldos nėra tuščios frazės, bet pokalbis ir buvimas su Tavimi. Ačiū!!

 

Dvasios vaisius

„Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.“
Laiškas galatams 5, 22

Kiek kainuoja dangiška ramybė? Ar esi pasiruošęs atiduoti už ją visus savo pinigus ir prireikus papildomai paimti paskolą? Ar ji to verta? O jei ta ramybė jau yra tavyje, tai privalai ją saugoti tarsi lobį, kad kas nepavogtų. Porą kartų per dieną, reiktų valandą laiko skirti meditacijai ar kitai dvasinei praktikai… Bet ar to užtenka? Žinoma, kad ne, juk dangiškos ramybės nusipirkti neįmanoma. Jėzus sako, kad mes turime atiduoti visą savo gyvenimą. Taip, kaina tikrai didelė! Savo gyvenimą reikia atiduoti į Jo rankas, už tai, kad mainais gautume savo širdžiai Jo teikiamą ramybę.
Jėzui neužtenka tik dalies; Juk JIS taip pat pasiruošęs suteikti tau visišką, o ne tik dalelę ramybės. Jam reikia viso tavęs, šiek tiek Jam neužtenka. Bet jei po šių „mainų“ tu sugalvosi grįžti į senąjį savo gyvenimo kelią, tuomet visos dvasinės dovanos iš tavo širdies bus pašalintos.
Jei nori patirti Jo ramybę, pakeisk savo gyvenimą ir negrįžk prie senų įpročių! Gyvenk Jo gyvenimą ir nebegalvok apie save. Tokiu būdu Dievo ramybė įsiviešpataus ir pasiliks tavo širdyje. Jis trokšta pripildyti tave Savo dangiškąja ramybe, kad meilė ir kantrybė taptų tavo gyvenimo rodikliais, o malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas ir susivaldymas būtų pagrindinės tavo charakterio savybės. Taip, savo seną gyvenimą su visa kančia ir nesantaika aš mielai noriu iškeisti į gyvenimą su Jėzumi!

Malda: Dėkoju, Jėzau, kad paėmei visą mano seno gyvenimo sukauptą „turtą“, kurį sudarė baimė, nerimas ir nesantaika, su visais priekaištais ir kaltinimais, kartėliu, pavydu ir pasididžiavimu! Noriu priklausyti Tau, meldžiu, pripildyk mane Savo Šventąja Dvasia ir Jos dovanomis! Trokštu būti pripildytas Tavo ramybės! Dėkoju, kad esi šalia manęs ir visur kur Tu esi, ten yra ramybė ir džiaugsmas.

Saugus Jame –  2021.01.17

Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu Viešpaties Namuose.
Psalmė 23, 6

Ko mes tikimės iš ateities? Vakar daug susirašinėjau su “vakcinos priešininkais” ir pastebėjau, kad jų lūkesčiai iš esmės yra neigiami. Norima išnaikinti žmoniją, viskas tik dėl pinigų, norima mus kontroliuoti, ir dar daug ką yra paskaityti. Blogai, kuomet lūkesčiai tik tokie! Tokiu atveju lengva ir įsižeisti, jeigu kas nors kitas turi kitokią nuomonę.
Ne, mums daug geriau būti užuovėjoj pas Viešpatį. Ši eilutė viršuje galioja ir koronos-laikams!
Kuomet mirties angelas keliavo pro Egiptą, jis neužsuko į nei vieno izraelito namus. Jie avinėlio krauju patepė durų staktas, ir mirties angelas negalėjo jų peržengti. Kuomet romėnai 70 metais sugriovė Jeruzalę, krikščionys jau buvo perspėti ir pasitraukę. Tas, kuris klausėsi Dievo, liko gyvas. Kai 1915 metais turkai norėjo sunaikinti armėnus, krikščionys jau buvo pasišalinę. Visi, kurie klausėsi Dievo, buvo įspėti ir seniai pasitraukę (skaitykite Shakarian knygą: Laimingiausi žmonės žemėje).
Taip pat yra ir šiandien: Dievas rūpinasi Savo tauta. Gerumas ir ištikima meilė lydės mus per visas mūsų gyvenimo dienas.
Mums nėra dėl ko nerimauti, nes Dievas vis dar yra Viešpats. JIS tvirtai rankoje laiko Savo vaikus. Mums tereikia į JĮ tvirtai įsikibti ir pasitikėti, kaip kad vaikai pasitiki savo Tėčiu. Galbūt tai bus sunku, bet JIS per visa visada mus perneš.

Dėkoju, Jėzau, Tu paimi iš mano širdies baimę bei neramumus. Tavyje esu saugus net ir per pandemijas, epidemijas, kančioje ir džiaugsme, visada ir visur.