Temos Archyvai: Allgemein

Štai Izraelio globėjas nei snaudžia, nei miega!
Psalmė 121, 4

Pats Dievas yra Izraelio globėjas. JAM nereikia miegoti ar protarpiais pasnausti. JIS visada mato savo tautą. Ir ne tik Izraelį, bet ir savo bažnyčią, nes Jis iš abiejų – tiek iš Izraelio, tiek iš Jėzaus bažnyčios – sukūrė vieną kaimenę. Štai kodėl visi pažadai galioja ir mums! Juk Jis yra ir mūsų globėjas, mūsų sargas, kuris niekada neleidžia sau nei sekundę miegoti! Kaip gerai, nes priešas dažnai smogia neperspėjęs ir visada ten, kur niekada nesitikėjai. Kaip gerai, kad visada yra tas, kuris ištiesia savo stiprią ranką! Kiek kartų galėjau dėkoti, kad Jis mane apsaugojo. JIS matė, kad ateina nelaimė, kai net neįtariau. JIS užkirto kelią nelaimei, kol ji manęs dar nepasiekė.
Karts nuo karto mane užklumpa priešo smūgis. Bet dabar galiu daug ką priimti. Aš žinau, kad Jis užkirs kelią blogiems dalykams.
Džiaugiuosi, kai pakeliu akis į Jį. Tada galiu atsikvėpti. Tada jaučiu palengvėjimą. Mane prispaudžia rūpesčių, darbų ir pastangų kalnai, baimės ir rūpesčiai. Aš ne visada noriu žvelgti į šiuos kalnus! Mano saulė, Viešpats Jėzus, yra daug aukščiau ir stipresnis! JIS yra mano išsigelbėjimas, net jei tiek daug rūpesčių nori mane uždusinti…
Taip, iš kur ateina man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę. JIS yra nuostabus ir niekada nevėluoja. Netgi mano sūnų Gabrielių Jis pagydė. JIS gali!!!

Ačiū Tau, Jėzau, Tu esi visagalis! Bet Tu galvoji ne tik apie didelę visatą, bet ir apie mažiausius dalykus, taip pat ir apie mane. Taip, esu gerose Tavo rankose, ačiū!!!

„Nebijok, nes AŠ išpirkau tave;
pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano“.
Izaijo knyga 43,1

Dievas Tave pasirinko, Tu esi Išrinktasis! Tu nesi kažkokio kvailo atsitiktinumo produktas, bet JIS sukūrė Tave. Iš visų galimybių, kaip sudėliojami genai, JIS išrinko būtent šį variantą, nes JAM jis patiko. „Atsitiktinumas“ ar „likimas“ – tai vardai netikinčiųjų dievo. Mes juk žinome, kad visame kame dalyvauja Dievas. Be JO viskas per labai trumpą laiką sugriūtų: ir visata, ir mikrokosmosas su molekulėmis ir atomais, tiesiog viskas. Kadangi mūsų galingasis Dievas viską laiko savo stipriose mylinčiose rankose, Tau nereikia baimintis! Nes JIS myli Tave ir yra visados šalia. Tau nereikia bijoti piktų žodžių, šiandien skriejančių lyg strėlės į Tave. JIS yra Tavo apsauga. Tau nereikia baimintis dėl kokių tai „atsitiktinumų“, nes JIS yra Viešpats. Tau nereikia bijoti jokių nelaimių. Psalmyne 23 rašoma: „..Nebijau jokio pavojaus, nes TU – su manimi…“. Nebijok! Nei šiandien, nei rytoj. Pasitikėk JUO.

Ačiū, mano dangiškasis Tėve. Tu niekuomet nepaleidi manęs iš Savo akių. Esu Tau labai vertingas, vertingesnis už brangiausius deimantus. Niekada Tu manęs neapleisi ir nepamirši, niekada manęs nepaliksi ir nenusisuksi. Tu esi mano Dievas ir aš priklausau TAU.

Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. … Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.
Evangelija pagal Matą 5, 11–12

Jėzus tai sako ir Jo žodis yra svarus. JIS žino, kad Jo mokiniai bus persekiojami, šmeižiami ir kankinami taip, kaip Jis kentėjo. Jėzus nuėjo šį kelią ir tikisi, kad eisime paskui Jį. Mes neieškome kančios, bet ji neišvengiamai mus aplankys, jei eisime savo keliu su Juo.
Todėl neturėtume nustebti, jei, nors ir linkėdami gera ir padėdami žmonėms, esame šmeižiami. Jei jie neįrodo jokių mūsų klaidų, abejoja mūsų motyvacija ir mano, kad trokštame pinigų ar valdžios.
Taip yra todėl, kad pasaulio vaikai yra atviri priešo šnabždesiams, ir mes dažnai nesitikime, kad priešas turės tiek daug įtakos. Tačiau jis naudoja savo galią prieš žmones ir kursto juos prieš Jėzaus Kristaus pasekėjus. Kadangi Jėzus yra velnio priešas, Jis nori sunaikinti jo darbus ir išlaisvinti žmones iš jo gniaužtų. Jėzus nori sunaikinti nuodėmę ir mirtį, ligą ir nelaisvę. Kaip mums gerai!
Bet kova dėl žmonių mums kainuoja. Niekada nebuvo tokio karo ar mūšio, kuriame dalyviai patogiai sėdėtų ant sofos nenorėdami sumokėti nedidelės kainos.
Jei puolame priešą, jis visada stengsis mums pakenkti. Todėl įvyksta nelaimingi atsitikimai, sugriūva santuokos, vaikai išprotėja arba suserga, neužsiveda automobilis. Mūsų kelią pastoja priešo jėgos. Apie mus pasakojami žiauriausi melai. Prieš mus netgi pasitelkiama magija, prakeikimas, aukojamos mišios šėtonui. Arba priešas pasiunčia žavias merginas, apipila pinigais ir prabanga, priverčia didžiuotis savo įtaka… Jis labai protingas – atidžiai pasisaugokime!
Turėtume slėptis po erelio, Jėzaus Kristaus, sparnais. Mes ten saugūs. Net jei kažkas subyra, Jis mus palaiko. JIS mus paguodžia. JIS mus daro stiprius. JIS padeda iš anksto pamatyti priešo išpuolius. JIS padeda mums vieniems už kitus melstis ir atleisti. JIS yra mūsų uola, net kai dreba žemė.

Ačiū, Jėzau, Tavimi galiu pasikliauti. Tu laikaisi savo žodžio. Su Tavim esu saugus. Taip, aš seku Tavimi. Seku, net jei ir tampa sunku, nes Tu mane laikai. Dėkoju!!!

„Palaiminti romieji; jie paveldės žemę“.
Evangelija pagal Matą

Jėzus atėjo atnešti taikos; taikos tarp Dievo ir žmogaus. Dėl Kristaus Dievas nebemato mūsų nusižengimų, užmiršta juos. Todėl JIS gali mums paspausti ranką ir susitaikyti.
JIS atėjo, kad kurtų mano širdyje santarvę! Kiek priekaištų sau, kaltės jausmų, nerimo ir įsiskaudinimų viešpatauja mūsų širdyse. JIS nori išgydyti jas ir suteikti savo ramybę. Jei tik JUO pasitikėtume! Tuomet niekas iš mūsų negalėtų atimtų Jo ramybės.
JIS atėjo, kad atneštų santarvę ir tarp žmonių. Bet tam Jam reikia mūsų kaip Jo pavaduotojų. Jam reikia žmonių, kurie yra pakankamai drąsūs pakęsti savo nuostolius; nepaisant, ar jie teisūs, ar ne – Viešpačiui svarbu, kad tarp mūsų vėl viešpatautų taika. Todėl JIS sako: „Siekite santaikos su visais...“ (Žyd 12, 14). Ši taika gali mums kartais nemažai kainuoti; tačiau Viešpats džiaugiasi mumis ir „padengia nuostolius“, taip, kaip Abraomo ir Loto ginčo atveju.
JAM mes esame reikalingi, kad kviestume žmones susitaikyti su Dievu. Dievo ranka jau ištiesta, žmogus turi tik tuo pačiu atsakyti, ir tuomet įvyks susitaikymas!

Ačiū, Jėzau, kad sutaikei mane su Dievu, savo Artuma Tu nuramini mano širdį ir padedi man nešti Tavo nuostabų susitaikymą kitiems. Leisk man šiandien likti Tavo ramybėje ir būti taikdariu. Ačiū, kad esi su manimi!

O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo AŠ gėriuosi.“
Evangelija pagal Matą 3, 17

Iš tikrųjų Dievas kalba apie Jėzų, Savo mylimą Sūnų. Jonui pakrikštijus Jį, atsivėrė dangus ir Dievo Dvasia nusileido ant Jėzaus. Tada Dievas labai asmeniškai ištarė: Šitas yra mano mylimasis Sūnus! JIS man patinka!!! Ar kada įsivaizdavai, kad Dievas šiuos žodžius sako Tau? Nes taip tikrai yra: Dievas apie Tave galvoja! JIS žvelgia ne į mūsų figūrą, rūbus, namus, automobilį, atlyginimą, ne į mūsų klaidas, nesėkmes ir nuodėmes, bet į mūsų širdį. Ir jei JIS ten randa meilę ir ilgesį Jėzui, ištaria: Tu esi mano mylimas vaikas! Tu Man patinki!! Blogus dalykus JIS tiesiog ištrina, nes Jėzus už tai jau sumokėjo ant kryžiaus. JIS siunčia iš dangaus Savo Šventąją Dvasią – balandį, santarvės ženklą, ir Tave tiesiog myli. JIS yra Tėvas, Kuris myli savo vaikus ir juos palaiko, juo gina ir niekuomet neatstumia, neužmiršta. JIS yra visuomet toks pat – Nesikeičiantis, Jo TAIP yra amžinas TAIP.
Mėgaukis šia diena, šia savaite, taip, visu gyvenimu! Nes Tu turi Tėvą, Kuris Tave myli ir Kuriam Tu patinki. Jei gresia bėda, pasislėpk Jo stipriose rankose. Jei esi vienišas ir liūdnas, ieškok saugumo Jame. Jei „paslydai“, išliek Jam savo širdį, nes JIS nori atleisti ir Tave sustiprinti. Taip, mūsų Tėvas yra nuostabus, stiprus, mylintis, švelnus, kantrus, draugiškas Dievas!

Tėve, kaip gera, kad esi! Kaip gera, kad mane suradai ir priėmei kaip savo vaiką! Taip, su Tavimi esu saugus ir apsaugotas, nepaisant to, kas vyksta. Dėkoju už Tavo Dvasią, Kurią davei širdin. JI pripildo mane Tavo dangiškuoju džiaugsmu, stiprybe, džiaugsmu, drąsa ir viltimi! Tu esi mano gerasis, stiprusis Dievas.

„Mūsų Dievas ateina, bet ne tyliai;
pirma jo ­- ryjanti ugnis,
aplink jį ­- smarki audra“.
Psalmyno 50,3

Kaip bus, kai Dievas ateis aplankyti savo tautą? Ar tai bus kaip Mozei išėjimo iš Egipto metu, kuomet Dievas ėjo savo tautos priešakyje ugnies stulpe? Ar kaip Elijui, – kai iš dangaus nužengė ugnis? Ar kaip per sekmines buvo, kuomet Dievo Dvasia kaip ugnis nužengė ant mokinių? Ar visai kitaip? Mes dar nežinome. Žinome tik viena: mūsų Dievas ateis, ir ne tyliai!! JĮ lydės ugnis ir smarki audra. Daugiau JIS nebetylės žvelgdamas į neteisybes žemėje. JIS teis savo tautą ir išlaisvins iš visų priespaudų. Avinėlis nuo kryžiaus taps Judos liūtu; Jėzus, mūsų karalius, ateis! Mes galime jau dabar Jo prašyti, kad ateitų. Ir Jis ateis savo ugnimi į mūsų gyvenimą. Visa, kas nebus šventa, bus sudeginta. Jo ugnis užpildys mūsų širdis, – mes degsime Jam, savo mylimajam Viešpačiui.
Mūsų bendruomenės taip pat gali tai patirti: Dievas ateis ir netylės; pirma Jo – ryjanti ugnis! Ko labiau reikia mūsų bendruomenėms, jei ne Dievo ugnies? Visa tai, kas žmogiška, tepasitraukia, ir Jėzaus deginanti meilė jas teužpildo.

Taip, Jėzau, ateik savo ugnimi į mano širdį!! Aš ilgiuosi Tavęs ir Tavo jėgos!!! Tu esi gyvas, ne koks muziejinis. Prašau, Viešpatie, uždek mano širdį savo meilės ugnimi ir savo jėga! Aš myliu Tave.

Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.
Evangelija pagal Matą 5, 8

Kas gi nelinkėtų sau tyros širdies? Sniego baltumo, švarios širdies, be viso to fantazijų ar nešvarių filmų purvo? Be viso to kartėlio ir keršto, be verksmingos savigailos ir be gailestingo egoizmo? Kas gi sau nelinkėtų, kad būtų pamiršta visa, ką kada nors esam blogai padarę? Ach, kad tik šitos dėmės mano gyvenine būtų ištrintos! Ach, kad tik man žmonės nebūtų padarę tiek daug blogo ir pikto!!
Jėzus buvo žmogumi, visai kaip tu ir aš. JIS turėjo dar daugiau neteisybės atlaikyti. Melai, apgavystės, prakeikimai, – tai JAM buvo įprasta patirti iš žmonių. Ir vis dėlto JIS nesipriešino. JIS neatsakydavo jiems tais pačiais žodžiais. JIS nebuvo kerštingas ir niekada nelinkėjo žmonėms jų nusipelnytos bausmės. Ne, JIS buvo pakantus, gailestingas, kantrus, kupinas pasigailėjimo ir draugiškumo, švelnus, turintis vilties kiekvienam, net ir sunkiam nusikaltėliui, lengvo būdo mergelei ar apgavikui iš muitinės mafijos.
JIS atspindėjo Dievo charakterį. Todėl JO širdis buvo tyra ir šventa, be dėmių. Šventoji Dievo Dvasia gyveno JAME ir visiškai JĮ apsprendė. Šitaip, išlikdamas toks šventas ir tyras, JIS galėjo gyventi tarp žmonių.
Ar dabar supranti, kodėl turėtum taip glaudžiai kabintis į Jėzų, jeigu nori būti toks šventas ir tyras?
Susipažinau su moterimis, ankščiau turėjusiomis tokį siaubingą, laisvabūdišką gyvenimą. Bet Jėzus grąžino joms tyrumą ir nekaltumą. Argi tavo atveju JAM turėtų būti kas nors neįmanoma?
JIS nori įsodinti mumyse Dievo charakterį, taip sakant, duoti mums naują širdį. Visa, kas sena, visas nesėkmes, visą purvą JIS nori ištrinti. Žmogus turėtų tapti visiškai nauju, Dievo malonės atvaizdu. Nori to? Tuomet pakviesk JĮ būti Karaliumi savo širdyje!!

Dėkoju, Jėzau, Tu esi Tas, kuris apvalo mano širdį, kad ji butų švari ir šventa Dievui. Tu ištrini visas dėmes ir išlygini raukšles, išgydai kartėlį ir savigailą, apgaubi mane kantrybe, tyrumu, draugiškumu ir meile. Tik kartu su Tavimi gali manoji širdis būti švari ir šventa. Dėkoju už naują gyvenimą!!!

„… ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu.“
Pirmasis Jono laiškas 3, 19b – 21

Kaltės jausmas daugeliui žmonių yra tapęs didžiule problema. Jie labai dėl to kenčia. Tokie žmonės dažnai baiminasi dėl savo netinkamo poelgio, galvoja, kad kažką pamiršo bei jaučiasi gyvenantys neteisingai. Juos slegia nepilnavertiškumo jausmas ir jiems vis kažko trūksta. Tačiau Dievas viską pažįsta! JIS žino koks yra Jo vaikas, ir JIS jį vistiek myli! Mus smerkia mūsų širdis, o ne mūsų brangus VIEŠPATS! Jėzus jau numirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, jos visos iki paskutinės yra atleistos. Bet kartais mums yra labai sunku tuo patikėti. Todėl Dievas siunčia mums Savo Šventąją Dvasią, kuri mūsų širdyse nori uždegti tikėjimą, kad JO akivaizdoje mes galėtume nuraminti savo širdis. Šventoji Dvasia taip pat nori pakeisti mūsų nusistovėjusias vertybes. Juk kaltės jausmas smerkia mus ir mes tampame beverčiais. Tačiau Dievo akyse mes esame labai vertingi! JIS nupirko ant kryžiaus brangų Deimantą, o ne kažkokį bevertį šiukšlių gabalą. Per Jėzų mes tapome tokiais vertingais! Taigi, artinkis prie Dievo širdies ir būk mylimas! Tebūna nuplautos visos Tavo nuodėmės, palik savo senus įsitikinimus bei jausmus ir būk pripildytas Jo Dvasios bei Meilės!

Dėkoju, Jėzau, kad išpirkai mane iš nuodėmės ir kaltininko. Tu visiškai išlaisvini mane nuo visų pasmerkimų! Aš esu Tau labai vertingas; suteik man, prašau, Savo Dvasią, kad galėčiau tuo patikėti! Ačiū, kad šiandien Tu esi šalia ir suteiki man išgelbėjimo džiaugsmą!

Palaiminti vargšai dvasia,
nes jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti, kurie liūdi,
nes jie bus paguosti.
Palaiminti romieji,
nes jie paveldės žemę.
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo,
nes jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji,
nes jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai,
nes jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai,
nes jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo,
nes jų yra dangaus karalystė.
Evangelija pagal Matą 5, 3-10

Kam taikomas šis apibūdinimas? Taip, Jėzui, ir tik Jėzui! Aš toks esu tik truputį, bet JIS yra viskas asmenyje! Jėzus, mūsų tikėjimo centras, gyvenimo centras, meilės centras, aplink JĮ sukasi visata.
JIS buvo vargšas prieš Dievą, tuomet paliko dangų, paliko visą dieviškumą tam, kad būtų žmogumi ir gyventų mūsų gyvenimą. JIS pats nieko negalėjo padaryti, JIS visada buvo ryšyje su Tėvu ir nuolat klausdavo, ką reikia nuveikti. Dievas išpildydavo tai, ką Jėzus išsakydavo.
JIS liūdėdavo. Taip, kupinas paguodos Jeruzalei ir visai šaliai. Nes JIS matė, kaip žmonėms pasibaigia, jeigu jie nepuola ant kelių. Jeigu jie nepriima JO, jeigu jie nueina savais keliais… JIS regėjo, jog tai yra baisu. Pilnas meilės JIS raudojo dėl prarastųjų.
JIS negalėjo panaudoti jėgos, nei karto, nei tam, kad išsivaduotų nuo kryžiaus. Tik prieš tikrąjį priešą JIS naudojo jėgą. Bet prieš mus, žmones, JIS nepakėlė net mažiausio pirštelio tam, kad mus pasmerktų ar nubaustų. JIS yra romus, kantrus, gailestingas ir kupinas užuojautos.

O, Viešpatie! Tu toks švelnus, toks kantrus, gailestingas, toks pilnas džiaugsmo ir paguodos; – Tu toks didis, visaapimantis, visa persmelkiantis! Meldžiu Tave, nes Tu esi Tas, kuris taip stipriai mane myli!!

Štai Viešpats ateina su galybe,
o jo ranka valdinga.
Atlygį jis turi su savimi,
o algą moka į priekį.
Izaijo 40, 10

Ilgą laiką buvo taip, kad krikščionys buvo tarsi silpnieji, kuriems reikėjo apsaugos ir pagalbos. Jie buvo naivūs ir jiems reikėjo patarimo, jie buvo kvaili ir patiklūs, taigi jiems reikėjo vadovavimo, jie buvo silpni ir jiems reikėjo apsaugos. Dar ir šiandien tokiais jie vaizduojami filmuose.
Ilgą laiką buvo taip, kad krikščionys buvo skerdžiami kaip beginkliai avinėliai arba metami į kalėjimus. Dar ir šiandien yra taip šiaurės Afrikoje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Bet Judo liūtas, Jėzus Kristus nemiega. JIS sumokėjo milžinišką kainą už Savo avis ir nepaleidžia jų iš akių. Romiečiai taip pat skerdė krikščionis, bet krikščionybė Romą nugalėjo. Jėzus Kristus visa regi; JIS leidžia Savo žmonėms kentėti ne todėl, kad yra bejėgis, bet todėl, kad JIS turi nuostabų planą; – visai kaip Steponui, pirmajam kankiniui.
JIS turi galią keisti valdžias. JIS turi galią sunaikinti visas tautas. JIS turi galią apsaugoti Savo žmones. JIS greitai ateis, kareivijų Viešpats, su tūkstančiais angelų ir vykdys teismą. Tuomet JIS pašauks Savąsias avis ir JO kaimenė išeis priešais JĮ kaip pergalės kaina, laimėta iš pragaro. JIS ateina su stipria ranka ir viskas, kas stoja prieš JĮ, praeina.
Kartais patiriame savotišką nuojautą, ką tai reiškia, o kartais JIS leidžia mums jau ir čia pajusti didžiulę JO galią. JIS nugali mirtį. JIS nugali ligas. JIS išlaisvina žmones iš šėtono nagų. JIS visada yra nugalėtojas.
Mūsų susirinkimuose pastebime, jog Dievo buvimas tapo daug stipresnis. Lūkesčiai iš JO taip pat vis didėja. Dievo džiaugsmas ir ramybė vis stipriau juntami. Šlovinimo giesmės tapo daug stipresnės… Tai laikų pabaiga, žmonės! Judo liūtas riaumoja; – kas nedrebės? Palaiminti tie, kurie saugūs JO glėbyje!!

Dėkoju, Jėzau, Tu turi visą galią žemėje ir danguje. Tavasis žodis nėra tik pasiūlymas, Tavasis žodis įvyksta. Et, ateik stipriau, paguosk Savąją tautą!!

Užtarimo malda: Penktadienį, 18 val. mūsų maža pamąstymų komanda organizuoja susirinkimą Šiauliuose, Lietuvoje. Prašau jūsų maldų!!!
Tema: Jėzus Kristus, JAME slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.
Laiškas kolosiečiams 2, 3