Tikroji šviesa

Buvo tikroji šviesa,
kuri apšviečia kiekvieną žmogų,
ir ji atėjo į šį pasaulį.
Jis buvo pasaulyje,
ir pasaulis per jį atsiradęs,
bet pasaulis jo nepažino.
Pas savuosius atėjo,
o savieji jo nepriėmė.
Visiems, kurie jį priėmė,
jis davė galią tapti Dievo vaikais –
tiems, kurie tiki jo vardą,
Evangelija pagal Joną 1, 9–12

Štai taip trumpai ir drūtai išdėstyta Jėzaus Kristaus Evangelija! JIS yra tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų. Jis sukūrė pasaulį. Bet kai Jis atėjo, pasaulis Jo neatpažino. Neatpažino saviškio. Bet tie, kurie Jį priima į savo širdis, tuos JIS padaro Dievo vaikais, kai jie tiki Jo, Jėzaus Kristaus, vardu.
Mes taip pat pažinome, kad Jis yra Kristus, Mesijas, Gelbėtojas ir Atpirkėjas! JIS išgelbėjo mane nuo nuodėmės, pražūties, tamsos ir mirties. Dabar JIS gyvena mano širdyje ir aš padarysiu Jam vietos, t. y. kad JIS galėtų valdyti, kaip nori. Aš esu Dievo vaikas: apvalytas ir nekaltas, šventas ir tobulas Dievo akyse – ačiū Jam, mano Išganytojui.
Man liūdna, kad JIS atėjo į savo žemę, bet savieji jo nepriėmė. Jie buvo užsiėmę kitais dalykais. Ypač pamaldieji turėjo sekti tiek daug ženklų, kad net pražiopsojo Mesiją. Naujieji fariziejai yra taip užsiėmę Biblijos aiškinimu, teisingu elgesiu bei tikėjimu, kad jie irgi neturi laiko Gelbėtojui. Izraelitai turi pakankamai problemų, jiems nereikia tokio Mesijo kaip Jėzus. Ir vis dėlto, jei kas nors supranta: „man reikia pagalbos, aš negaliu to padaryti vienas“, Viešpats ateina. Kai žmogus supranta, kad Jėzus yra Kristus, išaukštintas Viešpats, angelai gieda iš džiaugsmo. Jėzus turi mėgstamą užsiėmimą: paversti žmones Dievo vaikais. Štai kodėl JIS atėjo į žemę.
Prašau, įsileisk Jį kaip Viešpatį ir Gelbėtoją į savo širdį; Jis padarys tave atpirktu, apvalytu Dievo vaiku.
JIS yra galia, galinti viską pakeisti. Žemė buvo tuščia ir dyka. Bet tada padvelkė Dievo kūrybos jėga ir iš dykynės suformavo gražią žemę. Taip vyksta tada, kai JAM leidžiama veikti, net ir tavo gyvenime: iš nieko ir iš nesėkmės JIS sukuria naujus žmones, laimingus Dievo vaikus! Leisk Jam veikti!

Ačiū, Jėzau, Tu esi mano Gelbėtojas ir Atpirkėjas! Tavyje aš esu mylimas Dievo vaikas! Taip, Viešpatie, aš tikiu! Ateik į mano širdį ir vadovauk joje!

JIS ateina

Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.
Apaštalų darbai 2, 2

Manau, kai Mozė norėjo pamatyti Dievą, buvo panašiai: kilo smarkus vėjas ir žemės drebėjimas. Ir kai mąstau apie atsivertimų liudijimus, būna panašiai: Dievas ateina su didžiule galia ir neįprastais ženklais.
Turime pasiruošti, kad neįprasto Dievo veikimo nesuprastume netinkamai; – kad nesupainiotume su hipnozės ar šarlatanizmo, o gal net velnio poveikiu. Laikykimės Dievo žodžio! Taip pat ir atgimusiųjų liudijimų.
Jėzus greitai ateis; – ar mes esame pasiruošę? Tai bus laikas, kupinas nuostabos, pilnas ženklų ir galingo Dievo veikimo.
Kaip labai JIS jau dabar veikia islamiškose kraštuose, kiek daug antgamtiškų dalykų ten įvyksta! JIS pasirodys ir pakvies žmones pas Save. Nebūkime tiesiog tokie, kaip fariziejai, kurie tvirtai žinojo, kaip turėtų ir kaip neturėtų būti. Negali būti tokio Mesijo, kokio jie laukė.
Dievas nori. O mes? Ar mes norime priimti Dievo šlovę? Ji ateis su Dievo Dvasia, Senajame Testamente minima kaip Dievo Jėga.
Džiaugiamės, kuomet Dievas maldos metu išgydo slogą. Pasirenkime didesniems dalykams! Stiprinkime savo tikėjimą Jėzumi, kad galėtų įvykti kur kas didesni dalykai! JIS vis dar tas pats, vakar, šiandien ir visą amžinybę.
JIS galingas, stiprus, gydantis, džiuginantis, savo veikimu visiems keliantis nuostabą, „nenuspėjamas”, kupinas meilės, malonės ir jėgos.
JIS prašo, jog mes JO neapribotume, bet leistume JO galiai vystytis. JIS laukia mūsų, kad mes pagautume JO jėgą, kaip kad mokiniai Sekminių dieną. Pažvelkime į Jėzų, tikėjimo pradžią ir pabaigą, ir leiskime sau patikėti kažkuo „daugiau”! Tegul niekas nesibaigia su malda, melskimės ir toliau, kol Jėzaus šlovė mus pagaus. JIS to norėtų.

Dėkoju, Jėzau! Tu nesi silpnas, apgailestaujantis Dievas, Tu esi galinga jėga visatoje. Meldžiame Tavęs, sekame Tavimi ir laukiame Tavęs kupini vilties bei pasitikėjimo. Tu nenuvilsi mūsų, bet pripildysi mus Savąja galia. Ačiū!!!

Dangus žemėje

Tėve mūsų, kuris esi danguje
Evangelija pagal Matą 6, 9

Dievas, mūsų Kūrėjas ir Tėvas, yra danguje. Bet kur gi yra dangus? Žinoma, dangus yra ten, kur yra Dievas, nieko sudėtingo, ar ne?
Dievas yra visur. JIS viską persmelkia. JIS viskam diriguoja ir viską valdo. JIS viską žino ir yra visagalis.
Šis galingas Dievas yra visuomet esantis. Kartais mes tai labai gerai pastebime, o kartais tai lieka visiškai nepastebėta. Panašiai, kaip su drėgme. Net dykumoje egzistuoja oro drėgnumas, kurio plika akimi nepastebėsi. Kai kurie stovėdami lietuje šiek tiek sušlampa, o kiti gulėdami vonioje ir yra pilnai apsemti vandens. Daugelis žmonių visiškai nemato ir nepastebi Dievo, tuo tarpu kiti – visapusiškai mėgaujasi VIEŠPATIES artumu.
Todėl mes norime nuolat ieškoti Dievo artumo, leistis būti Jo pripildytais ir lygiuotis į Jį. Tuomet visiems mūsų buvimas prilygs dalelei dangaus šioje žemėje.
Jei VIEŠPATS gyvena mūsų širdyje ir užima ten didžiąją dalį vietos, tai ten jau  vyrauja dalelė dangaus. Ramybė, džiaugsmas, meilė… Štai kas turi mus valdyti! Staiga, mūsų aplinka pastebės: čia tai dangus! Taip turime statyti Dievo Karalystę.
Dangus yra žmonėms skirta viltis. Mes norime duoti jiems to dangaus, nes esame vilties, džiaugsmo ir ramybės nešėjai. Mes nenorime nieko neveikdami tik savanaudiškai mėgautis Jo artumu. Mes norime suteikti Jo dangaus kitiems žmonėms ir pakviesti juos į VIEŠPATIES artumą. Meilė, ramybė, viltis, džiaugsmas,… juk tai ir yra tai, ko visiems taip trūksta. Ir tu gali jiems tai duoti. Žmonės viską įdėmiai stebi ir jeigu jie Tavyje tai pastebi, tuomet jie pradeda pavydėti” ir trokšta to paties. Būk Jėzaus pranašas, suteik žmonėms dalelę dangaus! Jėzus pažadėjo būti šalia tavęs.

Dėkoju, Jėzau, kad Tavo dėka, jau dabar galiu būti danguje”! Tu gyveni mano širdyje ir Tavo artumas suteikia ramybę, džiaugsmą, viltį bei meilę. Trokštu Tavo dangų suteikti žmonėms ir atnešti jiems ramybę bei viltį. Todėl, kad ten, kur esu aš, esi ir Tu, o tokiu būdu įsivyrauja dalelė dangaus čia žemėje. Dėkoju, už Tavo pasitikėjimą!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/iWrMSHA7Ukc?si=zdc9xRRJYTQs527D

Sveikata

Žmogaus gyvybės alsavimas yra VIEŠPATIES lempa,
apreiškianti visas jo būties gelmes.
Patarliu 20,27

Dievas yra mus apšviečiantis Kūrėjas. JIS sugalvojo ir sukūrė kiekvieną ląstelę, kiekvieną plauką ir kiekvieną raukšlę taip, kaip norėjo. JIS džiaugiasi Savo vaikais!
Dievas taip myli savuosius, kad Jo dvasia persmelkia juos. Tuomet JIS mato, ar viskas yra gerai. Be dvasios joks žmogus negalėtų išgyventi nei sekundės. Medicinos mokslas gerai ištyrinėjo žmogų. Tačiau galima tik aprašyti, kaip viskas veikia, bet atsakymų į klausimą kodėl nėra.
Nes Dievas yra Kūrėjas ir Jo dvasia saugo mus, todėl JIS mumyse sunaikina daug ligų ir „netvarką“; – jeigu mes Jam pasirodome kaip saulei gėlės. Net nežinau, kiek kančios ir ligų JIS manyje jau sunaikino?
Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurie meldžiasi, yra sveikesni ir atsparesni. Kiti tyrimai rodo, kad žmonės po širdies operacijos turi gerokai mažiau komplikacijų, tuomet, kai už juos labai intensyviai meldžiamasi. Taip, Dievo dvasia veikia!
Jei mes atitolę nuo Dievo, Jo tvarkos jėga mumyse veikia sunkiai. Mes esami vieni. Jei mes atsiveriame Dievui, JIS mus ištyrinėja, visas kūno kerteles ir saugo mūsų kvėpavimą.
Nuodėmės gali pakenkti mūsų gyvenimui ir sveikatai. Gyvenime mus palaiko nuolatinis Jėzaus atleidimas.
O jeigu mes visgi, kaip krikščionys, susergame? Tuomet pasitikriname savo gyvenimo būdą, ar jis prieštarauja Dievo žodžiui. Mes pasitikriname, ar mes stipriai susiję su Dievu, o galbūt yra įsėlinusi nuodėmė, kurios nepaleidžiame. Mes prašome brolių ir seserų melstis už mus. O visų pirma mes save ir savo likimą atiduodame į stiprias ir meilias rankas. Mes prašome Dievo išgydyti, bet priimkime ir Jo siųstas ligas.
Žinoma, stenkimės pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, kaip nurodyta Biblijoje ir kaip liepia mūsų protas. Taip pat pasinaudokime mokslo žiniomis, neignoruokime stomatologų bei kitų gydytojų. Bet žinokime: lemiamas žodis VIEŠPATIES!

Dėkoju, Jėzau, kad Tu rūpiniesi manimi! Tu rūpiniesi mažiausiais dalykais manyje ir aš patikiu save Tau. Noriu prisidėti, būti sveika ir gera Tavo dvasios šventykla. Noriu atsižvelgti į save, juk esu Tau toks vertingas. Dėkoju, kad gyveni manyje! Prašau, ištyrinėk visas mano gyvenimo kerteles, sustiprink mane ir sutvarkyk viską, kas yra netvarkinga.

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/i6HgK6SgdGo?si=NlV_pugqJzgVKDvA

Dievas yra ištikimas

Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus bendrystę.
1 Korintiečiams 1, 9

Jėzus yra nuostabus! JIS mus pašaukė ir išgelbėjo malone – o gal tu to kažkaip nusipelnei?
Tai vien malonė, kad JIS mus išgelbėjo. Mes to nenusipelnėme.
Ir štai mes norime priimti Jo malonę ir daugiau patys savęs nebesmerkti bei nebesiklausyti kitų arba priešo priekaištų! Norime dėkoti Jam už mūsų išganymą, atleidimą, pašaukimą, malonę, už meilę, kuria Tėvas mus myli.
Tačiau daugelis žiūri ne į Jėzų, bet žemyn. Jie gėdijasi, kad vis dar yra blogi. Jūs negalite patikėti, kad Jėzus tiesiog panaikino kaltę – jos nebėra. Kiekvieną dieną jie voliojasi savo kaltėje ir jų liūdesiui nėra galo. Blogai, krikščionys. Ar Kristus mirė veltui? Argi Jo išgelbėjimas skirtas tik labai geriems žmonėms?
JIS pašaukė mus į bendrystę su Jėzumi. Mes turime būti viena širdis ir viena siela. Kaip geriausi broliai ar kaip jaunoji su jaunikiu!
Jei kas netiki, kad Jėzus  kiekvieną dieną atleidžia kaltę ir ją paima, kaip jis su Juo bendraus? Štai kodėl mes norime atsistoti Dievo žodžio akivaizdoje ir tvirtai pasakyti mūsų jausmams ir priekaištams: „Ačiū, Tu man atleidai! VISOS mano kaltės panaikintos, net ir vakarykštės bei šiandieninės! Kiekvieną rytą Tu mane atnaujini! Ačiū, Jėzau, Tu esi nuostabus, aš Tave myliu! Tavo gailestingumas yra didesnis už mano nesėkmę! Ir man reikia tavo malonės labiau nei viso kito.“
Jei galiausiai galime tikėti, bendraujame su Jėzumi. Širdyse skleidžiasi džiaugsmas, nes Dievo Sūnus valdo. Mus užplūsta šviesa ir viltis. Apima ramybė. Naujas gyvenimas, nauja viltis, nauja jėga! Nuostabu, ką mumyse padaro Jėzus, kai tik Juo patikime!

Ačiū, Jėzau! Tu atnaujinai mano gyvenimą. Visas kaltes ir visas nesėkmes Tu ištrini savo brangiu krauju. Mano išgelbėjimas Tau kainavo gyvybę. Esu Tau labai vertingas. Padėk man tikėti, nes kartais jaučiuosi labai nevertas. Bet Tavo žodis sako: Tu esi ištikimas. Dėkoju!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/VOoC0Y24O8w?si=mQfy-ZK-jXS3aG-X

Ką man siųsti?

Kai Jėzus Levio namuose buvo pasodintas prie stalo, daug muitininkų bei nusidėjėlių sėdosi su juo ir jo mokiniais.
Evangelija pagal Morkų 2, 15

Dažnai suprantu, jog man nebūtų miela valgyti kartu su tam tikrais žmonėmis, o ir jų artuma ne itin maloni. Ar čia išankstiniai nusistatymai? Antipatija? Netolerancija? Noras jaustis geriau?
Tiksliai to nežinau. Bet gerai žinau, jog Jėzus neturėjo jokių kontakto baimių. JIS neišsigąsdavo baisių odos susirgimų anei kontakto su sunkiais nusidėjėliais.
JIS viską įveikė, arba tokių apribojimų JIS net nepastebėjo, nes JO motyvas buvo ir yra Meilė. JIS atėjo dėl šitų „nurašytų“ žmonių, dėl šių žmogiškųjų defektų, dėl šitų beviltiškų būtybių! JIS neatėjo dėl prižiūrėtų fariziejų, kurie ir taip jau viską žinojo. Taip pat ir ne dėl Rašto aiškintojų, kuriems visai nereikėjo naujo pažinimo; ir ne dėl aukštų bažnyčios, politikos ar ekonomikos ponų. Visi jie gali padėti patys sau.
JIS vienijasi su tais, kurie priklauso visuomenės maurams bei purvui. Nebėra jokios sienos.
Evangelija ir Jėzaus meilės patyrimas daugelį žmonių įgalina peršokti per savo šešėlius. Vieni eina pas raupsuotuosius, kai kurie – į barus kaip tuometinė išgelbėjimo armija, kai kurie – į kalėjimus, dar kiti – pas benamius…
Pažįstu krikščioniškąją grupelę vyrų, kurie atrodo gerai, visi turi šeimas. Bet beveik visi ilgą laiką sėdėjo kalėjimuose ir žino, kas tai yra alkoholis, narkotikai, skyrybos. – Jėzus padarė juos naujais žmonėmis.
Jeigu eini pas praradusius viltį, leiskis būti siunčiamas JO. Neik be JO, kitaip greitai neteksi jėgų.
Bet kuomet JIS tave kviečia: Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys? – tuomet pradėk ruoštis maldoje ir eik kartu su JUO. Taip kaip JIS buvo siųstas Dievo pas ligonius ir neteisiuosius, taip ir tave JIS siunčia.
Taip kaip Dievas rūpinosi Jėzumi, taip JIS rūpinsis ir tavimi, siųsdamas dieviškąją pagalbą.

Jėzau, atleisk man mano antipatijas ir duok man didelę, mylinčią širdį! Jėzau, noriu eiti ten, kur Tu mane siųsi; – tik vienas pats aš eiti nenoriu. Taip pat nenoriu likti sėdėti ant savo patogios sofos, bet noriu eiti dėl Tavęs. Tu esi šalia, kaip gerai!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/_iWTB6yAfG0?si=4AaPuEIOm-_SItha

Be apribojimų

Visi be galo stebėjosi ir šlovino Dievą, sakydami: „Tokių dalykų mes niekad nesame matę”.
Evangelija pagal Morkų 2, 12

Nuostabių dalykų nutinka, kuomet veikia Jėzus! Štai JIS išgydė paralyžuotąjį. Fariziejai galvojo, jog JIS piktžodžiauja prieš Dievą, bet visa tiesa atsiskleidė gydyme. Jėzus atleido šiam vyrui visas nuodėmes, o fariziejai negalėjo suvokti, jog tai gali padaryti žmogus. Jis piktžodžiauja prieš Dievą! – svarstė jie širdyse. Ir štai kaip JO galios įrodymas įvyko išgydymas.
Yra tiek daug visko, ką mes tegalim įsivaizduoti. Dievas dažnai vaikšto būdais, kuriuos mes pagal savo mokymą atmetame. Bet JAM nerūpi mūsų nuomonė; JIS mano, jog jau geriau mes rūpintumėmės JO nuomone. Nustatinėjame Dievui, ką JIS turi ir ko – ne. Tiek daug kas laikoma klaidinančiu mokymu, nors tėra gryna Evangelija. Tiek daug Dievo tarnų štampuojami kaip klaidinantys mokytojai, nors jie karštai bei nuoširdžiai myli Jėzų.
Yra grupė naujųjų fariziejų. Jie turi savus Biblijos aiškinimus, kurie iš tikrųjų yra gan siauri ir griežti. Ir viskas turi tam atitikti. Deja, šie žmonės prarado ryšį su Jėzumi ir Bibliją stato aukščiau Jėzaus. Iš esmės jie tiki Biblija ir sergėja, kad ji būtų teisingai aiškinama. Blogai, tikri fariziejai.
Dievas yra visai kitoks! JIS nuolat randa naujus kelius ir vis nustebina mus Savo gėriu! Pažįstu keletą, kurie skelbia Jėzų ir myli JĮ iš visos širdies. Bet jų žinios apie Bibliją dar gana menkos ir daug ko jie dar išmoks. Bet Jėzus juos laimina, myli bei patvirtina jų evangelizaciją Savo autoritetu.
Viskas priklauso nuo mūsų meilės JAM. Ir nuo to, ar viską patikime JAM, ar kažką mieliau apribojame.
Laikykimės atokiau nuo naujųjų fariziejų, kurie viską žino ir vertina, bet Jėzų jie nešiojasi tik savo galvose, nebe širdyse.
Ir verčiau jau rūpinkimės intensyviu santykiu su Jėzumi, nei vien tik skaitykime Bibliją ar klausykimės protingų komentarų apie ją. Tai tokie skirtingi dalykai, kad vos begalime įsivaizduoti!

Viešpatie, meldžiuosi Tau! Tu esi išmintis, ramybė, taika ir šlovė asmenyje. Tavyje visa galia. Tu esi Viešpats, nuoširdžiai mane mylintis.

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/GXx3T32vvf4?si=h8wK2M4-4wqCsryN

Dosnus

Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti.”
Evangelija pagal Matą 14, 16

Jėzaus gyvenimo būdas buvo visai kitoks nei normalių žmonių. Kiekvienas galvoja apie save; net jeigu jis kartais ir aukojasi. Kiekvienas rūpinasi savo mylimais, kiekvienas turi teisę į kažką, kiekvienas žiūri savo sėkmės ir niekas nesileis būti išnaudojamas, apgautas ar apšmeižtas. Meilės yra mažai, atidumo bei mandagumo – taip pat. Bet mūsų širdis nedega dėl kitų.
Jėzus buvo kantrus. JIS buvo dosnus, tikrai ne šykštus. JIS leidosi būti apgaunamas bei apšmeižiamas. Net ir Judui JIS vėl ir vėl suteikdavo dar vieną šansą. Visą Savo gyvenimą JIS buvo čia, žmonėms, kurie JO nesuprato, o išnaudojo. JIS buvo draugiškas, džiaugsmingas, mandagus, ramus…
Staiga tapo nebereikalinga dauginti duoną. Žmonėms ir kaimuose atsirado galimybė apsipirkti. Bet JIS norėjo juos palepinti. JIS užjautė juos, nes jie štai jau visą dieną JO klausėsi. JIS nori duoti pavalgyti!
Mes turime būti Jėzaus skleidėjais. Tai, kaip mes dalinamės, Dievas dalina mums. Mokiniai visų pirma sakė: Mes turime per mažai! – ir tai buvo tiesa. Bet kai jie tą mažumą paaukojo, Jėzaus ją padaugino.
Georgas Müleris neturėjo visai nieko. Tačiau kasdien jis maitino 10000 našlaičių. Jis gyveno pasitikėdamas Dievo aprūpinimu ir tai veikė kuo puikiausiai! Nė vienintelio karto vaikams nereikėjo atsisakyti duonos ar pieno.
Mūsų gyvenimo būdas turėtų būti toks kaip Jėzaus gyvenimas. Dosnus, draugiškas, kantrus, besidalinantis, kupinas meilės ir didžiadvasiškumo, nekreipiant dėmesio vien į save, nežiūrint asmeninių galimybių. Motina Teresė yra labai geras to pavyzdys. Net ir mažuose dalykuose mes galime gyventi pagal Kristaus gyvenimo būdą. JIS mūsų pusėje!
Šiandien dauguma žmonių mūsų aplinkoje turi ką valgyti. Bet trūksta dvasinio peno. Vyrauja vienišumas. Taip išplitęs vilties praradimas, o kartu su juo ir alkoholizmas, tabletės miegui ir narkotikai. Mes galime numalšinti šių žmonių alkį. Visai kaip išgelbėjimo armija žygiavo drąsiai ir Dievas apdovanojo ją neįtikėtina sėkme, taip ir mes galime padėti vykti stebuklams, nes Dievas to nori.
Jėzus kalbėjo tikintiesiems: Iš jūsų kūno tekės gyvojo vandens srovės. – Tikrai, jos turi tekėti, o neužsistovėti mumyse, nevirsti rūgstančiu vandeniu.

Viešpatie, pripildyk mus Savąja Dvasia! Mūsų šykštumas bei silpnybės turi liautis! Suteik mums Savosios drąsos, Savojo tikėjimo, Savo pasitikėjimo ir mokyk karštos, stiprios meilės prarastiesiems!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/E-a8oKdpNY8?si=7QBf7FWyLddLY1GW

Mirties ir sunaikinimo Viešpats

„Nors tūkstantis kristų tavo kairėje,
ir dešimt tūkstančių dešinėje,
tavęs niekas nepasieks.”
Psalmė 91, 7

Mirties derlius gausus. Aplinkui miršta žmonės, kurie nėra išgelbėti. Tiek žmonių, kuriuos aš gerai pažinojau, jau yra mirę, ir aš vieną dieną mirsiu (nebent Viešpats dar prieš tai ir vėl ateis). Kartais galvoju apie visus šiuos žmones, savo draugus, klasiokus ir giminaičius, senelius ir savo tėvus. Ir didžiulis liūdesys užplūsta mane. Jų tiesiog nebėra.
Bet kartu apima ir džiaugsmas, nes kai kurie žmonės buvo išgelbėti ir jie nenumirė. O tai didžiulis skirtumas! Tuoj paaiškinsiu.
Mirtis iššauna strėlę mūsų link, kartais ji pataiko ir žmogus miršta. Nesvarbu, metų aštuoni ar aštuoniasdešimt, jie miršta. Nesvarbu, kokie geri, kiek daug dirbo, kokie mieli bei malonūs jie buvo, – jie yra mirę.
Vis dėlto tie, kurie Jėzų nešiojasi savo širdyje, nemiršta. Jie miega. Į juos nepataiko nuodingosios strėlės, nes Jėzus, gyvas juose, šiuos žmones apsaugo. Jie turi JO išgydymo šalmą, teisingumo šarvus ir tikėjimo skydą. Ir jeigu jie užbaigė savo gyvenimą čia, žemėje, tai tik dėl to, kad Viešpats juos pakvietė. Mirtis prieš juos neturi jokios galios.
Kuomet Viešpats ir vėl ateis, savus JIS sukvies. Gyvenantys Dievo vaikai bus pakelti ore, priešais JĮ. Ir kapai atidaromi, kuomet Jėzus pašaukia Savo žmones. Tie, kurie jau seniai numirę, gauna naują kūną ir nuskuba pas JĮ. Pas JĮ yra taikos karalystė, ten valdo džiaugsmas, o mūsų širdis tokia kupina meilės JAM, jog tegali nuolat giedoti ir džiūgauti. Tai bus nuostabu!!
Jėzus šioje psalmėje (14 eilutė) duoda mums puikų, stiprų pažadą:
„Kas mane myli, tą gelbėsiu;
saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.”

Dėkoju, Jėzau, Tu esi stipresnis už mirtį! Kuomet aš kabinuosi į Tave, mirtis nebeturi jokios galios man. Tavo stipriose rankose apsaugotas, šiandien galiu gyventi saugus ir ramiai užmigti. Tu esi Viešpats!

Kūno kalba

Kada tik Mozė laikydavo iškeltą ranką, Izraelis buvo pergalingas, o kada tik jis ranką nuleisdavo, Amalekas buvo pergalingas.
Išėjimo 17,11

Izraelis kovojo su Amaleku klajodamas dykumoje. Tai buvo nepatyrę kariai, buvę Izraelio vergai, neturėję karo patirties. Mozei tai buvo aišku, kad turi įsikišti Dievas. Taigi jis užlipo į kalną kovoti maldoje, dvasinėje kovoje. Kova žemėje vyko būtent taip, kaip maldos kova ant kalno.
Tuo metu žmonės melsdavosi iškėlę rankas. Kai jas nuleisdavo, malda baigdavosi. Ši rankų laikysena reiškė maldą. Apie tai galvodamas, radau Biblijoje daug parašyta apie kūno kalbą. Aš taip pat niekaip negaliu įsivaizduoti, kad Jėzus kietu ir šaltu veidu būtų kažką aiškinęs žmonėms. Arba nutildant audrą: ar Jėzus nutildė audrą nė kiek nesusijaudinęs, nepakeldamas balso ar rankų, kad išgąsdintų audrą?
Aš manau, kad Jėzaus veido išraiška buvo atvira, draugiška ir kviečianti. Kartais mes sunkiai parodome savo jausmus. Tačiau Biblija mus drąsina tai daryti! Dievui patinka, kai šlovindami šokame pagal muziką. JAM patinka, kai mes džiaugiamės, šokame ir juokiamės. JAM patinka tai, kai maldoje veido išraiška bei gestais išreiškiame tai, ką galvojame ir jaučiame. Mes esame gyvi – nesame kažkokie negyvi rieduliai ar ledo luitai!
Kaip tave veikia Evangelija: ar ji skatina atrodyti kietą, be emocijų? Pažiūrėk į modelius, pristatančius drabužius: jie atrodo labai šalti, be jokių emocijų, tarsi robotai.
Pažvelkite į berniukus, kokie jie šalti. Beveik jokių emocijų ir silpnumo!
Mes norime vėl išmokti parodyti savo džiaugsmą Jėzumi. Giesmėje, maldoje, pamoksle ir dar daugiau – kasdieniniame gyvenime, mumyse turi atsispindėti išgelbėjimas. Mes norime būti linksmi ir tokie atrodyti!

Taip, Jėzau, noriu atverti ir parodyti savo jausmus! Žinoma, tuomet mane gali įskaudinti, bet aš noriu Tau parodyti savo džiaugsmą. Aš noriu patraukti kitus prie Tavęs, džiaugsmo šaltinio. Viešpatie, padėk man išeiti iš savęs, dainuoti ir šokti! Yra pakankamai priežasčių su Tavimi džiaugtis!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/huLAiYpm91c?si=zURY_8YSOZgvlZ9E