Dievo meilė išgydo

Nors tėvas ir motina mane paliktų,
Viešpats mane priims.
Ps 27,10

Labai gražu, jei motina apgaubia savo vaikus meile, kai jie prie jos glaudžiasi ir gali mėgautis jos meile, jei jie bet kada gali prašyti mamos patarimo ir visada sulauks jos atsako kiekvienai mažai problemai. Tačiau mama yra tik žmogus. Daugelis patyrė, kad kartais mamai kiti dalykai buvo svarbesni negu mes patys. Kiti buvo mamos atstumti ir tai sukėlė daug gilaus skausmo. Mane mama paliko, kai ji mirė.
Dievas tave taip myli ir nori būti Tau ir tėvas, ir motina. Jis ilgisi bendrystės ir artumo. Jis nėra abejingas, kaip tau sekasi. Jis nori tave paguosti ir apkabinti. Jam visai nesvarbu, koks Tu pas jį ateisi – Jis tave priims! Jo meilė yra beribė, daug didesnė negu stipriausia motinos meilė. Todėl ateik pas Jį, Dievą, kuris tave myli ir leisk Jam tave paguosti ir mylėti.

Ar gali moteris užmiršti savo mažylį,
būti nešvelni savo įsčių sūnui?
Net jeigu ji ir užmirštų,
aš tavęs niekada neužmiršiu.
Žiūrėk, įrėžiau tavo vardą savo rankos delne;
tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.
Izaijo 49,15

Ačiū, Tėve, kad visada galiu prie Tavęs ateiti. Tu jau lauki manęs. Tu žinai mano širdies skausmą ir uždedi ant jo savo ranką. Tavyje atrasiu išgydymą ir paguodą, prieglaudą ir ramybę. Tavo meilė gali išgydyti bet kokį skausmą. Tu esi nuostabus!

Slapta našta

„Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų“.
Pakartotino įstatymo knyga 5, 9-10

Tavo kelias su Dievu nėra šiaip sau. Tu paliksi palaiminimų pėdsakus savo šeimai, vaikams, anūkams ir …., ir….tūkstančiui kartų dar po Tavęs, t.y. beveik visai amžinybei. Tavo tikėjimo ir maldų dėka Dievas juos laimins! O jei esi pirmas savo šeimoje, gyvenantis su Dievu, tai esi taip vadinamas malonės pradininkas! Kiekvienas turi tėvus, senelius, prosenelius, pro-prosenelius ir t.t. Visa gausybė giminaičių… Beveik visada tokioje gausybėje būna ir daug nuodėmių. Dažnai pasitaiko šėtono kulto propagavimo ar garbinimo, ir šėtonas toliau kankina palikuonis. To pasekoje gali pasireikšti didelis abejingumas Dievui arba abejonės, tikėjimo blokados. Todėl svarbu konkrečiai melsti atleidimo už protėvių nuodėmes bei kaltes, kad taptume laisvi nuo prakeikimų. Deja dažnai tai būna labai užslėpta. Reikia Šventosios Dvasios prašyti, kad atidengtų tai. Juk Dievas nori, kad Jo vaikai būtų laisvi ir linksmi! Taip pat svarbu, kad eitum su Dievu tiesiai, kad Tavo vaikai galėtų mėgautis Dievo palaimomis. Maldos pavyzdys:
“Viešpatie Jėzau, prašau atleisk mano protėviams, kad jie užsiėmė šėtono garbinimu, spiritizmu, burtininkavimu ir pranašavimu. Atleisk už tokias nuodėmes, kaip žmogžudystė, abortas, vagystės, seksualinės nuodėmės ir neištikimybė! Atsisakau Jėzaus vardu bet kokio šėtono garbinimo, spiritizmo, pranašavimo ir burtininkavimo! Jėzau, parodyk, kur yra dar kas paslėpta ir padėk rasti žmonių, su kuriais galėčiau melstis. Tu esi mano Išvaduotojas!”
Tai tik pasiūlymas. Kai problemos tampa per sudėtingos, gerai melstis kartu su kuo nors. Dievas myli Tave ir gali išspręsti visas problemas! JIS nenori, kad mes keliautume per gyvenimą su sunkia naštų kuprine.

Ačiū, Jėzau, kad nori mane išlaisvinti! Tu nori paimti visas naštas ir sunkumus. Tu mirei už mane, kad turėčiau gyvenimo pilnatvę, kad laisvas ir linksmas eičiau gyvenimo keliu su Tavimi! Tu esi mano Viešpats, mano Išvaduotojas ir mano Išganytojas!

Įrašyta į gyvenimo knygą

„Henochas ėjo su Dievu. Paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė“.
Išėjimo knyga 5, 4

Tuo laiku nebuvo lengva gyventi su Dievu. Tad Dievas pagerbė šį vyrą įrašydamas į Bibliją jo vardą. Iš tikro mes nieko daugiau nežinome apie Henochą, tačiau Viešpats žino viską. Kiek žmonių jau gyveno, bet niekas daugiau apie juos nežino. Bet kas eina gyvenimo keliu su Dievu, niekuomet nebus užmirštas. Jo vardas yra įrašytas į gyvenimo knygą. Niekas negali priversti Dievą ištrinti Tavo vardą iš šios knygos! Henochas ėjo su Dievu, ir Dievas jį tinkamu laiku paėmė. Ir mūsų gyvenimas baigiasi tik tuomet, kai nusprendžia tai Dievas. Tuomet JIS pakviečia mus namo.
Henochas dar kartą minimas Biblijoje, laiške Žydams sk.11 eil.5. Čia minimi tikėjimo didvyriai. Jie visi liudijo Dievą, – kad tikėjimas juos išteisino. Tačiau toks, kuris grįstas ne kokia nuomone apie Dievą, bet tikėjimo darbais. Šie žmonės ėjo su Dievu ir tikėjimu darė didžiulius darbus.

Viešpatie, trokštu eiti tikėjimo keliu be kompromisų. Trokštu sekti Tavimi per visas savo gyvenimo dienas. Ir jei Tu mane pašauksi, – grįšiu pas Tave namo. Tu nuspręsi, kada. Tu esi Viešpats, kuris mane jau čia myli ir manimi rūpiniesi; daugelį kartų daugiau – tai darysi danguje! Tu esi Viešpats!

Jokios Dievo baimės

Nebėra meilėje baimės,
bet tobula meilė išveja baimę.
Baimė numato bausmę,
taigi kas bijo, tas dar netobulai myli.

Pirmas Jono laiškas 4, 18

Dievas nenori, kad mes bijotume. JIS pats per Kristų mus sutaikė su savimi, visą bausmę uždėdamas ant Jėzaus, mūsų Išganytojo. Dabar iš tikro esame laisvi! Tačiau, ar mes tai galime suvokti?! Kadangi Dievas žino, jog mums sunku tikėti, davė savo Dvasią. Kai suteikiame Šventajai Dvasiai savo širdyse vietos, Ji įgyvendina tai, kas mums vieniems yra sunku. JI yra į mūsų širdis išlieta Dievo meilė! Suteikime Jai vietos, praleisdami laiką su Dievu ir leisdami Dvasiai mus formuoti. Tuomet pamažu vis giliau suprasime Dievo meilę ir ji išstums bet kokią baimę. Jei Dievas su manimi, kas gi daugiau gali man pakenkti?! Man nebereikia bijoti Dievo bausmės ar drebėti dėl ateities. Apskritai nebereikia daugiau nerimauti. Tik reikia „stengtis“ likti Dievo meilėje. Mano mažasis manęs nebijo. Nes žino, kad myliu jį. Tačiau jei jis nežinotų, kokia tėčio nuotaika, ar jis sulauks vėl bausmės, ar ne, tuomet pradėtų manęs bijoti. Tai jį stipriai apribotų jo laisvėje, nerūpestingume ir vaikiškame džiaugsmingume. Dievas yra be galo mylintis Tėvas! JIS daro viską, kad mes gyventume be baimės prieš Jį.

Ačiū Tėve, kad Tu mane labai labai myli! Tu uždėjai visas mano kaltes ir nesėkmes Jėzui, kad galėčiau būti laisvas. Dabar galiu netrukdomas eiti su Tavimi savo keliu! Tu esi šalia, tad galiu per daug nebesirūpinti ir nebebijoti ateities. Juk esi toks geras!!!

Atleidimo palaiminimas

Bet Juozapas atsakė: „Nebijokite! Nejau aš esu Dievo vietoje? Be to, nors jūs ir sumanėte man pikta, Dievas pakeitė tai į gera – išlaikyti daugelį žmonių, kaip šiandien Jis ir daro. Taigi būkite be baimės. Aš pats aprūpinsiu jus ir jūsų mažylius.“
Išėjimo knyga 50, 19-21

Nuo pat pradžios Dievas turėjo su Juozapu savo planą. Todėl jauną vyrą Jis pakvietė į savo mokyklą, kad galėtų formuoti jo charakterį ir širdį. Juozapui teko patirti daug pikto ir neteisybių. Tik kai jis rado savo vietą ir priėmė savo pašaukimą, suprato, kad viskas vyko pagal Dievo planą. Per tai Jis tapo labai nuolankus, nes pažino savo netobulumą ir silpnumą bei Dievo malonę. Dievas per visus metus kalėjime niekada jo nebuvo palikęs vieno; Juozapui niekas neatsitiko be Dievo žinios. Jo broliai iš pradžių norėjo jį nužudyti, bet paskui pardavė jį „tik“ kaip vergą. Kiek neteisybių įvyksta mums mūsų šeimose! Ir šios neteisybės santuokoje bei šeimoje mus paliečia stipriausiai. Tad eik ir išliek Viešpačiui savo širdį… Leisk Jam Tave paguosti, kad nepaisant visko Tavo širdyje vyrautų ramybė. Neleisk, kad kerštingos mintys ją apnuodytų ir padarytų kietą bei karčią. Atleisk ir leisk Tau padėti atleisti. Ieškok susitaikymo. Melskis už savo artimus ir žvelk į juos taip, kaip Dievas juos mato. Daryk jiems gera, kaip Dievas Tau daro gera. Nenuleisk rankų siekti susitaikymo praktiškais ir maldų patarnavimais! Tas pats galioja ir bažnyčiai, Dievo vaikų surinkimui. Kaip dažnai vyksta tarp brolių ir sesių kivirčai! Tačiau Tu neleisk šėtonui pasinaudoti Tavimi, o tarnauk susitaikyme! Dievas labai didelę reikšmę teikia mūsų užtarimo maldai, mūsų pavaduojančiai maldos kovai už kitus. Šį ypatingą susitaikymo tarnavimą Dievas nori ypač kaip ir kovotojus šioje maldoje.

Ačiū Jėzau, kad atleidi man už visas mano kaltes! Kaip gi galiu dar pyktis su savo sesėm ir broliais Kristuje?! Padėk man šiandien būti susitaikymo bei ramybės įrankiu. Laimink mano seseris ir brolius bei visus, kurie yra man nusikaltę. Parodyk, kur dar manyje yra paslėpas kartėlis ar kaltinimai sesėms bei broliams, kad galėčiau atleisti. Tu esi susitaikymo Dievas!

Dievo pažadai

„Juk VIEŠPATIES žodis tiesus,
visi Jo darbai patikimi“ 
[ką Jis pažada, tą ištesi*].
Psalmyno 33, 4

Mūsų Dievas yra Dievas, kuris mielai pažada. Tačiau tai nėra tušti pažadai ar paguoda į ateitį, kaip dažnai būna tarp žmonių. JIS myli savo vaikus ir kaip geras Tėvas pažadėdamas savo vaikams parvežti kokią mielą smulkmenėlę, tą su džiaugsmu ir ištęsi. Ir džiaugiasi, kad Jo vaikai tiki Jo pažadais ir džiaugsmingai laukia jų išpildymo!
Neseniai man labai skaudėjo dantį, iš tikrųjų – beveik visą apatinį žandikaulį. Kai skundžiausi dėl to Viešpačiui, Jis atsakė į mano mintis: – „Išgydysiu tai“. Tris dienas užtruko kova. Skausmas vėl ir vėl grįždavo. Tačiau aš kaskart primindavau Viešpačiui Jo pažadą ir iš tikrųjų skausmas baigėsi. Tad noriu Tave padrąsinti priminti sau ir Viešpačiui apie Jo pažadus, kuriuos Jis Tau yra davęs. JAM patinka daryti savo vaikams gera! Tik niekam neleisk Tavęs tikėjime tuo supainioti. Tvirtai laikykis to, ką Jis yra Tau pažadėjęs!

Ačiū, dangiškasis Tėve, kad nesi tolimas Dievas ar kažkoks negyvas principas, jėga… Tu esi artimas ir jaučiantis kartu su manimi. Ar aš džiaugiuosi, ar esu liūdnas – Tu visame tame dalyvauji. Gera visus savo rūpesčius pavesti Tau. Juk Tu nuostabiai manimi rūpiniesi!

*pažodinis vertimas iš vokiškos Biblijos

Dievas ir Jo tauta

„Negarbinsite kito dievo, nes VIEŠPATS, vardu Pavydulingasis, yra pavydulingas Dievas. Nesudaryk sandoros su krašto gyventojais, kad, jiems ištvirkaujant su savo dievais ir aukojant savo atnašas, vienas jų nepasikviestų tavęs ir tu nevalgytum jų aukų“.
Išėjimo knyga 34, 14-15

Dievas sukūrė visas tautas ir jos turi savo charakterį bei pašaukimą. Tačiau daug kas išsikreipė, kadangi tautos nenorėjo klausytis Dievo. Šėtonas, visa ko gadintojas, melagis ir naikintojas gali nevaržomas veikti. O mes turėtume būti tauta, kuri savo šventumu patinka Viešpačiui ir yra Jo nuotaka. Todėl svarbu pasitikrinti, kas mūsų mąstyme ir elgesyje yra perimta iš mūsų tautos, tačiau nepatinka Dievui. Krikščionys gyvena kitaip nei visi! Tėvų, darželio, mokyklos, kolegijų, draugų bei televizijos įtaka yra didžiulė. Jei norime savyje nešiotis Dievo antspaudą ir būti labiau Jo įtakojami, turime vis daugiau Jam atsiduoti ir skirti ryšiui su Juo daug laiko. Tuomet JIS keis mūsų širdis ir mąstymą. JIS visada ir visur nori būti labai labai arti mūsų ir lieti mūsų gyvenime savo palaiminimus. JIS trokšta gyventi mūsų širdyse, nes mes esame Jam be galo brangūs.
„Šiandien ir VIEŠPATS patvirtino, kaip yra tau pažadėjęs, kad tu esi Jo branginama tauta, kuri laikysis visų Jo įsakymų, kad viršum visų savo sukurtų tautų Jis išaukštins tave gyriumi, garsu bei garbe ir kad tu būsi šventa tauta VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip Jis yra tau pažadėjęs.“ Pakartotino Įstatymo 26, 18-19

Viešpatie, apvalyk mane nuo visų dėmių, kurios yra iš pasaulio! Parodyk, kur aš perėmiau jo mąstymą, kuris Tau nepatinka. Noriu priklausyti Tau, nes mane be galo myli. Ačiū, kad padedi man.

Vaikų tikėjimas

„Anuomet atvesta pas jį vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Mokiniai draudė. Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė.“ Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau“.
Evangelija pagal Matą 19, 13-15

Kai tai skaitau, visada prisimenu muitininką Zachiejų. Jis buvo mažo ūgio, tačiau didelis sukčius ir labai turtingas. Bet jis suprato, kad svarbiau už turtą vis tik yra susitaikyti su Dievu. Jis norėjo matyti Jėzų, tačiau minia jam užstojo. Priekyje stovėjo religingieji ir tobulieji. Jie neleido jam prasiskverbti iki Jėzaus. Ir mes turime labai saugotis, kad tikėjime „neužstotume“ Jėzaus vaikams ir „mažiesiems“ tarp mūsų, ar jiems nesukliudytume ateiti pas Jį. Kuomet kažkas nori ateiti pas Jėzų, mes, religingieji, reaguojame kartais labai atšiauriai ar skeptiškai, ir tai juos atstumia. O kartais mes sukliudome žmonėms ateiti pas Jėzų dėl to, kad visai nieko nedarome. Jėzus nori, kad vaikai ateitų pas Jį! JIS juos labai karštai myli!! Ir kuomet vaikai suvokia, kaip karštai juos Dievas myli, ir kaip arti jų Jis yra, jie atranda didžiulį tikėjimą. Jiems yra normalu dėl visko melstis. Mano mažasis pažino Jėzų, kai papuolė po traktoriaus ratais ir jam nieko neatsitiko. Nuo to laiko jis pasitiki Juo. Prieš kelias dienas jis neberado savo sportinių batų. Tuomet pamačiau, kaip jis viduryje kambario stovėjo ir meldėsi. Ir netrukus batai atsirado! Pasitikėkime Dievu labiau ir mokykime to savo vaikus! JIS niekada jų nenuvils; ir taip pat – mūsų. Tuomet jie turės gyvenime saugų pagrindą.

Jėzau, Tu nesi kažkur tolimuose pasauliuose esantis Dievas. Tu esi arti arti mūsų. Tavimi galime pasitikėti! Tu guodi, kai esame vieniši ir nuliūdę. Tu švelniai nušluostai visas ašaras nuo mūsų veido. Mes esame Dievo vaikai, Jo nuosavybė! Visados galime ateiti pas Tave, Tu niekuomet mūsų atšiauriai neatstumi. Tu esi Dievas, kuris myli savo vaikus!!!

Prašau persiųskite pamąstymus ir kitiems! Arba išspausdinkite ir duokite paskaityti!! Visiems reikalinga Dievo paguoda!!!

Iš nakties ir tamsybių

Skelbsiu Tavo didybę, VIEŠPATIE, nes mane išgelbėjai
ir neleidai džiūgauti mano priešams.
Šaukiausi Tavo pagalbos, VIEŠPATIE, mano Dieve,
ir Tu mane išgydei.
VIEŠPATIE, Tu ištraukei mano gyvastį iš Šeolo,
nes su visais buvau pakeliui į kapą,
bet Tu sulaikei mane nuo mirties.
Giedokite šlovės giesmes VIEŠPAČIUI,
Jo ištikimieji, prisiminkite, koks Jis šventas,
ir dėkokite Jam!
Jo įniršis tęsiasi tik akimirką,
o gerumas – visą gyvenimą.
Ašaros gali lietis visą naktį,
bet džiaugsmas ateina su aušra.

Ps 30, 2-6

Aš buvau beveik buvau kapuose… Mano kaltė, mano nesėkmės ir mano nešventumas mane buvo visai prislėgę. Man neišėjo būti „geru“. Žinojau, kas patiko Dievui, tačiau man nepavyko to pasiekti…. baisu. Bet tada atėjo Jis su savo malone, ir ištraukė mane iš mano liūno! Jo meilė atpirko mano kaltes, nesėkmes ir nešventumą. JIS atėjo į mano širdį ir išstūmė iš jos naktį. Galėjau vien dainuoti ir šlovinti Jo vardą. JIS neleidžia priešui džiūgauti. Paskutinis žodis yra JO! Galbūt kartais atrodo, kad Jis pyksta. Tačiau gali būti tikras, JIS Tave ištrauks. Jo pažadais galima pasitikėti: JIS neleis priešui triumfuoti virš Tavęs, bet ištrauks Tave iš mirties valdžios ir iš minios, pakeliui į kapą. Juk Jo šventas vardas yra virš Tavęs; Tu esi Jo vaikas! Šiandien ryte gali pradėti Jam dainuoti ir šlovinti Jo vardą. JIS tikrai įvykdys tai, ką pažadėjo.

Ačiū, mano gerasis Tėve, kad išgelbėjai mane! Tu neleisi, kad priešas triumfuotų. Net jei šią minutę yra sunku, Tu manęs ir vėl pasigailėsi ir priartinsi prie savo širdies bei paguosi. Tavyje esu saugus. Visuomet Tavo Žodis – paskutinis! Todėl leisk man jau dabar dainuoti ir žaisti; pripildyk mano širdį dangišku džiaugsmu ir savo gilia ramybe. Juk esi šalia.

Jėzus mūsų viduje

„O teisiųjų takas – tarsi aušros šviesa,
vis labiau švintanti iki skaisčios dienos“.

Patarlių knyga 4, 18

Kai mes gyvename su Viešpačiu ir skiriame Jam laiko, keičiamės, ir Jis pažymi mus savo antspaudu. Tuomet vis labiau tampame panašesni į Jį; Jo charakteris keičia mus. Mūsų senasis Adomas, mūsų senoji žmogiškoji prigimtis „AŠ“ yra įsitvirtinusi mumyse ir reiškiasi tam tikrais įpročiais. Reikia laiko, kad nauji įpročiai iš Dievo prasiveržtų mumyse ir pakeistų mūsų senuosius įpročius. Tai lyg kova prieš mus pačius. Tačiau Dievo Dvasia nori gyventi mumyse ir įgyvendinti Dievo principus ir įpročius. Mums tereikia tik Jam save patikėti! Taip, kaip augalų gumbai rūsyje peržiemoja ir tik patekę į šviesą pradeda augti. Kad mūsų naujas gležnas gyvenimas augtų, reikia daug šviesos! Todėl ir ieškome bendrystės su Dievu – kad būtume šviesoje! Kaip langams, kurie pamažu tampa vis nešvaresni ir tamsesni, taip ir mums reikalingas nuolatinis apvalymas per Jėzų; kad Dievo šviesa bei šiluma patektų į mūsų širdis. Tik įsikibk į Jėzų, savo Viešpatį, tuomet Tavo gyvenimas taps kaip aušros šviesa, vis šviesesnis…iki skaisčios dienos!

Viešpatie, mums neįmanoma tapti kaip Tu …Tačiau mes galime atspindėti Tavo esybę. Apvalyk mus savo Dvasia, kuri įrašo Tavo įstatymą mūsų širdyse! Leisk savo šviesai šviesti mumyse vis šviesiau… iki skaisčios dienos!