Jėzus – mano uola

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

„VIEŠPATS mano šviesa ir išgelbėjimas,
tad ko turėčiau bijotis?
VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė,
tad prieš ką turėčiau drebėti?
Nors ir kariuomenė apgultų mane,
mano širdis nebijotų;
nors ir karas man būtų paskelbtas,
net tada pasitikėčiau.
Juk vargo dieną Jis paslėps mane savo pastogėje, suteiks man globą savo palapinėje, užkels mane aukštai ant uolos“.
Psalmyno 27, 1 eil. 3 eil. ir 5 eil.

Dažnai buvau pakliuvęs į sudėtingas situacijas be išeities. Kuomet žvelgdavau į problemas, buvau neramus ir pilnas baimių. Bet nepaisant to, Viešpats mane vis išgelbėdavo, Jis visad mane saugodavo nuo visų blogų vėjų. Jis pastatė mane ant tvirtos, nepajudinamos ir saugios uolos – Jėzaus. Tik taip esu vis dar gyvas. Nes Viešpats mane palaiko. Savų jėgų ir drąsos man kartais neužtenka.
Aleliuja! Viešpats laikosi savo Žodžio ir iš tikrųjų mus saugo
„Pasitikėk VIEŠPAČIU ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk VIEŠPAČIU!“ (eil.14)

Viešpatie, suteik mums tvirtą širdį, kuri Tavimi visiškai pasitikėtų! Suteik drąsos ir užtikrintumo! Atleisk, kad kartais susvyruojame. Noriu vis labiau ir labiau Tavimi pasikliauti. Tu juk esi toks nuostabus Dievas – gelbėji kiekvienoje situacijoje ir pervedi per visas problemas. Tavo stipriose rankose jaučiamės saugūs.

 

Viskas yra Jėzuje

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!!!!!

„Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!“
Laiškas romiečiams 8,32


Jei Dievas už mus, kas gi gali būti prieš mus?
Kas gali kaltinti Dievo išrinktuosius? Dievas yra tas, kuris išteisina.
Kas gali mus pasmerkti? Jėzus, sėdintis Dievo dešinėje, užtaria mus.
Kas gali mus atskirti nuo Dievo meilės? Esu įsitikinęs – nei mirtis nei gyvenimas, nei angelai ar kunigaikštystės, nei dabartis nei ateitis, nei aukštumų ar gelmių galybės nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje (pagal Rom 8,31-39).

Ačiū, Jėzau, už Tavo didžią meilę! Tu mus dar negimusius pamilai ir visuomet mylėsi! Ačiū, kad nori mums dovanoti viską, ko mums reikia: savo džiaugsmą, ramybę, pagalbą ir visa kita…Tau nieko nėra per didelio ar per mažo. Visame kame galiu Tavimi pasitikėti ir visko galiu Tavęs prašyti. Ačiū, mano Viešpatie!

Dievas nori mūsų šlovės!

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!

Šiandien vienos mielos, vyresnės sesers pamąstymas. Ji nuostabiai rašo apie Jėzų ir skelbia Evangeliją suprantamai ir vaizdingai. Ji nenori atskleisti savojo vardo, kad šlovė visa atitektų Jėzui. Aleliuja!

Ne tik Rašte, bet ir širdyje mes nuolat esame Dievo perspėjami, bet dažniausiai nekreipiame dėmesio į tuos perspėjimus ir eilinį kartą užlipame ant to paties grėblio. Betgi visi perspėjimai, tai, ko mus moko Biblija, reikalingi ne Dievui, bet mums, kad mūsų širdys keistųsi ir taptume žmonėmis pagal Jo širdį. O mes nuolat spyriojamės, nepaklūstame, maištaujame, pradedant Adomu ir baigiant manimi.
Kalno pamoksle yra daugybė perspėjimų ir nurodymų, kurie mums atrodo kaip metaforos, o iš tiesų, kai pasigiliname, tai juk jie yra dvasiniai dėsniai, kuriuos pažeidus, rezultatai būna blogesni, negu pažeidus fizinius dėsnius (pavyzdžiui, užlipus ant daugiaaukščio, nepaisant traukos dėsnio). O priimdami tuos dvasinius dėsnius, mes tiesiame sau kelią pas Jį, pas Viešpatį, pas Mylimąjį, Kuris paaukojo Save už mus. Ir mes nesuprantame, jog tik mums patiems bus geriau, jeigu jiems paklusime.
Juk Jo mintys, tai ne mūsų mintys, o Jo keliai, tai ne mūsų keliai.

Malda, dėkingumas, garbinimas, atsidavimas Jam yra ne tam, kad Jam įsiteiktume. Jam to nereikia! To reikia mums, kad mūsų širdys ir protai būtų atnaujinti, kad mūsų prioritetai būtų teisingi, kad eitume meilės, šviesos, tiesos keliu, kad mūsų širdys nurimtų, kad gyventume taikoje su savimi ir su Dievu!

Ačiū, Jėzau, Tau priklauso visa šlovė, visa garbė ir galybė, visa padėka ir visa šlovė! Amen!

Jis myli nusidėjėlį ir trokšta jo širdies

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!

„Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. … …Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.
Evangelija pagal Matą 9, 12. 13.

Kokie mes jaučiamės? Ar jau šventi, tobuli ir teisus? Tuomet Jėzus nebeteiks mums didelio dėmesio. Tai pat jei mes didžiuojamės savo dvasine nuostata ir savo tobulumu ir iš aukšto žiūrime į kitus „tikruosius“ nusidėjėlius…tuomet Jėzus yra labai toli nuo mūsų širdies. Išdidumas mielai susisuka lizdą mūsų širdyje ir atskiria mus nuo Dievo. Jėzus atėjo, kad priimtų nusidėjėlius ir su jais švęstų bendrystę! Žinau, kad mano širdyje gyvena daug blogio ir aš pajėgus įpulti į bet kokią nuodėmę. Todėl man reikalinga artima bendrystė su savo Viešpačiu. Tik Jis gali mane apsaugoti nuo įkritimo į kaltes ir nuodėmes. O kuomet skęstu nuodėmėje, esu pas Jį tikrai teisingu adresu. Nes juk Jis myli nusidėjėlį, kuris sudaužyta širdimi ateina pas Jį ir šaukiasi pagalbos. JAM patinka gelbėti nusidėjėlius!!

Ačiū, Jėzau, kad pas Tave esu teisingu adresu. Nes Tu juk myli nusidėjėlį, neatstumi jo. Ačiū, kad nuplauni mane nuo visų kalčių ir vis naujai pripildai savo gyvybe. Tu labai, labai stipriai mane myli.  Žinau, kad jokiomis aplinkybėmis tu manęs neišsižadėsi.

Gyvenimas be apribojimų

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!!!!

„Juk kada tik nuo jo nusigręžiu, vis menu jį su ilgesiu. Mano širdis dėl jo plaka, aš tikrai jo pasigailėsiu, ­- tai VIEŠPATIES žodis.“
Jeremijo 31, 20

Dievas nori, kad mes nusigręžtume nuo nuodėmė ne per bausmę ar mušimus, bet per Jo meilę ir per jo užuojautą, per Jo kantrybę ir per Jo gailestingumą. Be abejonės yra daug dalykų mumyse, kurie Jam nepatinka. Pavyzdžiui Jam nepatinka mūsų: paslėptas išdidumas, netyros mintys, mažas tikėjimas ar akivaizdžios nuodėmės. Jis galėtų mums pareikšti daug priekaištų. Bet juk Dievas yra mūsų Tėvas, pilnas Meilės savo vaikams. Jo širdis plaka dėl mūsų, Jis negali kitaip, kaip kaskart mūsų pasigailėti. To niekas negali pakeisti: Dievo ištikimybė, Jo meilė ir užuojauta savo vaikams lieka tokia pati. Jis taip apsisprendė. JIS yra Meilė asmenyje.
Mušimas ir bausmė nekeičia mūsų širdžių. Pakeisti mūsų širdis gali tik meilė ir romumas. Dėl šitos priežasties Dievas ne vieno šiandien nebaudžia. Teismas bus tiktai po mirties. Tad turime rimtai žiūrėti į  Dievo Meile. Norime priimti ją, leisti pripildyti mūsų širdis, kad jos tikrai priklausytų Jam. Priešiškumas ir užsispyrimas tepradingsta; mes norime gyventi Dievo meile ir gailestingumu.

Ačiū, Tėve, už Tavo didžią Meilę, kuri niekada nesibaigia! Viešpatie, nenoriu juokauti Tavo gailestingumu ir būti priešišku bei užsispyrusiu. Tu atleidi visas mano kaltes ir nori, kad mano širdis visiškai atsigręžtu į Tave. Prašau pripildyk mane savo meile.

 

Tikėjimas viską nulemia!

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

„Šimtininkui Jėzus tarė: Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“
 –  Evangelija pagal Matą 8, 13
,,Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave.“
 –  Evangelija pagal Matą 9, 22
,,Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite.“
 –  Evangelija pagal Matą 9, 29

Kuom tu tiki? Kai ryte atsikeli, kokios yra tavo pirmosios mintys? Pesimistas atsikelia ryte ir turi visokių baimių. Po to laukia, kol šios „katastrofos“ įvyks. Viskas, kas teigiama, lieka nepastebėta, nes juk lauki kažko blogo. Tačiau Jėzus nori mus iš to ištraukti. Būtent ryte gali būti nustatomos dienos gairės. Jos turi būti geros ir teigiamos! Todėl pirmiausia dėkojame Viešpačiui už viską, ką Jis jau padarė. Nes tik dėkinga širdis yra laiminga širdis. Mes nukreipiame savo žvilgsnį į Tą, kuris mus myli ir viską daro dėl mūsų. Mes Jam dėkojame, kad Jis šiandien visada yra šalia mūsų ir visame padeda mums. Jo jėga gyvena manyje!
Tikėjimas viską lemia! Tikėjimas yra mūsų lūkesčiai šiai dienai ir mūsų Viešpačiui. Mes norime daug iš Jo tikėtis ir kartu su Juo drąsiai bei džiaugsmingai eiti į priekį.

Ačiū, Viešpatie, kad įdedi tikėjimą į mūsų širdis. Ačiū, kad Tu pats šiandien mums padedi ir laikai savo ranką virš mūsų. Norime visko tikėtis iš Tavęs, o nerimo dvasioms įsakome išnykti!

Tikėjimas – mažas Dievo daigelis

Labas rytas!!!!!!!!!

„Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome …?“ Jis atsakė: „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ – ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“.
Evangelija pagal Matą 17, 19-20

Garstyčios grūdelis yra daug mažesnis už kviečio ar rugio. Jėzus nori mus padrąsinti, sakydamas, kad užtenka mažo tikėjimo. Tai lyg mažas daigelis, kurį Dievas įdeda į mūsų širdį. Mes negalime to padaryti patys. Kartą išgirdau apie tokį vyrą, kuris bandė tikėjimo jėga pastumti ant stalo gulinčias sąvaržėles. Tikrai juokinga. Bet panašiai mes kartais elgiamės norėdami „priversti“ save tikėti dalykais, kurie ne iš Dievo. Arba kartais galvojame jog jei melsimės teisingais žodžiais, tai tikrai kas nors įvyks. Bet tai nėra teisinga. Į šį mažą „tikėjimo“ daigelį mes turime atkreipti dėmesį! Kaip ir į tylų Jėzaus balsą: „Pasitikėk manimi!“ Mums nereikia atsistoti ant aukšto mūro ir šokti žemyn pasitikint, jog Dievo angelai mus sugaus. Tik jei Dievas tokį įsitikinimą – kad Jis mus saugos – įdeda į širdį, galime viskuo rizikuoti; Jis laikysis savo žodžio. Jei šis tylus Dievo balsas „pasitikėk manimi“ yra mūsų širdyje, dažnai tuojau pat atsiranda tūkstančiai kitų balsų mums sakančių, jog tai – neįmanoma. Taip Jozuė stovėdamas priešais didžiules Jericho mūro sienas nežinojo, kaip jas įveikti. Bet jis meldėsi Dievui ir patyrė stebuklą. Tikėjimas yra tikra Dievo dovana, kaip mažas daigelis, kurį turime puoselėti ir juo rūpintis, kad jis augtų.

Jėzau, ačiū, kad galėjau Tave pažinti. Tu esi toks nuostabus Viešpats! Padėk man vis geriau Tave pažinti ir vis labiau Tavimi pasitikėti. Tu juk niekada manęs nepalieki. Augink prašau mano tikėjimą!

Mūsų patirtys ir mūsų tikėjimas

Labas rytas!!!!!!!!!!

„…Jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę…“
Evangelija pagal Joną 11, 40

Egzistuoja dalykų, kuriais man nėra sudėtinga patikėti. Jei kokį daiktą pametu, beieškant aš pradedu melstis ir dažniausiai man Viešpats parodo, kur tas daiktas randasi. Man lengva tuo tikėti, nes turiu tame labai teigiamą patirtį. Tačiau yra ir dalykai, kuriais man sunku tikėti. Kuomet meldžiuosi už ligonius, – jie tik retais atvejais pasveiksta… Taigi, mūsų patirtis daro įtaką mūsų tikėjimui, o mūsų mąstymas – patirčiai. Jei manau, kad Jėzus šiandien ligonių nebegydo, tuomet ir nesimeldžiu už juos. Ar ne tame glūdi ir priežastis, kodėl šiandien vyksta tiek mažai stebuklų? Nes mūsų nuomone Jėzus nebedaro to ar ano?…
Šiuo klausimu Jėzaus nuomonė visai kitokia. JIS norėtų, kad mes Juo pasitikėtume ir visko prašytume, kaip maži vaikai dažnai prašo dalykų tėvelių. Žinoma, Jis atsakys ne į visas mūsų maldas taip, kaip mes norime, tačiau Jis girdi kiekvieną jų ir atlygina už mūsų pasitikėjimą. Kuomet mūsų pasitikėjimas Juo augs, vis daugiau Jo prašysime ir vis labiau pasitikėsime. JIS yra geras Dievas, kuris myli savo vaikus ir girdi jų maldas.

Viešpatie, atleisk man už mano mažą tikėjimą! Tu žinai, kad daug kur man dar sunku tikėti. Bet Tu nori, kad vis labiau pasitikėčiau Tavimi. Duok man drąsos! Padėk man šiandien nors šiek tiek daugiau pasitikėti Tavimi ir visus dalykus patikėti Tau.

Gyvybingi žodžiai

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!

„Ar mano žodis nėra kaip ugnis?- tai VIEŠPATIES žodis, – Kaip trupinantis uolą kūjis?“
Pranašo Jeremijo knyga 23, 29

Kartą buvau su 400 kitų dalyvių viename krikščioniškame seminare. Kalbėtojas buvo pilnas entuziazmo. Vakare žmonės buvo laiminami. Aš ilgai stovėjau savo vietoje ir ilgesingai laukiau Dievo Žodžio, skirto man. Pastorius nužvelgė mane, bet nieko nepasakė. Tik paėmęs Bibliją paskaitė keletą eilučių iš Pranašo Izaijo knygos 41-o skyriaus. Bet tai mane taip palietė, kad pasijutau lyg kitame pasaulyje. Visas triukšmas aplink mane nurimo, lyg šiuos žodžius kalbėtų pats Dievas. Šis išgyvenimas buvo daug stipresnis nei kad šias eilutes būtų ištaręs pastorius. Niekada to nepamiršiu.
Kartą Jėzus su savo mokiniais plaukė valtyje. Užėjo audra ir bangos buvo tokio aukščio jog jo skandino laivelį. Pilni baimės mokiniai šaukėsi Jėzaus. JIS atsistojo ir sudraudė ir nuramino vėją bei bangas. Tuojau pat įsivyravo ramybė. Mokiniai stebėjosi: „kas Jis toks, kad Jam net vėjas ir bangos paklūsta?“.
Žinoma, ne kiekvieną dieną Dievas mums kalba taip galingai. Tačiau, jei JIS kalba – Jo Žodis yra lyg ugnis ir kūjis. JIS turi galią viską pakeisti. JIS turi jėgą išlaisvinti. Ieškokime Jo ir skirkime tam laiko! Galų gale juk JIS yra visatos Viešpats!
Dievo Žodis nebūtinai turi būti skelbiamas garsiu balsu. Dažnai jis ištariamas tyliai. Bet nei Dievas, nei šėtonas nėra kurti. Dievas ieško žmonių, kurie kalba Jo žodžius. Tai įmanoma tik Dievo jėga. Jei bandome tai daryti savo jėgomis, nedaug ką pasieksime. Mozė buvo nuolankiausias žmogus žemėje, todėl Dievas galėjo per jį kalbėti ir daug ką nuveikti.

Jėzau, ačiū už Tavo Žodžius, kuriuos ištari mūsų gyvenimui – Meilės ir Išgelbėjimo žodžius. Tu esi toks galingas ir gelbėji mus nuo visokio blogio. Padėk mums nuoširdžiai Tavimi sekti.

Viešpaties kelias mums

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!

„Tavo Žodis – žibintas mano žingsniams
Ir šviesa mano takui.“
Psalmyno 119, 105

Važiuojant automobiliu be navigacijos sistemos galima greit pasiklysti, prarasti daug laiko ar net nepasiekti kelionės tikslą. Taigi navigacija yra iš tikro yra vertingas dalykas! Pirmiausia yra vedamas tikslas į navigaciją, o paskui jau ekrane aiškiai matoma maža kelio atkarpa link. Kur reikia važiuoti. Dievo žodis irgi panašiai veikia, tik yra daug kartų vertingesnis. Jis veda mus į tikslą – dangiškąją tėvynę, kur jau mūsų laukia Jėzus. Dievo Žodis parodo, kur mes šiuo metu stovime, o taip pat – tolimesnio kelio atkarpą. Tačiau jis neveikia kaip švyturys arba prožektorius – neapšviečia iškart viso gyvenimo. Tad svarbu pasitikint Jėzumi eiti savo gyvenimo keliu! Dievo Žodis mus apsaugo nuo piktų klystkelių ir nuodėmių. Jis rodo mums, kaip turime gyventi. Darant svarbius sprendimus, Dievo Žodis mums yra pagalba, ypač kuomet Dievas kalba asmeniškai. Juk Jis jau žino mūsų visą gyvenimo kelią. JIS taip pat žino, kaip mes svarbiuose klausimuose apsispręsime. Todėl Jis ir turi vieną vienintelį mums planą. Daugelis bijo neteisingai apsisprendžiant pražiopsoti šį Dievo planą, todėl turi ir planą nr.2. ir nr.3 ir t.t.  Bet tai nėra teisinga. Dievo planas yra vienintelis, todėl Jis tikrai jį įgyvendins. Jame yra visa Išmintis, Meilė ir Gailestingumas.

Ačiū, Jėzau, kad niekuomet neišleidi manęs iš akių! Dar prieš mane sukurdamas, Tu žinojai visas mano gyvenimo dienas ir ištarei man „taip“; nes myli mane. Ačiū, kad kartu su Tavimi pasieksiu tikslą. Tu tvirtai laikai mane už rankos. Net kuomet Tavęs nematau ir nejaučiu, Tu esi vis tiek šalia!