Apie

Sveiki!

Esu Frankas. Esu vokietis, bet gyvenu Lietuvoje. Esu krikščionis. Kiekvieną dieną rašau trumpus pamąstymus iš Dievo Žodžio vokiškai. Tada vertėjai išverčia juos į lietuvių ir rusų kalbas. Kitą dieną pamąstymus užsisakę žmonės gauna laiškelį į savo el. paštą.

Sukūriau tinklaraštį, kad galėčiau publikuoti čia tuos rytinius pamąstymus iš Dievo Žodžio. Šių pamąstymų tikslas yra padrąsinti ir paguosti. Tikiuosi, jie pasieks savo tikslą.

Jeigu norėtumėte kiekvieną rytą gauti vieną pamąstymą į savo el. paštą, užsisakykite juos, parašydami man laiškelį (pvz., Labas, norėčiau gauti pamąstymus.) į  frank.lietuva@gmail.com

Ačiū už dėmesį. Telaimina jus Viešpats.

Laiškas 15.10.2013 pamąstymų 4-tojo gimtadienio proga

Guoskite, guoskite mano tautą,
-sako jūsų Dievas.

Izaijo 40,1

Viešpats Dievas davė man miklų liežuvį
paguosti nuvargusį.
Kiekvieną rytą Jis žadina mane,
kad klausyčiau Jo mokymo.
Izaijo 50,4

Iš tiesų yra maždaug 4 metai kaip gyvuoja šie pamąstymai! Tikslios datos nepamenu, bet tai buvo apie spalio 15- tą dieną. Kaip viskas prasidėjo?
Po skyrybų, Vokietijoje man tapo per ankšta. Aš ten daugiau neradau savo vietos. Tad paklausiau Dievą, ar nebūtų man kažkur vietos, kur aš galėčiau Jo garbei prasmingai pas
idarbuoti. Bet neturėtų būti ir labai lengva. Mano žvilgsnis  žemėlapy vis dažniau sustodavo ties Lietuva. Pradėjau domėtis šia šalimi ir radau draugų, kurie organizavo labdaros keliones į Lietuvą. Žinoma, aš važiavau kartu! Šalis iš karto man patiko, ir žmonės buvo atviri ir draugiški. Po kurio laiko aš nutariau palikti Vokietiją ir iškeliauti į Lietuvą. Planavau užsiimti ten žemės ūkiu, kad galėčiau pragyventi ir finansuoti savo misijinę veiklą. Aš radau Lietuvoje krikščionių bendruomenių, bet neradau savo vietos misijai. Visos durys buvo uždarytos. Atrodė, tarsi nebūčiau čia reikalingas. Žemės ūkyje kiekvienais metais reikėjo vis daugiau dirbti, nes kainų politika ūkininkams nėra labai palanki. Žemės ūkio struktūros pokyčiai Vakarų Vokietijoje truko 50 metų;  Lietuva tai turėjo įveikti per 5-10 metų. Daugelis ūkininkų liko be socialinių garantijų, kurios Vakarų Vokietijoje išliko. Galiausiai, kad užtektų pajamų, turėjau dirbti 12-14 valandų per dieną ir visas 7 dienas savaitėje. Tai, žinoma, viršijo mano jėgas, ir galų gale aš viską pardaviau. Sekančiais metais beveik ištisus metus miegojau….
Taip sudužo daugelis mano svajonių, ir aš pats atsidūriau prie pabaigos. Bet VIEŠPATS ne!! Vieną dieną, kai svečiavausi pas mielą savo seserį, ji gavo SMS su eilute iš Biblijos. Ji džiaugėsi, o aš mąsčiau: SMS kainuoja, o internetas yra nemokamas. 
Internete galima dar kai ką parašyti prie Biblijos eilutės. Ši mintis manęs nepaliko. Aš priešinausi Dievui galvodamas, ar tikrai turėčiau tai daryti. Juk tiek daug nesėkmių, tiek daug uždarytų durų,… aš nebeturėjau drąsos. Tada atėjo Jo Žodis: Guoskite mano tautą! Eilutė iš Izaijo knygos. Bet aš vis dar prieštaravau: kiti gali daug geriau. Taip, – sako JIS, 37587 gali geriau, bet jie nenori. Hm, mąsčiau aš, o jei man niekas neateis į galvą? Oh,- sako JIS, man medžiagos nestigs! Taip diskutavome tarpusavy, bet JIS laimėjo. Taigi, nusiųsdavau rytais trumpą pamąstymą savo seseriai ir dukterėčioms, šauniems žmonėms. Po kelių dienų jos pasakė: taigi, mat, tikrai, prie šito galima priprasti. (Bremeniečiui tai beveik pats geriausias komplimentas). Tada suradau visus kiek įmanoma buvo rasti adresus ir siunčiau savo broliams ir seserims, giminaičiams ir draugams trumpus pamąstymus (tuomet jie dar vadinosi KA, išvertus reiškia „trumpas pamąstymas“). Po metų buvo jau 40 skaitytojų! Ir beveik neatsirado daugiau nebenorinčių skaityti!! Tai mane labai nustebino.
Tada atėjo mintis, kad pamąstymus, turinčius gerą paklausą Vokietijoje, galima būtų išversti ir į lietuvių kalbą. Dėl ko gi aš gyvenu Lietuvoje? Ir vėl keletą savaičių vyko vidinė kova. Aš nenorėjau ir turėjau tiek daug abejonių! Bet VIEŠPATS nedavė man ramybės, ir aš pradėjau ieškoti vertėjos. Radau Eglę ir Poliną, kurios norėjo prisidėti. Tokiu būdu 2011 m. gegužės mėn. atsirado pamąstymai ir lietuvių kalba. Skaitytojų skaičius augo greitai, o Polina sukūrė gražų tinklaraštį, kuris pritraukė dar daugiau skaitytojų. Na, jeigu taip, tai kas toliau: o kas, jeigu dar Rusija? Būtų gerai išversti ir į rusų kalbą! Nes ir čia gyvena daug žmonių, kalbančių rusiškai. Mes radome Viktorą, kuris iki šios dienos ištikimai verčia pamąstymus į rusų kalbą. Ir nepaisant kai kurių sunkumų pradžioje, skaitytojų ratas auga ir Rusijoje. Dabar turime Vokietijoje maždaug 400 prenumeratorių, Lietuvoje apie 500 ir Rusijoje apie 600. Aš nežinau, ar visi skaito pamąstymus kiekvieną dieną, ir nežinau, kiek žmonių juos persiunčia kitiems. Bet manau, kad šie skaičiai teisingi. Kai prieš 4 metus pradėjau rašyti trims savo „bandomosioms“ skaitytojoms, negalėjau net įsivaizduoti, kad visa tai taip išaugs. Tačiau toks yra mūsų VIEŠPATS! Iš menko
 JIS išaugina didelius dalykus!

Mūsų kolektyvui priklauso keletas žmonių. Tai vertėjai: Eglė, Polina, Viktoras, Viktorija ir pastaruoju metu Zita, tai draugai ir už mus besimeldžiantys, mūsų užnugaris, teikiantis visokeriopą paramą, ir sponsoriai, kurių lėšomis visa tai įmanoma padaryti. Atsirado nedidelis maldos kolektyvas, kuris meldžiasi už žmonių poreikius, atsiųstus mums. Vykstant tokiam darbui VIEŠPATIES garbei, neišvengiamos ir priešo atakos. Prašau, melskite Dievo apsaugos ir išminties rašančiajam ir vertėjams! Priešas apsunkina mūsų gyvenimą… bet Jėzus yra Nugalėtojas!

Vasarą atvyko žmonės iš Vokietijos ir organizavo čia, kaime, vaikų savaitę. Kiekvieną dieną šventė! O, vyko daug įdomių dalykų!
O pabaigoje kokia nors istorija arba liudijimas apie Jėzų, Gelbėtoją. Po to dar laužas, batonai ir dešrelės……nuostabu! Visą vasarą ateidavo vaikai į mūsų kiemą, žaidė ir šokinėjo ant batuto. Laikas nuo laiko užkurdavome laužą ir pasakojome istorijas. Žinoma, turėti nuolat daug vaikų, yra našta. Bet tai suteikia labai daug džiaugsmo! Ir aš nežinau, kaip kitaip būtų galima sužadinti tokių padūkusių vaikų kaip mūsų kaime susidomėjimą Jėzumi. Sprendimų priimti Jėzų neatsirado, bet pamatai tam padėti. Vaikai man „guli ant širdies“. Tėvai dažnai neduoda jiems gero pavyzdžio, ir jie tampa šiurkščiais. Jėzus gali ir nori juos išgelbėti! Aš noriu padrąsinti pasikviesti vaikus, organizuoti popietes be didelių programų ir kreipti jų žvilgsnius į Jėzų. Vaikai turi atviras ausis ir širdis. Jiems nereikia jokios programos, jiems reikia dėmesio, paguodos, gero pavyzdžio (visų pirma vyrų pavyzdžio), pasitikėjimo jais; laiko, kuris būtų paskirtas jiems. Taip, jiems reikia asmeniško „taip“, ištarto jų asmeniui. O jie patikrina ir ištiria, ar visa tai tikra ir teisinga. Tik tuomet jie gali užmegzti ryšį su Jėzumi.

Norėčiau rasti ir kitų vertėjų: Latvijai, Estijai, Lenkijai ir Anglijai. Pamąstymus galima rasti tinklaraštyje, Facebook ir Google plus… Kiekvienam savo. Kas dar turi idėjų?

Tikrai yra nepaprastai daug „dar-ne-tikinčių“skaitytojų, žmonių, kurie Dievo dar ieško. Daug skaitytojų stovi bendruomenės „pakrašty“ ir tampa „lengvai pamirštais“; arba jie gyvena ten, kur nėra jokios bendruomenės; arba gyvena užsienyje, kad užsidirbtų pinigų. Visiems jiems reikia šios kasdieninės duonos, šio dvasinio maisto, kurio dėka Dievas mums suteikia vilties.
Beje, yra labai daug pozityvių komentarų. Skaitytojai dažnai sako, kad Dievas tiksliai ir beveik kasdien kalba toje situacijoje, kurią jie išgyvena. Vieną kartą nustebusi skaitytoja paklausė, iš kur taip gerai ją pažįstu ir žinau jos situaciją. Ne aš pažįstu žmones, bet VIEŠPATS yra sunerimęs dėl jų. Tai yra tik paprasti, kuklūs žodžiai, bet VIEŠPATS juos pažadina gyvenimui, ir jie tampa skaitytojams gyvybės šaltiniu. Aš pastebiu, kad nuolat skaitantys pamąstymus dvasiniai keičiasi, ir jų tikėjimas stiprėja. Ir aš tikiuosi, kad mes šiais pamąstymais prisidedame prie to, kad mūsų tauta atsigręžtų į VIEŠPATĮ! JIS nori išlieti palaiminimų sroves!

Tai buvo žvilgsnis į praeitį, į pamąstymų pradžią. Aš linkiu daug džiaugsmo skaitant juos! Ir galbūt Dievas kalba: tu galėtumei taip pat kažką nuveikti! Galbūt su kaimynų vaikais, besimelsdamas už kitus, kaip vertėjas, evangelistas, persiunčiantis pamąstymus kitiems… ar, ar, ar; – Dievas neturi ribų!

Jums visiems nuoširdūs linkėjimai ir žinoma gausių VIEŠPATIES palaiminimų!!!!!

Frank Lauermann

11 Replies to “Apie”

  1. Ačiū už rytinius pamąstymus, aš juos užsisakiau jau prieš kurį laiką. Mielas Frankai, man džiugu, kad Tavo noras ir tikslas Dievo Žodžio pagalba paguosti ir padrąsinti. Taip ir yra !!! Tegul Dievas palaimina ir kalba per Tave.

    • Sveiki, Irena,

      jeigu Jūs sekate vokišką tinklaraštį el. paštu, Jūs turėjote gauti laišką-patvirtinimą, kad užsiprenumeravote pamąstymus. Tame patvirtinime yra mygtukas “unsubscribe”. Paspaudus jį, prenumerata turi būti nutraukta.
      O jeigu esate prisijungus prie wordpress.com, viršuje turėtumėte matyti žodį “unfollow”, paspauskite. 🙂
      Tikiuosi, padėjau.
      Dievo palaimos.

  2. nuosirdziai dekoju uz situos Dievo dvasios ikveptus pamastymus.Is tiesu – esate palaimintas .Tegu Dievas ir toliau Jus globoja bei stiprina.

  3. Laba diena!Šiandien gavau iš Nijolės,sesės Kristuje, šią nuoruodą. Šios dienos pamastymas labai man buvo reikalingas. Viešpats rūpinasi mumis! Jis žino mūsų poreikius ir siunčia žmones, kurie padeda.

  4. Jūsų pamąstymai nuostabūs ir taiklūs kievienai mano dienai. Atgaivina žinomas tiesas ir pastiprina abejonėse…
    Dėkoju Jums ir Dievui už tokias rytines dovanas.
    Būkite palaiminti Jo glėbyje!

    • Pirmame puslapyje iš dešinės yra skiltis “Prenumerata”. Reikia įvesti savo el. pašto adresą į langelį ir paspausti “Prenumeruoti”. Nuo kitos dienos turėtumėt pradėti gauti pamąstymus į savo el. paštą. Sėkmės. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*