Kaltės jausmas

„Nebijok, Sione, nenuleisk rankų!“
VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
JIS noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas…“
Sofonijo 3, 16b-17

Daugelis krikščionių negali šios eilutės priimti asmeniškai. Jie nuolat jaučia kaltę ir galvoja, kad Dievas juos už kažką baudžia. Kaltės jausmai dažnai yra labai neaiškūs ir nekonkretūs, nes būtent jie yra jausmai. Tačiau tokiu būdu gali paimti visą gyvenimo džiaugsmą. Be abejo mes nesame angelai, tačiau kaltė visuomet yra konkreti! Vagystė, melas, svetimavimas, žmogžudystė veiksmu ar žodžiu… Jei mes konkrečiai nusidėjome, galime Dievo konkrečiai prašyti atleidimo ir sulaukti Dievo atleidimo. Tačiau jei mus kankina migloti, nekonkretūs kaltės jausmai, tai dažnai jie yra žinojimas, kad mes nesame tobuli, kaip norėtume. Žlugdytojas mums šnibžda į ausį, kadangi nori gadinti ir griauti mūsų gyvenimą. Jėzus apie mus mąsto visai kitaip!! JIS džiaugiasi mumis, kaip tėvai džiaugiasi savo mažaisiais. JIS džiūgauja mumis neapsakomu džiaugsmu, nors mes JAM dėl Jo nieko nenuveikiame. Šiandien Dievas nori atnaujinti savo Meilę mums; JIS nori būti Tavo Didvyriu, Kuris atneša išgelbėjimą. Atverk savo širdį Jo meilei ir atmesk kaltės jausmus, tuomet Jo džiaugsmas pripildys Tavo širdį.

Ačiū, Jėzau, Tu iš tikro panaikinai visas mano kaltes; man daugiau nereikia išgyventi kaltės jausmus. Prašau, atsiųsk į mano širdį savo džiaugsmą! Kad galėčiau džiūgaudamas ištarti, jog esi mano Didvyris ir Gelbėtojas!Atnaujink mano mąstymą, kad matyčiau Tavo meilę, o nesiklausyčiau Žlugdytojo… Ačiū!!

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/Iiux6fd4kTQ?si=VxL9VEjVdxaYdRCm

Stresas ir skubėjimas

VIEŠPATS yra mano Ganytojas, –
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo,
prie ramių tvenkinių gano.
Psalmė 23, 1 – 2

Dauguma žmonių skundžiasi nuolatine įtampa, dideliais reikalavimais, skubėjimu ir stresu. Kažkiek tai yra gerai, bet jei tai vyksta nuolat, tai jau nebegerai. Kartais mes patys susikuriame stresą, kartais mus spaudžia kiti. Jėzus to nenori.
Taip pat yra žmonių, kurie turi per daug ramybės ir atsipalaidavimo. Tad lieka daug laiko nieko neveikimui ir taip jie veltui eina į priekį. Jėzus taip nenori.
Šiais skubėjimo laikais Dievas nori mums suteikti poilsio valandų, kur galėtume pailsėti šalia Jo (jei skiriame laiko sau ir Jo ieškome). Tuomet, kai JIS mus atgaivina, galime eiti į priekį. Tačiau, kai stresas nesiliauja mūsų kankinęs ir toliau, turime apmąstyti savo gyvenimą. Kame slypi priežastys? Kaip galime ištrūkti iš šio rato? Kartais priežastys yra mūsų mąstyme, kartais esame netinkamoje vietoje. Jėzus nori suteikti išminties ir ryžto tam, kad pataisytume situaciją ar savo netinkamą mąstymą (pvz., per dideli reikalavimai sau arba atkaklumo sindromas). JIS nori, kad būtume stabilūs, ištvertume stresą, chaosą ir išlaikytume ramybę. Bet taip pat būtume ir žmonėmis, kurie ateina prie ramių tvenkinių pailsėti ir pasistiprinti žaliose pievose. JIS ramybės oazė, net ir didžiausiame strese!
Jei gyvenimas monotoniškas, nėra jokių iššūkių, tik nuobodybė, JIS nori tai pakeisti (jei to nori tu). Pasikliauk Juo, įtempk ausis ir atmerk akis! Su Dievu Tavo gyvenimas vėl taps vertingas.JIS trokšta, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas. Neturėtume eikvoti savo laiko, energijos ir sveikatos stresui, tačiau turėtume su Juo išnaudoti tą laiką tikslingai.
Dievas trokšta užpildyti mūsų gyvenimą gyvenimu. Jeigu marinuojame laiką niekniekiais, JIS nori mus prikelti ir suteikti naujų tikslų, dėl kurių verta gyventi. Dievas yra gerasis Ganytojas, paverčiantis mūsų gyvenimą prasmingu ir vertingu.

Dėkoju, mano gerasis Ganytojau, kad Tu esi čia! Tu rodai man kelią, kai Tavęs klausausi ir atvedi į ramias vietas, į žalias pievas. Tu stiprini mane ir suteiki drąsos. Tu nustatai prasmingus tikslus ir su Tavimi gyvenimas tampa vertingas. Dėkoju, Tu nuostabiai rūpiniesi manimi!

Kartumas ir atleidimas

„…Tada jūsų maldos nebus trikdomos“.
1 Petro laiškas 3,7

Pasirodo esama kliūčių mūsų maldai. Ir esama maldų, į kurias Dievas neatsako. Pvz., nežinau, kaip gali lietis maldos už kitus iš kartėlio pilnos širdies. Juk tokia širdis labiau sukasi apie savo skausmą! Nežinau, kaip Dievas gali išklausyti maldas, kurios sukasi tik apie asmeninę gerovę. Turime melstis Kristaus Dvasioje, tuomet Dievas ne tik išklausys, bet ir veiks.
Kartėlio pilnam žmogui Dievas kalba: „Nesisuk“ vien apie savo asmeninį skausmą, bet atverk savo akis kaltininkui ir atleisk jam“. Atleisk jam iš meilės, kurią Dievas jam turi. Pabandyk jį taip matyti, kaip Dievas jį mato. Žinoma, skausmas glūdi giliai, kitaip nebūtų kartėlio tavo širdy. Bet vis tik svarbu jį paleisti ir atleisti kaltininkui, už tai, ką šis padarė. Juk norime, kad Dievas ir mums atleistų mūsų kaltę! Tuomet Dievo Dvasia gydo mus nuo kartėlio ir skausmas pamažu rimsta. Savaime tai nevyksta; laikas žaizdų negydo. Ant kryžiaus Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą” (Lk 23,34)! Ir tai nebuvo skirta tik kareiviams, ne; tai skirta ir man. Nes ir aš esu kaltas dėl Jėzaus mirties. Juk Jis mirė ir dėl manęs! Jei Jėzus turėjo mirti ir už mano nuodėmes, tuomet kiek didesnė yra ši neteisybė palyginus su man padaryta?! JIS atleidžia man, tad ir aš noriu atleisti savo kaltininkams, nepaisant jų blogybių dydžio.
Jei meldžiantis turiu prieš akis tik savo gerovę ir savo mažą mylimų žmonių ratelį, kaip Dievas žiūrės į mane rimtai?! Juk čia vadovauja egoizmas. Jokūbas ketvirtame Petro laiško skyriuje apie tai kalba labai drastiškai. Paskaityk kada!
Jei mūsų širdys yra apvalomos nuo kartėlio, pavydo, egoizmo ir visko, kas nepriklauso Kristui, tuomet mūsų maldoms niekas nestovi kelyje būti išklausytoms. Kai esame vieningi su Jėzumi, galime melsti didžių dalykų!!

Viešpatie, Tu matai mano širdį. Tu pažįsti mano žaizdas ir užjauti mane. Man sunku atsiverti, tačiau noriu atverti Tau savo širdį. Noriu atleisti, nors tai man labai labai sunku. Prašau, ateik ir padėk man! Nenoriu kad kartėlis sugriautų mane. Ačiū, kad man atleidi ir mane myli. Dėkoju Tau už Tavo romumą ir kantrybę. Padėk man, Viešpatie!!

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/3QJgAF2az2Y?si=PXx1KJYRyuEgZIkq

Jėzus, mano aprūpintojas

„…Nes išmokau būti patenkintas savo būkle. Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. Aš visa galiu Tame, Kuris mane stiprina.“
Filipiečiams 4, 11b-13

Tuomet, Pauliaus laikais, niekas neturėjo teisės į darbą, pinigus, pragyvenimą, butą arba draudimą bei pensiją. Visa tai turėjo būti išmelsta iš Dievo arba išsikovota. Paulius pasirinko leisti Dievui jį apdovanoti; tokiu būdu jis mokėsi priklausyti vien nuo Dievo, ir tuo pačiu mokėsi gilaus dėkingumo. Tuo tarpu dažnai žmonės pasirenka kovos už savo laimę kelią arba bando ją užsidirbti. Jie jaučiasi turį teisę…..Bet tai daro mus tik kovingais, besiginčijančiais ir išdidžiais. Biblijos Jokūbas tam rado labai drąsius žodžius: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote ­ tik savo įnoriams patenkinti. Jūs, svetimautojos! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku“ (Jokūbo laiškas 4, 1-4).

Ačiū, Jėzau, kad esi mano Aprūpintojas. Tu gerai manimi rūpiniesi. Tu suteiki man darbą ir kasdienę duoną. Tu aprūpini mane apranga ir stogu virš galvos. Tu taip pat rūpiniesi mano šeima. Tiek visko yra daug, už ką esu dėkingas! Taip pat ir mano sveikatą ir gyvenimą Tu laikai savo stipriose rankose. Kas geriau už Tave mane pažįsta ir geriau manimi rūpinasi?! Tu esi mano Gerasis Ganytojas!


Kaip jums patinka mūsų vaizdo įrašas? Prenumeruokite mūsų vaizdo įrašus pas „YouTube”!

Šlovinti Viešpatį

Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima;
giedosiu ir šlovinsiu Tave!
Pabusk, mano siela! Pabuskite, arfa ir lyra!
Aš pažadinsiu aušrą. Tautose dėkosiu Tau, Viešpatie,
giedosiu Tau šlovės giesmę tarp pagonių.
Juk Tavo gerumas didis kaip dangus,
o ištikimybė siekia debesis.“
Psalmyno 57, 8-11

Taip, aš noriu! Šį rytą toks mano sprendimas: aš noriu šlovinti garbės giesmes Viešpačiui ir Jam dėkoti. Mano širdis šiek tiek dar miega ir mano siela vangiai kelia lūkesčius šiai dienai: ar šiandien viską įveiksiu? Kaip gerai, Jėzus yra šalia! JIS ir šiandien bus šalia ir padės spręsti daugelį dalykų. Netgi, jei ką nors pamiršiu, Jis man primins tai. Kaip gera, kad mes turime tokį gerą Padėjėją! Taip, Jo gerumas ir ištikimybė – virš mūsų gyvenimų; taip laikosi visa žemė, nesvarbu, kur mes esame. Mūsų Viešpats yra nuostabus, ištikimas, maloningas Viešpats; Jis saugo mus ir visame kame padeda . Todėl galiu jau anksti ryte Jam giedoti ir Jį garbinti – ir tai noriu daryti, net jei mano širdis yra nelabai prabudusi… Kuomet žvelgiu į Jį, praeina blogi lūkesčiai, kuriuos keliu šiai dienai ir manyje išsilieja džiaugsmas bei stiprybė. Dėkoju, Tau Jėzau!! Tu esi čia!!

Dėkoju, mielas Jėzau, Tu iš tikro esi čia.Tu nesi mano fantazijos vaisius, bet – realus. Šiandien noriu vėl patirti Tave ir Tavo pagalbą. Tu per viską mane pervesi!

Niekada ne vienas!!

„Keliu akis į kalnus ­- iš kur ateis man pagalba?
Mano pagalba ateina iš VIEŠPATIES,
Kuris padarė dangų ir žemę.
Tavo kojai suklupti JIS neleis;
Tas, Kuris tave globoja, budi.
Štai Izraelio Globėjas – nei snaudžia, nei miega!
VIEŠPATS tave saugo,
tavo dešinėje – VIEŠPATS – tavo užuovėja.“
Psalmyno 121, 1-5

Kaip gera, kad mes turime tokį didį Dievą!! JIS nei snaudžia, nei miega, bet mus nuolat saugo. Kai žvelgiu į kalnus, į rūpesčių kalnus arba užduotis, kurios guli prieš mane, man praeina drąsa ir tampu bejėgis. O kai žvelgiu į savo Viešpatį, Kuris mano dešinėje, įgaunu drąsos ir jėgų. JIS yra tas, Kuris sukūrė žemę ir dangų, Kuris mane priėmė jau nuo vaikystės. Kaip gi JIS galėtų nesirūpinti savo vaiku?!
Kartais man atrodo lyg būčiau vienas kalnų slėnyje, apsuptas didžių kalnų – nesimato jokios išeities; aš esu visiškai vienas. Bet Viešpats yra šalia! Taip pat ir tokiuose tamsiuose vienišumu pažymėtuose slėniuose JIS yra šalia, paėmęs mano ranką veda mane. JIS guodžia ir suteikia užtikrintumą: „Niekada aš Tavęs nepaliksiu vieno!“

Dėkoju, mano dangiškasis Tėve, už Tavo Artumą! Tu niekada nepalieki savo vaiko vieno; TU niekada nemiegi ir nesnaudi. Esi nuolatos šalia, net man miegant. Tu rūpiniesi manimi ir per viską pervesi. Ačiū, kad esi su manimi!!

Beprasmis gyvenimas?

„Jei VIEŠPATS nestato namų,
veltui triūsia tie, kurie juos stato.
Jei VIEŠPATS nesaugo miesto,
veltui budi sargai.
Tuščia jums anksti keltis ir vėlai eiti gulti,
jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną,
nes tais, kuriuos myli, VIEŠPATS pasirūpina jiems tebemiegant.“

Psalmyno 127, 1-2

Visos pastangos ir darbai, kuriuos atliekame be Viešpaties, yra veltui. Net jei rezultatas yra labai geras; anksčiau ar vėliau mes jį prarasime. Žinau tai iš savo protėvių, kurių net vardas neišliko; o jų darbai išnyko visai, niekas daugiau apie tai nežino. Nėra amžinos net Egipto piramidės, kurios pamažu irsta; o apie jų pastatymą taip pat beveik jau nieko nebežinome… Viena mano teta prieš mirtį pasakė, jog ji visai nejautė gyvenimo skonio, nors visapusiškai mėgavosi juo. Malonumai, atostogos ir gražios dienos gana greitai pasimiršta – tiesiog visa tai taip greitai išnyksta…
Žinoma, ir sudėjus rankas sėdėti nereikia; mes neturime tapti tinginiais. Dievas nesaugos miesto vienas ir nestatys vienas namo, – ryte prabudus neišvysime naujo namo sode. Ne, JIS nori, kad mes su JUO drauge gyventume ir dirbtume. JIS nori laiminti mūsų rankų darbus. JAM yra svarbu, kad mes Juo pasitikėtume ir būtume tame aktyvūs. JIS daug kuo pasirūpins, net mums to nepajutus, taip apsaugodamas mus nuo daugelio sunkumų ir aplinkkelių. O jei kartais ir pasidarys sunku, JIS yra šalia ir padės mums tai įveikti. Gyventi su JUO apsimoka! JIS žvelgia į tai, ar mes esame JAM ištikimi; nepaisant to, kokia yra mūsų užduotis: didelė ar maža; svarbi ar nesvarbi.

Dėkoju, dangiškasis, Tėve kad Tu manęs ieškai! Tyloje TU nuveiki tiek daug, tiek daug visko sutvarkai, ir taip man padedi išvengti daugelio aplinkkelių ir sunkumų. Juk Tavo mintys man – tik geros. Padėk man šiandien gyventi! Trokštu pasitikėti Tavimi ir drauge su Tavimi eiti gyvenimo keliu. Dėkoju, kad esi šiandien su manimi ir mane palaikai.

Gausus atpirkimas!

„Laukiu VIEŠPATIES nekantriau,
negu sargybiniai laukia aušros, negu sargybiniai aušros.
Izraelis laukia VIEŠPATIES,
nes VIEŠPATIES yra gerumas,
ir JIS turi galią atpirkti.“
Psalmyno 130, 6-7

Šiek tiek išgelbėjimo man neužtenka. Man reikia pilnutinio išgelbėjimo! Nuodėmė mano širdyje yra per giliai išsikerojusi; per gilios yra gyvenimo žaizdos, per stiprus priešas. Iš visos širdies trokštu savo Gydytojo, nes JIS yra mano Viltis, – taip, JIS atpirks savo tautą!
Dievas nėra Dievas, Kuris nuolat mane kaltintų ir primintų mano nesėkmes – tai daro kiti, aš pats ir brolių skundikas, priešas. Dievas žvelgia į mane su Malone, Gailestingumu ir Meile. Jame yra vien Gerumas! JIS išgelbės mane, esu tuo tikras, nes JIS tai pažadėjo.
Jau taip dažnai JIS mane ištraukė ir gelbėjo. Todėl viliuosi JUO, savo Gelbėtoju ir Išganytoju. Kartą JIS ateis manęs pasiimti ir tuomet visi mano troškimai bus atsakyti. JIS paims mane už rankos, Jame būsiu. JO laukia mano siela, labiau negu sargybiniai laukia aušros.

Viešpatie, šiandien mes eisime per dieną kartu; TU laikai mane, o aš einu įsikibęs į Tavo ranką! Tuomet galiu laisvai kvėpuoti ir būti linksmas. Su meile žvelgi į mane ir į mano širdis ilgesį TAVĘS, savo Išvaduotojo. Tavyje yra Išvadavimo pilnatvė visame tame, kas slegia mane. Tu esi Gelbėtojas!

Dievas, kurį myliu

„VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti Tave,
giedoti šlovės giesmes Tavo vardui, Aukščiausiasis,
skelbti kas rytą Tavo ištikimąją meilę,
kas naktį Tavo ištikimybę,
palydint dešimtstygei arfai,
su giesme ir lyra.
Juk Tu, VIEŠPATIE, pradžiuginai mane savo veikla,
tad su džiaugsmu apgiedu Tavo rankų darbus.
Kokie didingi Tavo darbai, VIEŠPATIE,
kokios gilios Tavo mintys!“
Psalmynas 92, 2-6

Gera per gyvenimą žengti su savo Viešpačiu! JIS yra su manimi ir mane neša. JIS mane apgaubia ir saugo mane. JIS rūpinasi manimi ir mane apdovanoja. JIS yra tiesiog nuostabus!
Kuomet mąstau apie Jo darbus ir stebuklus, Kuriuos JIS man padarė, mano širdis prisipildo dėkingumo ir aš galiu linksmai dainuoti. Kai, atvirkščiai, savo žvilgsnį nuo Jo nukreipiu ir pradedu matyti aplinkui visą vargą, užkrečiu neigiamomis kalbomis. Ir tuomet nebematau Jo darbų ir stebuklų. Tuomet guliu naktimis lovoje ir negaliu miegoti dėl visų neteisybių ir beviltiškumo. Tačiau to nenoriu. Todėl pradedu dieną drauge su Juo, ir ją su Juo drauge baigiu. Ir dienos bėgyje, dirbdamas savo darbą, nuolat lieku su Juo ryšyje. Taip galiu džiaugtis Jo darbais ir džiūgauti Jo veikimu. JIS tikrai padarė mane linksmą!

Dėkoju Tau, dangiškasis Tėve, už Tavo artumą! Noriu dėkoti Tau už Tavo darbus ir Tavo malones, kuriomis apgaubi mane. Noriu matyti Tave!! Laikyk mane tvirtai savo rankose ir niekuomet nepaleisk. Nes esi Dievas, Kurį myliu…

Galingasis išgelbėtojas

Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą;
gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė.
Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas!
Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus
‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas,
Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’.“

Izaijo knyga 9, 1.5.

Šis didis Dievo pažadas visų pirmiausia yra skirtas mūsų tautai. Tuomet – Dievo tautai, ir galų gale – mums asmeniškai. Juk negalime pasakyti, kad mūsų tauta gyvena Dievo šviesoje. Per daug nuodėmių, per daug nevilties, per daug nuskriaustųjų… Tačiau Dievas pažada, kad aplankys ir mūsų tautą, ir nušvies viską savo šviesia šviesa! Ar mes meldžiamės, kad Dievo pažadas greitai taptų realybe?!
Dievo tautai taip pat reikia vilties šviesos ir Dievo džiaugsmo. Palikime savo teisumą ir pasitenkinimą savimi, ir pradėkime ieškoti gyvojo Viešpaties! JIS turi būti mūsų nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas ir Ramybės Kunigaikštis. Dievo tauta turi būti JO šviesa, Kuri išspinduliuoja į šį pasaulį Dievo džiaugsmą ir viltį.
Ir asmeniškai mums skubiai reikia šios šviesios Dievo šviesos. Jo viltis ir džiaugsmas turi mus persmelkti ir keisti mūsų gyvenimą. Čia mes dar esame supančioti savo vidiniuose kalėjimuose, tačiau Dievo džiaugsmas gali lietis nepaisant jų visų. Nes JIS yra šalia, – mūsų Galingasis Dievas ir Nuostabusis Patarėjas.

Jėzau, įvykdyk savo Žodį! Leisk savo šviesai šviesti virš mūsų tautos, virš mūsų mažos kaimenės ir virš mano asmeninio gyvenimo! Mums reikia daugiau Tavo vilties ir džiaugsmo! Dėkoju, kad nori jais mus pripildyti. Netgi tuomet, kai sėdime tamsoje, Tu esi juk šalia. Tu galingai vadovauji; taip pat ir mano gyvenime!