Paslėpti daiktai

VIEŠPATS atsakė Jozuei: … Eik apvalyti žmonių! Įsakyk jiems: ‘Apsivalykite rytdienai, nes taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Tu, Izraeli, turi sunaikinti skirtų daiktų! Nepajėgsi priešintis priešams ….’
Jozuės knyga 7, 13

Jericho mieste Izraleis iškovojo didelę pergalę bei tuo pačiu tikėjosi užimti ir mažąjį Ai miestą. Tačiau jie turėjo sprukti nuo priešų ir kai kuriems tai kainavo net gyvybę. Jozuė kniūbščias gulėjo prieš VIEŠPATĮ žemėje ir guodėsi Jam. Tačiau Dievas atsakė: Stokis! Izraelis nusidėjo! Negaliu jums padėti, pirmiausia apsivalykite! Pašalinkite blogį iš savo tarpo!
Vienas vyras Jericho mieste užsigeidė turėti gražią skraistę, šiek tiek sidabro ir aukso, nepaisant to, kad tai buvo skirta paaukoti VIEŠPAČIUI. Jis užkasė viską savo palapinėje. Dievas atskleidė, kas tas vyras ir taip Izraelis galėjo iš naujo apsivalyti, bei išspręsti tą reikalą su Dievu.
Iš dalies, tai nieko reikšmingo, bet dvasinės pasekmės buvo sukrečiančios: Izraelis nepajėgė pasipriešinti priešams.
Šįryt Dievas man parodė, kad ir aš turiu „paslėpęs“ sunaikinti skirtų daiktų; – juk būtų nepatogu, jei visi žinotų. Jie yra „paslėpti“, lygiai taip pat, kaip žemėje užkasta skraistė, auksas ir sidabras (kokia nauda iš užkasto lobio?) Dievas perspėjo mane, sutvarkyk tą reikalą! – ir aš mielai tai darau, nes iš tiesų, tai mane slegia. Aš trokštu nuolat būti su Dievu, Jo akyse noriu būti švarus ir šventas, be jokio kaltės jausmo ar šešėlio širdyje. Dėkoju VIEŠPAČIUI už Jo kantrybę mano atžvilgiu ir už Jo romumą. JIS „kritikuoja“ man priimtinu būdu. JIS neteisia, bet priešingai, padeda atsisakyti visko, kas Jam nepatinka. Man tai yra ne bausmė, bet palengvėjimas. Mes turime nuostabų, kantrų ir romumo kupiną Dievą! Mes turime šventą VIEŠPATĮ, kuris nepritaria neteisybei ir paslėptiems daiktams!

Dėkoju, Tėve, kad viską galiu atiduoti į Tavo rankas. Tu neteisi. Tu nori, kad būčiau laisvas, be naštos, švarus ir šventas. Dėkoju, kad pats tuo pasirūpini ir man tereikia siekti Tavo ištiestos rankos. Tu esi mano nuostabus Dievas!

Šviesa mano tamsoje – 2021.11.2​6​

Šviesa spindi tamsoje,
ir tamsa jos neužgožė.
Evangelija pagal Joną 1, 5

Jau greitai Kalėdos. Jau dabar anksti temsta, rytais taip pat tamsu, – taigi šviesa džiugina! Visai gera užsidegti pora žvakučių ir patogiai kartu pasėdėti. Gerai, kad dėka elektros šviesa yra kaime, automobilyje, namuose! Jau dabar kai kurie savo namus išpuošia lemputėmis. Tikrai, šviesa yra kažkas nuostabaus, gyvybiškai būtino!
O koks vaizdas mūsų viduje? Net jeigu mes jau ilgai esame krikščionys, mūsų viduje gali būti didžiulė tamsa. Jokios vilties, jokio tikslo, košmarai, kaltė, ligos ir silpnumai, ginčai su sutuoktiniu arba vaikais/ tėvais…. Argi tai niekuomet nesiliaus? Kai kurie ilgisi kapo tamsos – tuomet bent jau kančia liausis, – taip mano net krikščionys.
Tuomet atidžiai paklausyk! Kristus yra šviesa, Kalėdomis gimusi žemėje! Ši šviesa šviečia kiekvienoje tamsoje, net ir tavojoje! Ji sako: Ateik! Eikš pas mane! Leiskis pripildomas šilumos, priėmimo, meilės, vilties, ramybės ir netgi džiaugsmo! Šioje šviesoje, Jėzaus šviesoje yra viskas, ko tik tau reikia!
Kai kurie tai puikiai supranta galva, tačiau jų patirtis rodo ką kita. Jų širdis verkia, – joje žioji praraja, vienatvė ir nesupratimas. Joje – visi ilgo gyvenimo sužeidimai. Širdis verkia.
Kaip gerai, kad Jėzus yra Viešpats! JIS valdo viską, taip pat ir mūsų istoriją, mūsų sužeidimus, mūsų vienatvę, mūsų mąstymą bei jausmus! Tik JIS vienas gali išgydyti verkiančią širdį, ir JIS mielai tai padarys. Nėra nieko, ką jis mieliau darytų nei tai.
Meldžiu, pasikalbėk su Viešpačiu, ir JIS tau atsakys. Išliek JAM savo širdį ir melsk JO šviesos savajai tamsumai. JIS tikrai nepaliks tavo maldos neatsakytos. JIS labai tave myli!!

Viešpatie Jėzau, štai aš esu. Atnešu Tau savo nesėkmes bei kaltes, savo beviltiškumą bei visą savo tamsumą. Meldžiu, ateik į mano širdį, prašau! Meldžiu, atnešk Savąją šviesą, Savąją ramybę į mano širdį! Noriu eiti tik Tavo keliais, tik kartu su Tavimi. Tu esi Viešpats, mylintis mane!

Malda kalbomis – 2021.11.2​5​

Džiaukitės VIEŠPATYJE visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės! … Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui! ….
Ir ramybės Dievas bus su jumis.
Filipiečiams 4, 4.6.9

Klausimai apie maldą kalbomis:
Iš kur? Kokia nauda? Ką sako Biblija? Ar Dvasios dovanos po apaštalų laikų liovėsi? Ar yra įvairios formos? Ar galima šias kalbas suprasti?
Šventosios Dvasios davėjas yra Jėzus. JIS pripildo mus Dvasia. Kiekvienas krikščionis turi Ją, nors jis ir nepraktikuotų Dvasios dovanų. Kartais dovana gali pasireikšti staiga, ir Dievo Dvasia stipriai užvaldo žmogų, tai vadinama Dvasios krikštu. Daugelis pasakoja apie skirtumus prieš Dvasios krikštą ir po jo ir nenorėtų pasigesti šios Dvasios pripildymo.
Nauda: Malda kalbomis stiprina tikėjimą ir besimeldžiantįjį. Dievo buvimas yra dažniausiai juntamas ir pasireiškia: džiaugsmu, ramybe, meile. Bažnyčioje tokia malda turi būti verčiama, priešingu atveju nėra jokios prasmės. Kartais gieda visi kalbomis ir tai gerai dera šlovinant Dievą.
Biblija: Biblijoje daug parašyta apie Dievo Dvasią, ir Jėzus daug kalbėjo apie Šventąją Dvasią. Pauliaus nuomonė: aš norėčiau, kad visi galėtų melstis kalbomis! – Taigi Biblija labai pozityviai kalba apie šią Dievo dovaną.
Kai 300-taisiais metais po Kristaus krikščionybė tapo oficialiąja valstybės bažnyčia, prasidėjo pasaulietinimo procesas, ir Dvasios dovanos bei krikščionybės dvasingumas užleido vietą blaiviai oficialiajai bažnyčiai. Bet Dvasios dovanos egzistavo visais šimtmečiais. Niekada jos nepasibaigė, tik pasireiškė tai stipriau, tai silpniau. Šiuo laikotarpiu vyksta naujas Dvasios išliejimas, ir maždaug pusė visų pasaulio krikščionių praktikuoja Dvasios dovanas, įskaitant ir maldą svetimomis kalbomis.
Malda gali vykti tyliame kambarėlyje. Aš galiu taip pat sau tyliai melstis, kai būnu su kitais. Mes galime visi vienu metu šlovinti ir garbinti VIEŠPATĮ kalbomis. Meldžiantis kalbomis gali atsirasti konkretus kreipimasis, tokiu atveju jį kažkas išverčia ir pateikia. Per maldą kalbomis vyksta šlovinimas ir padėka, vyksta užtarimas bei dvasinė kova.
Ar galima šias maldas suprasti? Dievas jas visada supranta, o kartais Jis suteikia dovaną žmogui, kad jis jas suprastų. Keletą kartų įvyko taip, kad kitas mane suprato. Arba tarptautinėse konferencijose yra buvę, kad krikščionys girdėjo užsieniečius kalbant jų gimtąja kalba, kurios jie visai nesimokė. Man asmeniškai malda kalbomis labai padeda. Bet aš pažįstu krikščionis, kurie to nepraktikuoja, ir lygiai taip pat tiki kaip ir aš. Bet Dievo dovanos negalima atstumti, JIS tikrai kažką numatė, ją suteikdamas. Tik kas negali kalbėti kalbomis tai dar nereiškia, kad jis blogesnis krikščionis.
Svetimomis kalbomis galiu Dievą šlovinti, galiu užtarti, galiu kovoti dvasiniai. Galiu būti arti Dievo, ir įsivyrauja Jo artumo džiaugsmas ir ramybė. Aš džiaugiuosi šia Dievo dovana.

Ačiū Jėzau, kad pripildai mus Šventąja Dvasia, kuri mus įgalina tikėti, dėkoti ir skleidžia džiaugsmą bei ramybę. Ačiū!!!!

Problemų kalnai – 2021.11.24

Pakeliu savo akis į kalnus:
iš kur man ateina pagalba?
Mano pagalba ateina iš VIEŠPATIES,
kuris sukūrė dangų ir žemę!
JIS neleis suklupti tavajai kojai;
Jis – budrus tavo sargas.
Ne, Izraelio sargas
nei miega, nei snaudžia.
VIEŠPATS yra tavo sargas, VIEŠPATS –
tau šešėlis tavo dešinėje.
Dieną nepažeis tavęs saulė
nė mėnulis naktį.
VIEŠPATS saugos tave nuo viso pikto,
Jis saugos tavo sielą.
VIEŠPATS saugos tavo įėjimą ir išėjimą,
dabar ir per amžius.
121 Psalmė

Mes gyvename sunkiu metu ir ateities prognozės nėra malonios. Daugelis išgyvena baimę, daugelis klausosi tų, kurie viską piešia juodomis spalvomis, kurie skleidžia baimę ir paniką. Galbūt įvyks tai, o gal tai, – kiekvienu atveju jie visada prognozuoja tik katastrofas. Ar tu nori tuo tikėti? Ar tai turi nulemti tavo gyvenimą? Nepamesk ramybės, už kurią Jėzus dėl tavęs kabojo ant kryžiaus, kurią Jis tau brangiai išpirko! Tu esi Dievo rankose, jeigu per Jėzų esi atpirktas/a. Taip, ir iš šių baimių ir grėsmių Jėzus tave išgelbėjo. Tu nesi į jas  bejėgiškai įstumtas/a!
Nežiūrėk į kalnus, kurie nori tave prislėgti, nežiūrėk į krūvas neišspręstų problemų, žiūrėk į Jėzų, Nugalėtoją! Kiekvienoje situacijoje pasitikėk Juo, taip pat ir šiandieniniame chaose. JIS turi išeitį iš kiekvienos beviltiškos situacijos, nes tu esi Jo mylimas vaikas.
Žvelk į Jėzų ir dėkok Jam! Kaip dažnai Jis tau jau yra padėjęs! O gal tu buvai kada alkanas/a, ištroškęs/usi, sušalęs/usi? Ar žmonės tave nužudė? Ar nelaimingas atsitikimas užbaigė tavo gyvenimą? Kiek daug ligų tu jau įveikei, ir kiek daug problemų Jis padėjo išspręsti? Apgalvok, mano vaike, ir nutilk.
Tyloje su Dievu mes matome Jėzų, dėkojame Jam, patikime Jam save ir linksmi einame savo keliu su Juo, pasaulio VIEŠPAČIU.

Dėkoju Jėzau, su tavimi esu saugus. Niekas, nei virusas, nei skiepijimasis negali man pakenkti. Tavo stiprioje rankoje esu apsaugotas, Haleluja!!

PS: Šiandien melskimės už krikščionių vienybę, nors dalykiškai ir būtume skirtingų nuomonių. Tevaldo mus broliška meilė!

Prisiminimo vakarienė – 2021.11.2​3​

Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui!
1 Korintiečiams 11, 25

Jėzus sako: ateikite! Viskas paruošta! – JIS sako tai vaikams: ateikite! – JIS sako tai vargstantiems ir prislėgtiems Mato 11 skyriuje, – JIS sako visiems, kurie nori tai girdėti: ateikite pas mane!
Prieš tai buvo tik įstatymas: Kad patikti Dievui, reikėjo laikytis visų įsakymų. Ir dauguma žmonių dėjo daug pastangų, bet jų širdis dažnai nebuvo su Dievu. Jie atlikdavo ritualus ir tikėjosi, kad Dievas jiems vistiek yra maloningas.
Pagaliau dabar yra malonės laikas! Mes žinome, kad tokie, kokie mes esame, negalime išstovėti prieš Dievą; –
mums reikia visų pirma malonės ir maloningumo, o ne teisingumo! Tai padaryti įmanoma tik Jėzui. Jo kūnas buvo sulaužytas panašiai kaip duona sulaužoma į gabaliukus, ir Jo kraujas buvo išlietas. Tai buvo bausmė už mūsų nuodėmes ir mūsų nesusidorojimo kaina, kaina, sumokėta už mus. Šventa prisiminimo vakarienė yra atpirkimo, kurį atliko Jėzus, prisiminimas.
Bet tai dar daugiau! Tai yra gyvas Prisikėlusiojo artumas. Mes “valgome ir geriame” VIEŠPATĮ, ir Jis yra mumyse. Tai yra Naujoji Sandora, Naujasis Testamentas, kurį Jis mums paliko: malonė prieš Dievą.
Naujoji Sandora sako: laisvė surištiems, kaltės atleidimas nusikaltusiems, šviesa neturintiems vilties, Tėvas neturintiems tėvo, šeima vienišiems, gyvenimas mirštantiems, jėga silpniesiems ir dar daug daugiau.
Ateikite, dalyvaukite prisiminimo vakarienėje, priimkite Jėzų į savo širdį! JIS sudarė Naują Sandorą, ir mes priimame šią Sandorą ir suteikiame jai galią. Taip, mums reikia šios malonės Sandoros mūsų gyvenimui.

Ačiū Jėzau, Tu atidavei save, kad mes galėtume gyventi! Ačiū, kad Tu gyveni mumyse! Ačiū už šį šventą šventimą, kuriame juntamas Tavo buvimas! Ačiū, Tu esi pas mus!!

Rytinis atsistatymas – 2021.11.2​1​

Kas kalba kalbomis, pats save tobulina, o kas pranašauja – ugdo Bažnyčią.
1. laiškas Korintiečiams 14, 4

Rytais man to reikia: atsistatymo. Būnu neišsimiegojęs ir kiek suirzęs, taigi man patinka kava, saulė ir miela draugija. Tačiau dažnai būna visai kitaip, vos nubudus iškart prasideda reikalavimai: šuo nori laukan, berniukams reikia pusryčių ir t.t. Ne, taip iš karto gera nuotaika nepasirodo.
Todėl man prireikia „gudrybės“, man pačiam reikia pergudrauti save, kad galėčiau įveikti savo prastą nuotaiką. Taigi atsikėlęs aš dar kartą užmerkiu akis, kad tik nematyčiau, koks lauke oras, o žvilgsnį nukreipiu į Jėzų. Dėkoju JAM, kad JIS yra šalia. Ir pradedu JĮ šlovinti. Visa tai, žinoma, tyloje, kad netrukdyčiau niekam kitam. Tuomet prašau pagalbos: Viešpatie, sukurk tvarką chaose! – ir tik tada viskas prasideda, aišku, su pasitikėjimu, kad Jėzus padės. Taip ir toliau meldžiuosi tyloje naujomis kalbomis ir pastebiu, kad mano nuotaika keičiasi, kad mano žvilgsnis nebenukreiptas į problemą, o mano širdis tampa lengva ir džiaugsminga. Tikrai, taip ir nutinka, kai malda mus paruošia.
Kai kurie yra prieš šią maldos kalbą, tačiau ji negali padaryti žalos. Dievas manė, kad apaštalams jos reikia, o tada tikrai ir man jos prireiks. Aš labai dėl to džiaugiuosi ir esu už ją dėkingas Dievui. Taigi aš galiu melstis, ir melstis, ir melstis, be pertraukos, už viską ir kiekvieną. Kame paprastai net nerasdavau žodžių, dabar galiu ilgai melstis. Ir pastebiu, kaip Dievas išklauso maldą ir tada galiu pradėti šlovinti. Mano nuotaika gera, esu kupinas vilties ir džiaugsmo, visai kaip to nori Biblija.
Taip pat pažįstu daug draugų, kurie rytais trumpai paskaito Bibliją, meldžiasi Jėzui ir jų diena būna sėkminga. Svarbu yra pažvelgti į Jėzų. Vienas tai daro vienaip, kitas – kitaip. Džiaugiuosi, kad Jėzus šią naują dieną sukūrė, JIS padarė ją mums, kad mes būtume laimingi ir galėtume eiti per ją kartu su JUO. JIS yra nuostabus!

Dėkoju, Jėzau, kad esi mano pusėje! Dėkoju už daug daug mielų, gražių dalykų, kuriuos Tu dovanoji mums! Dėkoju, kad esi mano gyvenimo pagrindas!!

Šviesa ir tamsa

Jūs esate pasaulio šviesa.
Mato 5, 14

Yra taip vadinama visų šventųjų diena, ir žmonės prisimena mirusiuosius. Kapinėse visur dega žvakės ir šviečia tamsoje. Tai man primena palydovines nuotraukas, kuriose galima pamatyti žemę naktį: visur, kur tik yra miestai, šviečia. Yra vietų, kurios naktį apšviestos, bet yra ir tokių, kurios yra paprasčiausiai tuščios ir tamsios.
Atėjo Šviesa, Jėzus, kad pašalintų tamsą! Tamsą mūsų širdyse ir mintyse bei tamsą miestuose ir kaimuose! Visur, kur meldžiasi krikščionys, šviečia mažas žiburėlis, ir Dievas mato visur žemėje šias mažas ugneles. Kai kurios vietovės yra jau pakankamai šviesios, kitos dar tuščios ir tamsios. Ten, kur yra daug šviesos, Dievas gali gerai jaustis ir kai ką atlikti. JIS su ilgesiu žvelgia į tas vietas, kurios dar skendi tamsoje. JIS pašaukia žmones, kurie nori tapti šviesa, ir priima juos į Savo tarnystę. Tokiu būdu ir tamsios vietovės pamažu tampa vis šviesesnėmis. Priešui tai visiškai nepatinka, ir jis kovoja savaisiais ginklais (melu, fanatizmu, religija, žudymu ir t.t.), tačiau jis pralaimės. Vis daugiau žmonių atsigręžia į šviesą, užsidega Jėzui ir patys tampa šviesa!
Yra labai svarbu, kad mes iš tiesų degtume dėl Jėzaus! Nepraraskime drąsos ir neužmikime! Vėl pabuskime ir gręžkimės į Jį, melskimės už kitus, pražuvusius žmones ir šlovinkime savo Dievą! Poveikis neregimame pasaulyje yra labai didelis! Leiskime Jam vėl būti mūsų Šviesa; – savo širdyse, mintyse, darbuose. JIS nori pašalinti iš mūsų kiekvieną tamsią dėmę, jei tik savo viduje uždegsime Jo Šviesą! Ir jei Jo Šviesa dega skaisčiai, tai tamsa paprasčiausiai negalės išsilaikyti…

Ačiū, Jėzau, Tu esi mano Šviesa! Tu esi mano Viltis ir mano Uola. Tu nušvieti tamsą manyje ir įdedi į mano širdį Savo Gerąją Dvasią. Dabar yra ramybė, džiaugsmas, viltis ir šviesa. Padaryk mane šviesa kitiems, kad jie taip pat surastų Šviesą.

Jo palaiminimai mano gyvenimui – 2021.11.​20​

Ką tik daro, jam sekasi.
Psalmė 1, 3

Čia kalbama apie žmogų, kuris neklauso nedorėlių patarimų, kuris neina jų takais ir nesėdi tarp jų, tačiau mėgaujasi Viešpaties pamokymu, kuris apie Viešpatį dieną ir naktį mąsto. Jis tarsi medis prie vandens šaltinio, nuolat vaisius nešantis ir kurio lapai niekuomet nevysta.
Tikrai, toks yra žmogus, savuoju keliu einantis kartu su Dievu, gyvenantis bendrystėje su Viešpačiu, patiriantis džiaugsmą Jėzuje, žmogus, kuriam visa kita nėra taip svarbu, kuris savo gyvenimą kreipia į Dievą.
Ką tik daro, jam sekasi.
Tai yra pažadas, kurį Viešpats mums duoda šiai dienai bei visam mūsų gyvenimui: Visa pasiseks! – Kas nenorėtų, kad šis pažadas būtų aukščiau savojo gyvenimo?
Ir vis dėlto tiek daug yra žmonių, kurie turi kovoti su visom įmanomom nesėkmėm, piktais kolegomis, nepalankiomis aplinkybėmis, sunkiais partneriais, o namuose galbūt irgi jų laukia kova ir ginčai. Tokiu atveju tikrai negali sakyti, kad jie su Dievo palaima ir ramybe gyvena. Tai beviltiška ir dažnai tai yra žymiai daugiau nei žmogus gali pakelti.
Taigi pasitikrinkime, ar negyvename didelėje nuodėmėje ir ar apsivalome nuo visko, kas mus slegia. Ir jeigu niekas nesikeičia, jeigu nesėkmės nesiliauja, prašykime kitų maldos, užtarimo prieš Dievą. O jeigu tai vistiek nesibaigia? Gali būti taip, kad esi tapęs priešo taikiniu, kadangi jis turi kažkokių nežinomų teisių. Tokiu atveju reikėtų paklausti Dievo, nes JIS tai žino ir gali su mumis pasidalinti. Arba galbūt žmogus tiesiog yra netinkamoje vietoje. Jis eina kryptimi, kurios jam nėra nurodęs Dievas. O tą vietą, kurią jam skyrė Dievas, žmogus tiesiog apleido.
Maldoje mes turime pasitikrinti, – kartais kartu su broliais ir seserimis, – kur slypi pagrindinė priežastis. Pasitikėdami Dievo rūpesčiu ir globa galime paklausti JO ir melsti pataisymo. JIS mūsų nenuvils. Bet ar mes esame pasirengę priimti JO atsakymus, ar mes vis dar turime tam tikrų savo sąlygų Dievui?
Mums visiems linkiu, kad galėtume gyventi ir dirbti visavertiškame palaiminime! Jei tik ieškosime JO veido ir JO šlovės, mums tikrai pasiseks! JO pažadas turi išsipildyti ir tau.

Dėkoju, Jėzau, Tu nedaliji tuščių pažadų, tačiau aš kartais esu kvailas, trumparegis, sunkiai prigirdintis, kad suprasčiau Tavąją valią. Meldžiu, padėk man eiti teisingu keliu, kad Tavo palaiminimas tvyrotų virš mano gyvenimo!!

Tikėjimas ir darbas – 2021.11.1​9​

Viešpats yra mano Ganytojas,
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo,
prie ramių tvenkinių gano.
Jis atgaivina mano gyvastį,
veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
Psalmė 23, 1 – 3

Tai yra mylimiausia daugelio krikščionių psalmė. Ji gražiais žodžiais aprašo tikėjimą, kurį mes turime bei Dievo rūpestį Savais. Nuostabu tiesiog, kaip Viešpats visapusiškai mumis rūpinasi!
Yra tiek daug žmonių, kurie kasdien vis iš naujo turi dėti pastangas darbui. Tai jiems kelia tik stresą. Jie turi būti geri, kad uždirbtų pinigus. Viena maža klaida ir iškrenti iš žaidimo. Arba žmonės, kurie stovi prie konvejerio, kur darbo ritmą diktuoja konvejerio linija ir retai būna trumpa pertraukėlė. Arba žmonės, turintys choleriką vadovą, dažnai neteisingą ir blogai besielgiantį. Kaip sunku kai kuriems žmonėms uždirbti pinigus! O naktimis mus kamuoja nerimas, ar mūsų pastangų užteks, o galbūt mums gresia bedarbystė, liga ar dar kas nors.
Šį stresą dėl darbo turėtume atiduoti Viešpačiui ir nebūti priklausomi ne nuo savo viršininko, o nuo savo Viešpaties. JIS turi mumis pasirūpinti. JIS turi suteikti mums ramybę darbe. JIS turi atnešti mums dėkingumą ir džiaugsmą, kurie mus turėtų apgaubti ir darbe. JIS turėtų perimti mūsų rūpesčius, kad mes jų neturėtume. JIS norėtų mums suteikti išminties, kurios mums reikia profesiniuose sprendimuose.
Tada ši psalmė bus pritaikoma mums ir darbiniame gyvenime, ir taip mes tapsime nuostabaus Viešpaties liudytojais.
Viešpats rūpinasi tavimi. Tačiau ar mes esame pasiruošę priimti sprendimus, kad eitume Jo keliais? Kartais kyla problemų, ir mes žinome, kad Viešpats norėtų vieno, tačiau mes turime daryti ką kita. Taigi kartais būname Viešpačiui neištikimi. Ir tada JO palaiminimai išnyksta. Ir vėl turime eiti kitais keliais! Tada Viešpats ir vėl mus gali laiminti.
Pavyzdžiui, melas arba sukčiavimas visai neveikia. Net jei ir visi taip daro, mums to visai nereikia!

Dėkoju, Jėzau, Tu laiminsi mane darbuose! Ir aš noriu eiti Tavo keliais. Laikyk mane švarų nuo visų neteisybių, melo ir apgaulių. Ir palydėk mane amžinuoju keliu! Dėkoju, kad Tu padedi man ir esi mano pusėje.

Atstumtas – 2021.11.1​8​

JIS atėjo pas savuosius,
bet savieji Jo nepriėmė.
Visiems, kurie Jį priėmė,
Jis davė galią tapti Dievo vaikais.
Evangelija pagal Joną 1, 11f.

Ar gali įsivaizduoti, tu grįžti po ilgo laiko į namus ir niekas nesidžiaugia, kiekvienas leidžia suprasti, kad tu esi nepageidaujamas/a, tu esi trukdis? Ar buvo taip, kad tave išmetė iš šeimos ar grupės, ar bažnyčios? Ar teko patirti, kad apie tave taip blogai kalbėjo, jog tu negali net įsivaizduoti? Ar buvai kada nors visų atstumtas/a, visų be išimties?
Tuomet Tu žinai, kaip Jėzus jautėsi, kai Jis atėjo į žemę. JIS buvo taip gerai suplanavęs, norėdamas žmones sutaikyti su Dievu, o jie galvojo, kad Jis atėjo iš pragaro, ramybės drumstėjas, sektantas.
JIS atėjo pas savuosius, į šį pasaulį, tiesą sakant į savo šeimą, savo giminę. O šie nenorėjo Jo. Jis turėjo teisę daryti stebuklus ir gydyti ligonius, bet tai ir viskas, ką Jis sakė, neįmanoma buvo atlaikyti, iškęsti ir, aišku, iš teologinės pusės jiems atrodė, kad tai nebuvo teisinga, klaidingas mokymas, erezija, sektantas, fanatikas. Kaip jautėsi Jėzus? JIS juto šį šaltumą, šaltą petį, išnaudojimą, piktas kalbas. Jis mielai būtų džiaugęsis kartu su visais, nes Jėzus labai, labai mėgsta bendravimą. Bet nelabai kas to norėjo. Jis mielai būtų juos apkabinęs, bet jie išsigando ir išlaikė atstumą. Šaltai, taip reikėtų apibūdinti, vien tik šaltai. Jėzui tai nepatiko.
Jis džiaugėsi Zachiejumi, muitininku, kuris Jį priėmė į svečius ir vaišino, ir džiaugėsi Morta bei Marija, kurios jį nuoširdžiai priėmė. Jam tai buvo ramybės oazės ir jėgos šaltiniai. JIS labai mylėjo šiuos žmones ir buvimą kartu.
Būk ir tu tokiu žmogumi, kuris Jėzų nuoširdžiai priima. Bendrauk su Juo kaip su geriausiu draugu. Papasakok Jam visas kasdienio gyvenimo smulkmenas kaip geriausiam draugui. JIS tuo džiaugiasi.
Kas priima Jėzų, tą Jis padaro Dievo vaiku. Koks tai didelis apreiškimas!

Ačiū Jėzau, Tu mane myli ir aš myliu Tave! Tu mielai būni su manimi ir mielai su manimi kalbi! Tu esi mano geriausias draugas!