Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.
Skaičių knyga 23, 20

Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys? (Eil. 19)
Balaamas, burtininkas, tarė šiuos žodžius. Karaliaus Balako, Izraelio priešo, jis buvo pašauktas tam, kad prakeiktų Izraelio tautą. Vis dėlto tai nepavyksta, Dievas tam įvykti neleidžia. Bilaamas pakankamai protingas, kad nestotų Dievui skersai kelio ir kalba tik tai, ką išgirsta iš Dievo arba kas yra Dievo leidžiama.
Tokie Bilaamo žodžiai galėjo kilti ir iš Dievo, Bilaamas iš tikrųjų kalba Dievo žodžius: man įsakyta laiminti, ir aš turiu laiminti; aš negaliu kitaip.
O kaip yra tavo gyvenime? Ar Dievas pradėjo laiminti tavo naująjį gyvenimą Jėzuje? Ar išgirdo tavo maldas? Ar Jis sutiko tave? Ar Jis padarė stebuklų tavo gyvenime? Ir štai ateina priešas bei sugriauna visą idilę. Tamsybės čia pat. Visa kaip anksčiau. Vėl tos pačios problemos bei nuodėmės. Ne, galvoji sau, tas laikas su Dievu buvo niekis. – Palauk, vaike! Tai, ką tu išgyveni, visiems krikščionims yra normalu. Dievas nenori, kad dėl Jo stebuklų Juo tikėtume, bet dėl Jo paties. Jis nori tavo tikėjimą pastatyti ant tvirto pagrindo. Todėl Jis sugriauna šitą vaikišką artumą ir veda tave į audrą. Ar laikysiesi Jo tvirtai įsikibęs?
Jis pradėjo laiminti tave, ir Jis negali kitaip, kaip tik ir toliau tave laiminti. – Net jeigu dabar yra tamsu, Jam pakankamai šviesu; – Jis gerai tave mato! Jis vis dar rūpinasi tavimi bei apsupa savo meile.
Jo Taip yra absoliutus Taip, be jokio Jeigu ir Bet. Kartą Jis ištarė Taip, ir niekada nebepakeis Savo nuomonės. Jis žinojo apie visas Tavo dienas, nors jos dar nebuvo atėję ir vis dėlto Jis tarė Taip. Jis žinojo, kokį žmogų renkasi, ir vistiek tarė Taip, šito aš noriu!
Todėl paleisk abejones, sukaupk drąsą, nes Jis neleido tau kristi ir nepamiršo tavęs. Jo Taip tau yra amžinas Taip.

Dėkoju, Jėzau, nieko nebejaučiu iš tavęs ir nieko nepastebiu, nebeturiu tikrumo. Ar esi mano Išganytojas? Ar myli mane? Ar esu išgelbėtas? Tu tari “Taip! Nebijok, aš pasirinkau tave, pašaukiau tave vardu: Tu esi mano!”- Dėkoju Tau už Tavąjį žodį!!

„Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, – tai kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?!“
Laiškas romiečiams 8,32

Jei Dievas už mus, kas gi gali būti prieš mus? Kas gali kaltinti Dievo išrinktuosius? Dievas yra Tas, Kuris išteisina. Kas gali mus pasmerkti? Jėzus, sėdintis Dievo dešinėje, užtaria mus. Kas gali mus atskirti nuo Dievo meilės? Esu įsitikinęs – nei mirtis nei gyvenimas, nei angelai ar kunigaikštystės, nei dabartis nei ateitis, nei aukštumų ar gelmių galybės nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje (pagal Rom 8,31-39).

Malda: Ačiū, Jėzau, už Tavo didžią meilę! Tu mus dar negimusius pamilai ir visuomet mylėsi! Ačiū, kad nori mums dovanoti viską, ko mums reikia: savo džiaugsmą, ramybę, pagalbą ir visa kita… Tau nieko nėra per didelio ar per mažo. Visame kame galiu Tavimi pasitikėti ir visko galiu Tavęs prašyti. Ačiū, mano Viešpatie!

Jis (Andriejus) pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Kristų“). Ir nusivedė jį pas Jėzų.
Evangelija pagal Joną 1, 41f.

Tai kaip grandininė reakcija. Pirmiausia Jonas Krikštytojas parodė į Jėzų ir pasakė: Dievo avinėlis! – ir du jo mokiniai girdėjo šį žodį ir nusekė Jėzumi. Vienas jų buvo Andriejus. Jie kalbėjo su Jėzumi. Veliau Andriejus, sutikęs savo brolį Simoną atvedė jį pas Jėzų. Kitą dieną Jėzus sutinka Pilypą ir sako jam: Sek paskui mane! – ir Pilypas nusekė Juo. Jis sutiko savo brolį Natanaelį ir liudijo jam: Mes suradome tą pažadėtąjį, ateik ir pažiūrėk! – taip ir Natanaelis atėjo pas Jėzų.
Argi tai ne nuostabu? Jėzus sutinka žmones, o šie atveda Jam savo draugus bei brolius ir seseris. Jie liudija: Šitas yra Išganytojas, Pateptasis, Mesijas! – ir žmonės ateina bei pamato.
Mums nereikia įtikinėti žmonių, kad Jėzus yra Kristus. Jėzus pats tai daro. Tačiau mes galime atvesti žmones Jėzui! Stipriomis pamaldomis, namų grupelėmis, evangelizacija, kitais krikščionimis!
Kartą turėjome gerą pažįstamą, kuri mus labai nuoširdžiai pakvietė į bendruomenę. Taigi, ėjome kartu, nors bendruomenė buvo nutolusi 50 km atstumu, patyrėm nuostabias pamaldas, tapome bendruomenės nariais. Tai tapo mums labai stipriu palaiminimu. Ši pažįstama praktikavo tokią tarnystę, kuri aprašyta aukščiau: Andriejaus tarnystę. Pritrauki kitus žmones, nes pats esi ypatingai susižavėjęs. Ji buvo visiškai normalus žmogus, tačiau nepaprastai nuoširdi ir draugiška, atvira bei sąžininga. Negalėjai nieko kitaip, kaip tik ja patikėti, patikėti tuo, ką ji pasakoja. Kiekvienas žmogus turi savą talentą, kurį gali panaudoti tarnystei. Svarbiausia, mes patys esame susižavėję Jėzumi bei tikri dėl Jo.
Ateik ir pamatyk! – tokia galėtų būti mūsų žinutė. Ateik pats ir pamatyk pats, ar Jėzus yra Mesijas! Galime sukurti Jėzaus paveikslą, Jį aprašyti, taip sudominti žmones, jie pasidarys smalsūs. Mes galime paliudyti, ką Jėzus padarė dėl mūsų. Mes galime atspindėti Jo džiaugsmą. O tada pasakysime: Pradėk melstis! Paklausk Jo paties! – arba meldžiamės kartu su tuo žmogumi. Nuostabu, kaip Jėzus liudija apie save! Tada belieka toks mažytis žingsnis, kol Jėzų žmonės priims į savo širdis. Jėzus manęs niekuomet nenuvylė, kol buvau drąsus ir meldžiausi su žmonėmis. Ateik ir pamatyk! – taip skambėjo žinutė.
Mane vis dar stebina tai, kaip labai Jėzus veikia žmogų, kuomet aš turiu galimybę kartu su tuo žmogumi pasimelsti.

Dėkoju, Jėzau, man nereikia įrodinėti Tavęs, – pačiam Tau tai gaunasi žymiai geriau! Tačiau aš noriu atvesti žmonių prie Tavo kojų, kad ir jie susipažintų su Tavimi!

„Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus,
kad velnio darbus sugriautų.”
Pirmas laiškas Jonui 3, 8b

Ar tai ne gera žinia?! Jėzus yra galingesnis! JIS iš tikro nori sugriauti šėtono – griovėjo ir žudiko darbus! JIS nori mus ištraukti iš šėtono pinklių, išlaisvinti iš jo piktų klastų. Jono evangelijoje parašyta: šėtonas yra „melagis ir melo tėvas“ (Jn 8,44). Melas kartais labai apsunkina mūsų gyvenimą. Mes tikime tam tikrais melagingais gyvenimo teiginiais. Vieni mano: „Manęs niekas nemyli“. Kiti: – „Aš toks nevertingas“. Treti: – „Viskas, ko tik imsiuosi, žlugs“. Dar kiti: -„Man niekas nepadės“…. Ir dar yra daugybė įvairių melo versijų, kurios neigiamai veikia mūsų gyvenimą. Bet Dievas to visai nenori! JIS nuimti šią naštą nuo mūsų pečių, mus išlaisvinti. Galbūt įsiklausykime šiandien į savo mintis. Ir jei pastebėsime, kad panašūs melai sukasi mūsų galvose, užsirašykime tokią maldą (maldos pavyzdys), kurią kartokime melsdamiesi kasdien. Įsišakniję neigiami melai ir mąstymo stereotipai ne iškart dingsta, tam reikia laiko. Tik prisimink: Jėzus nori Tave išlaisvinti ir dovanoti Tau gyvenimo pilnatvę!!

Malda: Jėzau, Tu brangiai mane atpirkai ir aš priklausau Tau. Jei mano gyvenime dar yra šėtono darbų, prašau, parodyk juos man šiandien! Aš Tau esu be galo vertingas, todėl Tu nori mane iš jų išlaisvinti. Tu esi galingesnis už bet kokį blogį; Tavyje esu saugus!

Maldos pavyzdys:
Jėzaus vardu atsisakau šių melagingų minčių ir įsitikinimų. Nebenoriu daugiau klausytis neigiamų šnibždesių; noriu klausytis Jėzaus. Jis kalba, kad myli mane! Daugiau nebemąstysiu apie melą, bet gilinsiuosi į Dievo mintis bei pažadus. Šėtone, pasitrauk iš mano gyvenimo; Jėzaus vardu!

O man gera būti arti Dievo;
prisiglaudžiau pas Viešpatį DIEVĄ,
kad apsakyčiau visus jo darbus.
Psalmė 73, 28

Poetas žiūri į žmones ir ima svarstyti. Jam nekaip sekasi, nes jis laikosi Dievo įsakymų. O nedorėliams, pagyrūnams ir kitiems sekasi nuostabiai. Jie aptekę lašiniais ir nutukę, sako jis.
Jie nuolat švenčia, meluoja, apgaudinėja ir vis turtėja. Žmonės juos giria, nes šiems sekasi. O jis? Jis turi tik sudžiūvusios duonos kriaukšlę ir vandens, nors ir kliaunasi Dievu.
Taip svarstydamas žmogus ima sirgti depresija – nejaugi veltui gyventa? Ar žmonės teisingai juokiasi iš jo, kvailio?
Tuomet žmogus įėjo į Dievo šventovę, tylėdamas atėjo į Jo akivaizdą. Ten jis suprato, kaip viskas yra iš tikrųjų. Dievo akivaizdoje žmogus pamatė, kaip turtingieji ir kilmingieji, aferistai ir didvyriai ritasi į bedugnę. Šiandien – didžiavyriai, o rytoj staiga, be jokio perspėjimo jie nužengs į kapą. Ir tada šie didžiavyriai susidurs su tikrove, stos prieš Visagalį Teisėją, kurio neįmanoma papirkti. Šie žmonės supras, kad prasilenkė su tuo, kas svarbiausia. Supras, kaip baisiai klydo, kokia apgaule tikėjo. Pinigai dar ne viskas! Bet su Dievu mes turime viską – viską, ko mums reikia!
Nežiūrėkite į tuos, kuriems čia, gyvenime, puikiai sekasi. Nepavydėkite. Ar nematote, kas dedasi jų sapnuose naktį? Ar žinote, kaip jie kenčia? Turtas yra tik fasadas, mes nematome už jo slypinčios kančios.
Poetas Dievo akivaizdoje randa ramybę. Nes prieš Jį žmogus pamato, kad viskas turi prasmę ir tikslą. Jis pamato, kaip Dievas rankoje laiko visus siūlelius ir niekas nevyksta be Jo valios. Iš siūlų raizginio, kurį matome, Jo rankos nupina gražų raštą. Mūsų gyvenimas bus sėkmingas Jo akivaizdoje. Tik Jo akivaizdoje yra dangiškas poilsis ir džiaugsmas, mums reikalinga paguoda. Dievo artume mes gauname naujos drąsos, vilties, naują požiūrį.
Nuostabu gyventi ir mirti su Juo. Dabar mes esame šalia Jo, o vėliau būsime neatskiriami. Tada psieksime savo ilgesio tikslą, kiekvienas mūsų skausmas bus nuramintas.

Ačiū, Jėzau, su Tavimi gyvenimas turi prasmę ir tikslą. Taip, gyvenime mes ne tik puotaujame ir linksminamės, bet ir rimtai kovojame. Bet mes visuomet kovojame su Tavimi ir tai padeda sielai. Tik Tavo artume mano nerami širdis randa poilsį.

Užtarimo malda: Andriaus būklė nepakito. Jis be sąmonės, didelė smegenų dalis mirė. Jo mama meldžiasi: tebūnie Viešpaties valia. Taip, JIS žino, kas mums geriausia, tai ir turi įvykti. Lai Jo paguoda apgaubia Andriaus mamą.

Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė ­ šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
1 Korintiečiams 13, 13

Meilė apima visa, kas teigiama, įskaitant tikėjimą ir viltį. Tik meilėje įsišaknijusi viltis yra gera, o tikėjimas teisingas. Be meilės viskas kaipmat tampa radikalu, neapgalvota ir primesta. Tai matome politikoje. Net ir geri dalykai be meilės sunyksta. Dievas yra meilė, be Jo viskas yra niekas. Be Jo meilė tėra malonus jausmas, kuris ilgainiui praeis, arba muilo burbulas, kuris netrukus sprogs. Kad ir kokia gili būtų ši meilė, kad ir kaip ji mus užlietų, ji nebus nei perpus tokia gili kaip Dievo meilė. 1 Korintiečiams 13 gerai apibūdina šią gilią, beribę, besąlygišką Dievo meilę. Mes, žmonės, negalime taip tikrai mylėti, esame per daug riboti ir nepajėgūs.
Meilė apima tikėjimą. Nes meilė skatina mus tikėti savimi ir kitais žmonėmis. Priešingai mes niekada neužtartume kitų ir neužsiimtume socialine veikla. Tikėjimas, veikiantis meilėje, daro įtaką!
Meilė apima viltį. Jei mylime ką nors, pavyzdžiui, savo vaikus, visada viliamės, nesvarbu, kaip žemai ar kaip toli jie yra nuo Dievo. Mes pažįstame Dievą ir Jo meilę, todėl viliamės vaikais! Kaip gerai, kad Dievas neignoruoja mūsų vilties!
Dievas yra meilė. JIS įkūnija viską, ką mes vadiname meile. JIS yra Tėvas, kuris myli savo vaikus. JIS yra našlaičių Tėvas. JIS užpildo kiekvieną trūkumą ir nori būti itin arti tokių vaikų (net kai šie jau suaugę) ir kompensuoti visą meilę, kurios jiems trūksta. JIS sako mums Taip: Aš tavęs norėjau, tu esi Mano vaikas, Aš tave myliu, Aš stoviu šalia tavęs, kad ir ką esi padaręs!
Dievas yra meilė. Daugelis žmonių turi gyventi vieni ir vienišumo valandomis trokšta partnerio. Dievas yra su jais ir imasi jaunikio ar nuotakos vaidmens. Su Dievu nebėra vienatvės ir Jis padeda suvaldyti šį partnerio troškimą. Kai kurios moterys ir vyrai patvirtino, kad Jėzus jiems yra artimesnis nei partneris patenkina visus jų poreikius.
Dievas yra meilė. Tai tinka visiems, kurie yra nelaimingai vedę ar ištekėję. Dievas kompensuoja kiekvieną trūkumą ir suteikia širdžiai savo ramybę. Yra tiek daug istorijų apie tai, kaip Dievo meilė viską įveikia… Tam neužtenka vietos!

Ačiū, Jėzau, Tu esi Dievo meilė. Tu pasiaukojai ir prisiėmei mano kaltę – vien iš meilės man. Tu esi Dievo meilės įrodymas! Ačiū, Jėzau, kad Tu esi!!!

Dar viena eilutė šia tema: „… Dievo meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.“ (Romiečiams 5, 5)

Savo ranka, VIEŠPATIE, išgelbėk nuo mirtingųjų ­
nuo mirtingųjų, kurių dalia tik šis gyvenimas.
Jų pilvai teprisipildo to, ką esi jiems sutaupęs,
jų vaikai tegu sočiai sau glemžia bei tepalieka ir savo mažyliams.
O aš, būdamas doras, matysiu Tavo veidą
ir pabudęs būsiu laimingas dėl Tavo Artumo.
Psalmyno 17, 14-15

Kartais pavydžiu tokiems žmonėms, kurie gyvenime jau viską turi. Jie viskuo užpildyti ir perpildyti. Ir vaikai puikuojasi tuo, ką tėvai įsigiję, patys nieko dėl to nenuveikę. O aš..?!, o aš vargstu, kad turėčiau bent sočiai pavalgyti. Taip, kartais kyla pavydas.
Bet ramybės, kurią teikia Jėzus, šie žmonės nepažįsta. Ne, nenoriu su jais lygintis! Noriu išlaikyti ramybę su savo Kūrėju. Nenoriu meluoti ir apgaudinėti, bet eiti teisiais Viešpaties keliais. Gera vakarais su Jo ramybe nueiti gult ir ryte su Jo džiaugsmu atsibusti. Kiekvieną dieną džiaugiuosi Jo aprūpinimu ir esu laimingas kasdien patirdamas mažus Jo didžios Meilės ženklus.
Noriu artintis prie Jo, ieškoti Jo veido. Jis toks pilnas Malonės ir Meilės bei Draugiškumo. Myliu savo Viešpatį ir susitikimus su Juo.

Viešpatie, atleisk man už pavydą, kurį kartais jaučiu sėkmingiesiems. Tu žinai, kad man daug mieliau su Tavimi eiti šiuo gyvenimo keliu. Nes Tu teiki viską, ko reikia mano širdžiai. Tu esi mano gerasis Aprūpintojas! Pasitikiu Tavimi.

Džiaugsmo ir išgelbėjimo šauksmas teisiųjų palapinėse. Viešpaties dešinė pergalę teikia.
Psalmė 118, 15

Mes žinome, mūsų Viešpats yra Karalių Karalius, galingiausia jėga visatoje, visa ko Viešpats. Ir vis dėlto stebime ir kenčiame dėl to, kad daug kas nevyksta pagal Dievo valią. Tai mus nudrąsina. Atrodo, kad priešas lieka nugalėtoju.
Bet kuomet išgyvename pergalę Jėzaus vardu, džiaugsmas būna didis. Tada dainuojame ir šokame iš džiaugsmo: mūsų Viešpats yra galingas, JIS nugalėjo priešą!
Bet tai nėra nuolatinė būsena, vis dar kažko trūksta! Kodėl?
Mūsų maldos yra raktas į pergalę. Kur nėra maldos, negali būti pergalės. Ir kuomet meldžiamės, tai dažnai kupini egoizmo: Viešpatie, duok man tai ir tai! Viešpatie, išgydyk mane! Viešpatie, aš toks prislėgtas! Viešpatie, noriu, kad išgelbėtum MANO šeimą! Viešpatie, tai AŠ noriu padaryti Tau stebuklą!
Tik tada, kai tapsime viena su Jėzumi, ir kai dalykus bei žmones regėsime JO akimis, tik tada mums pavyks veiksmingai melstis. Tuomet Dievo meilė valdys, o Tėvas galės išklausyti maldas.
Bet malda taip pat turi savo kainą. Reikia investuoti laiko bei energijos. Reikia būti itin disciplinuotu ir pasilikti ties tema, nesiblaškyti. Maldos kalba man yra pagalba. Taip galiu ilgai melstis už vieną žmogų, nors ir nesugalvoju, ką turėčiau melstis. Šventoji Dvasia atstovauja mane Savąja kalba ir veikia už žmones taip, kaip to nori Dievas. Kai meldžiuosi už žmones maldos kalba, visada kas nors nutinka.
Kai mūsų Gabrielius po avarijos gulėjo komoje, jį išgelbėjo ir į gyvenimą sugrąžino mūsų maldos. Dabar meldžiamės už Andrių, kuris po dviejų smegenų operacijų guli komoje ir kuriam reikalinga plaučių ventiliacija. Manau, kad po mūsų maldų mirtis jau yra nugalėta. Šiandien jis pajudino savo ranką ir medikai sako, kad įvyko labai labai nedidelis pagerėjimas. Aleliuja! Džiaugsmas teisiųjų palapinėse! Mes ir toliau melsimės, kad jis pats galėtų kvėpuoti, ir tada prašysime dar daugiau. Dievas mielai gydo, JAM tai yra svarbu. Prašau, prisijunk prie maldininkų minios!

Dėkoju, Jėzau, Tu išklausai mano maldas! Tai nuostabu! Dėkoju, kad Andriui truputį geriau. Dėkoju, kad Tu taip daug kuo pasirūpini! Dėkoju, Viešpatie, dėkoju Tau!!!!

Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius!!
Evangelija pagal Joną 6, 68

Meldžiamės už jauną vyrą, gulintį komoje ir kuriam reikalinga plaučių ventiliacija. Kur dar mums reikėtų kreiptis? Gydytojai padarė viską, kiek siekia žmogaus galimybės. Viskas dabar Dievo rankose.
Vyro vardas – Andrius. Jam – 24 metai. Ar padėsite maldoje? Jis turi kvėpuoti pats!
Kur dar turėtume kreiptis? Tėvas danguje turi amžinojo gyvenimo žodžius. Gyvenimo be pradžios ir pabaigos, gyvenimo pilnatvėje, taikoje, pasitenkinime, laimėje bei harmonijoje. Tėvas danguje taria Savąjį Taip mums, JIS priėmė mus, pamilo bei priėmė kaip Savo vaikus. JO žodis yra gyvenimas.
Galvoju apie kūriniją: Dievas tarė: tebūnie šviesa, ir atsirado šviesa. Tebūnie gyvybė, ir atsirado gyvybė. – Taip turi būti: mums reikia šviesos ir gyvybės, o pas JĮ yra viskas.
Galvoju apie vaikus, kurių niekas nenori turėti. Tačiau JIS juos priėmė. JIS tarė jiems Taip, JIS trokšta jų. Būdami kartu su JUO jie yra gerose rankose, JIS stovi jų pusėje.
Galvoju apie žmones, kurie sugrįžta iš kalėjimo. JIS ištarė jiems Taip, JIS nori jų Savo šeimoje. JIS nori jais rūpintis. Padėkime JAM!
Galvoju apie žmones reabilitacijos įstaigose. Išsilaisvinusių nuo alkoholio ir narkotikų, kas tokių nori? Dangiškasis Tėvas sako jiems Taip, suteikia jiems antrą šansą ir pats labai padeda.
Ir jeigu man ne itin gerai sekasi, pasitraukiu į maldą. Kuomet man visko pasidaro per daug, reikia Viešpaties buvimo šalia. Tik taip manoji siela atgauna ramybę, o aš atsigaivinęs galiu tęsti toliau.
Ir jeigu neberandu išeities, bėgu pas JĮ. JIS pasako man, kurlink eiti arba užtikrina Savo buvimą šalia. Kaip tai gerai! Vietoje abejonių ateina viltis. Vietoj liūdesio ir pykčio ateina nauja drąsa ir ramybė.
Viešpaties žodis suteikia gyvybę. Tau ir man. JIS visada kalba ten, kur slypi didžiausia mūsų problema. JIS trokšta ją išspręsti. JO žodis yra gyvenimas!!
JO žodis tau yra toks: Taip! Aš noriu tavęs! Aš myliu tave! Atiduodu savo gyvybę už tave! Turiu ateitį tau! Pasitikėk manimi, aš visa padarysiu gerai!

Dėkoju, Jėzau, Tu visada turi man reikalingus žodžius. Kartais Tavo žodis aštrus, bet jis visada teisingas bei kupinas meilės. Dėkoju, nes Tu trokšti gyvenimo man!! Dėkoju, nes Tu mane vėl ir vėl sustiprini bei suteiki naujos drąsos! Tu esi nuostabus!!

Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
Laiškas romiečiams 8, 16

Visas šis laiško romiečiams skyrius kalba apie Šventąją Dvasią ir JOS vedimą. Manau, tai taip gerai, kad JI mums atskleidžia ir liudija, kad mes esame Dievo vaikai. Pats sau sunkiai tuo galėčiau patikėti, bet JI įgalina mane patikėti. Lygiai taip pat ir su mano visų nuodėmių atleidimu. JI padeda, kad galėčiau tuo patikėti bei džiūgaučiau dėl to.Pats vienas aš nuolat abejoju, ar iš tikrųjų taip yra. JI sąlygoja manyje Dievo ilgesį; man pačiam galbūt niekada nekiltų minčių ieškoti Dievo. JI veikia manyje, gyvena mano kūne ir sutvarko visa, kas nėra tvarkoje. Tai vadinama sveikata. Dar daug daug turiu ko išmokti!
JI primena man (Jėzus Evangelijoje pagal Joną (14, 26) Ją vadina Priminimu), jeigu ką nors užmirštu arba pametu ir turiu ieškoti. JI saugo mane eismo metu ir visur kur. JI yra aplink mane visur ir manimi rūpinasi. Nuostabu gyventi kartu su JA!
Ir vis dėlto tiek daug abejonių yra iškelta dėl Šventosios Dvasios. Galbūt išgyvenome prastą patirtį su žmonėmis, kurie apie JĄ kalbėjo? O galbūt priešas visą teologiją mobilizavo prieš Šventosios Dvasios veikimą? JI yra Evangelijos jėgos šaltinis, o tai priešą gąsdina.
Man Šventoji Dvasia tapo draugu. Man gera su JA. Mes galime kalbėtis sau… mintyse. JI siunčia man impulsus, o aš turiu išmokti atskirti savo, JOS ir kitų mintis; – kartais tai būna sunku. JI veda nuostabiais keliais.
JI liudija man Biblijos tiesas. Ir tikiu, – tai daro asmeniškai man. Štai Dievą iš tiesų galiu vadinti Tėvu, ir tik dėka JOS pagalbos. Tėvą JI parodo man itin aiškiai, taip, kad nuolat atpažįstu naujas JO savybes, kurios mane stebina. JOS užduotis yra šlovinti Jėzų; – pati sau JI nenori jokių pagyrų.
Kuomet meldžiuosi dėl kokio nors poreikio, dažnai pastebiu, ko nori Dievas ir tada galiu melstis konkrečiai. Ir kai įvyksta pergalė, ateina didis džiaugsmas. Taip Šventoji Dvasia liudija apie save mano dvasiai. Tokiu būdu iš tiesų “efektyviai” galiu melstis už kitus žmones ar poreikius. Tam reikia laiko bei energijos, bet rezultatas tikrai to vertas. Melstis kartu su JA yra toks nuotykis, niekada nebūna nuobodu.

Dėkoju, Jėzau, Tu siunti mums Šventąją Dvasią! Be Jos mums sunkiai pavyktų tikėti. Dėkoju, kad Ji parodo tiesą mumyse, taip, kad mes galėtume džiaugsmingai tikėti! Tikrai, ten, kur veikia Viešpaties Dvasia, ten yra laisvė! Dėkoju!!