Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

“Pagaliau būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga.”
Laiškas Efeziečiams 6:10

Kai kurie krikščionys yra labai naivūs. Kristus mirė už juos ir viską dėl jų padarė. Priešas nugalėtas ir nebegali jiems pakenkti. Nuodėmė atleista ir nugalėta, ir jie gyvena laisvi. Prakeiksmai jų nebeveikia, viskas buvo prisiimta ant Kristaus pečių. Senieji senojo Adomo keliai jų nebedomina, nes jie yra naujas kūrinys, nauja kūrinija. Jiems tereikia reikalauti Dievo palaiminimo, problemų nebėra.
Mūsų patirtis kaip krikščionių yra kitokia: nuodėmė vis dar kelia nerimą ir nori mus pasiglemžti. Priešas mus puola ir sukelia piktų rūpesčių. Prakeiksmai ištinka mus arba aplinkinius. Senasis Adomas nenuskendo per krikštą, bet nori ir toliau valdyti mūsų širdis. Dievo palaiminimai yra, tačiau turime dėl jų kovoti maldoje ir gyvenime. Pauliaus gyvenime aiškiai matome, kaip skiriasi “naivi” nuomonė ir tikrovė. Paulius kovoja dėl pergalės, bet kaina didelė: tai kainuoja jam gyvybę.
Laiško efeziečiams tekstas apie tai taip pat labai aiškiai kalba:
“Apsivilkite Dievo ginkluotę, kad galėtumėte pasipriešinti klastingoms velnio klastoms. Juk mums tenka kovoti ne su žmonėmis iš kūno ir kraujo, bet su valdovais ir valdžiomis, su šio tamsiojo pasaulio valdovais, su dangaus karalystės piktosiomis dvasiomis. Todėl apsivilkite Dievo šarvais, kad nelaimės dieną galėtumėte tvirtai stovėti, viską atlikti ir atlaikyti kovą”.
Pergalė yra mūsų, bet mums reikia labai, labai glaudaus ryšio su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Jei esame saugūs Jame, esame apsaugoti.

Ačiū Tau, Jėzau, Tu laimėjai pergalę prieš nuodėmę, tamsą ir mirtį. Laikysiuosi Tavęs, kad būčiau saugus ir užtikrintas. Noriu būti Tavo liudytojas, bet užtikrintas Tavyje. Dėkoju Tau už apsaugą!!!

“P.S.”: Mūsų komanda taip pat yra atakuojama priešo ugnies. Prašome melstis už mūsų apsaugą, išmintį ir sveikatą!!!

“Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.”
Romiečiams 10:9

Dievui rūpi tik mūsų širdis. Ar tu tiki Juo? Ar mūsų širdis trokšta Jo? Burna yra svarbi, bet ji gali meluoti. Dievas atmetė savo tautą Izraelį, nes jie ir toliau veidmainiškai kalbėjo maldas tik lūpomis, o paskui namuose garbino deivę, tuo metu Astarto. Dievas taip supyko, kad nusigręžė, kad nematytų Izraelio teismo. Net ir šiandien daugelis krikščionių išpažįsta, kad Kristus yra jų Viešpats, ir seka Juo, tačiau jų veiksmai kitokie. Jų širdyse viešpatauja kažkas kita.
Mūsų širdis yra maždaug mūsų sugniaužto kumščio dydžio. Pažvelkite į ją! O tada šiek tiek atverkite savo kumštį, kad jis vis dar liktų užgniaužtas, tačiau viduje atsirastų šiek tiek erdvės. Vietos ten nedaug, nedaug kas ten telpa! Reikia gerai pagalvoti, kam atitenka ši erdvė; – du dalykai ten netelpa! Jėzus arba ….
Malonu, kad skaitote pamąstymus. Tai rodo, kad ieškote Viešpaties, kitaip neskaitytumėte. Tai yra jūsų ir Viešpaties reikalas. Jūs atveriate savo širdį, kad Viešpats galėtų įdėti į ją savo palaiminimą ir kalbėti jums. Jūs tikite, kad Jis yra Viešpats!
Taigi eikite šiuo keliu nuosekliai, be kompromisų. Sąmoningai suteikite Jam pirmąją vietą visame kame, orientuokite savo gyvenimą ir elgseną pagal Jį, nemeluodami, neapgaudinėdami, nevogdami ir nesukčiaudami, ir sekite Juo, kai Jis jums kalba.
Kai Jis užims vietą mūsų širdyje, ten pat bus ir Jo ramybė, Jo džiaugsmas, Jo meilė. Kartais turime suvokti, kad Jis veikia mumyse. Tikėjimas, paguoda, ramybė, viltis …. – visa tai ateina iš Jo.
Kartais mus apima abejonės, ar apskritai esame krikščionys. Tikiuosi, kad tada šie žodžiai jums padės.

Ačiū Tau, Jėzau, Tu niekada manęs nenuvilsi! Tu veiki manyje tai, ko pats negaliu padaryti: Tai – viltis, šviesa, paguoda, kantrybė, džiaugsmas ir ramybė. Tu net atneši man Dievo meilę! Dėkoju, kad priklausau Tau ir kad Tu esi mano Viešpats!

“Tikrai iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės.”
Jono 1:16

Vakar turėjau šiek tiek atsipūsti, nes nugara senesnio amžiaus ir pavargo. Stovėjau ir klausiausi muzikos, šlovindamas Dievą. Tada mane užplūdo tokia meilė Dievui, toks didelis dėkingumas už kiekvieną smulkmeną. Ir visuose dalykuose, nesvarbu, ar jie atrodė malonūs, ar ne, galėjau įžvelgti Dievo pėdsakus. Jis kiekvieną dieną apgaubia mane savo malone, kiekvieną žingsnį saugo Jis. Toks pažinimas man per daug nuostabus, ir aš stovėjau tylėdamas, kupinas pagarbos ir meilės mūsų didžiajam Dievui.
Neapsakomas jausmas – tapti viena su Viešpačiu. Apima giliausias dėkingumas, šlovinimas, meilė, malonė. Yra viskas, kas daro žmogų laimingą, patenkintą ir džiugų. Niekur kitur žmogus nėra taip arti išsipildymo.
Mano gyvenime yra sunkių dalykų, kuriuos Dievas leido. Tačiau iš tikrųjų niekada su jais nesutikau. Tačiau šiomis vienybės akimirkomis į tai žiūriu kitaip. Ten įžvelgiu Dievo ranką visose kančiose. Ten matau, kaip Jo malonė tebėra virš visko. Koks esu Jam dėkingas!!!
Taip, Jis yra gyvybės šaltinis. Prie Jo gauname gyvybę ir visišką pakankamumą. Tik su Juo gyvenimas yra visavertis ir prasmingas. Kaip džiaugiuosi Jį atradęs!
Jėzus yra Dievo atvaizdas. Jame mes randame Dievą. Garbė ir šlovė Viešpačiui!!!

Ačiū Tau, Jėzau, Tu esi mano kelio šviesa. Tu esi gyvenimas, išsipildymas, meilė ir malonė. Tavyje randu viską, ko man reikia, ir dar daug, daug daugiau. Dėkoju Tau už Tavo malonę, kuri yra aukščiau už mano gyvenimą!!!!!!!!

“…. ir būsite mano liudytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje bei Samarijoje ir iki pat žemės pakraščių”.
Apaštalų darbų 1:8

Jėzus čia, žemėje neduoda mums jokio nurodymo ar prašymo, bet gana paprastai ir santūriai pareiškia, kad mes būsime liudytojai. Jam nekyla jokių abejonių! Tai susiję su mumyse gyvenančia Dvasia. Dievo dvasia skiriasi nuo pasaulio dvasios, kuri gyvena visuose kituose žmonėse. Ir jie savaime pastebi, kad yra kažkas kitaip. Jau net pats tavo buvimas yra liudijimas apie Jėzų!
Daugelis norėtų ką nors daryti dėl Jėzaus, bet nesijaučia tam tinkami ar pasiruošę. Jie nemoka kalbėti skambių žodžių, nemoka pamokslauti, nemoka gerai dainuoti …. jie tiesiog nežino, kaip patarnauti Jėzui. Štai kodėl ši eilutė mums labai padeda! Juk mes jau esame Jėzaus liudytojas, nes nešiojame Jį savo širdyje!
O jei paprastais žodžiais pasakysime, ką patyrėme su Jėzumi ir kodėl Juo tikime, tai daugeliui padarysime didesnį įspūdį nei puikus pamokslas. Žmonėms patinka praktiški dalykai!
Vakar prisiminiau moterį Austrijoje, kuri lietingomis dienomis dažo mažus akmenukus iš upelio ir ant jų rašo paprastus posakius, pavyzdžiui, “Jėzus tave myli!”. O saulėtomis dienomis ji eina į žygius ir visur palieka savo akmenukus. Įdomu, ar tai daro įspūdį, kai žmogus, kuris yra gana nepatenkintas ir prislėgtas, kupinas abejonių ir nusiminimo, miške randa mažą akmenėlį, ant kurio užrašyta: Jėzus tave myli!
Šia eilute norima mus padrąsinti liudyti Jėzų. O eilutės pradžioje sakoma, kad turėtume gauti Dievo galią, Šventąją Dvasią. Tai mūsų ginkluotė, turime prašyti Dvasios ir kovoti dėl jos! Tada mūsų liudijimas bus dar galingesnis, mūsų užtarimai bus išgirsti, o žmonės suras Jėzų, kaip aprašyta visoje Apaštalų darbų knygoje.
Nebijokime, būti liudytoju nėra sunku! Nesijaudinkime, pats Dievas mus palaikys ir aprūpins!
Pasisemkime drąsos, pasaulis laukia atpirkimo, išgelbėjimo, nes nežino, kaip gyventi toliau!!!

Ačiū Tau, Jėzau, kad pasirinkai mane. Aš nesu niekuo ypatingas, bet Tu mane myli! Prašau, panaudok mane kaip savo liudytoją! Juk yra dar daug tokių žmonių kaip aš, kuriems reikia Tavęs!!!

Kai būnu neramus ir susirūpinęs,
Tu paguodi mane ir pralinksmini.
Psalmyno 94, 19

Kartais būna momentai, kai mus užpuola visokiausios nelaimės, rūpesčiai bei vargai. Atrodo nespėjame net atsipūst, – iškart užgriūna kitas sunkumas. Kaip gerai, kad mes prieš šį„kalną”, kuris atrodo mus tuoj tuoj prislėgs, stovime ne vieni! Galime eiti pas savo dangiškąjį Tėvą ir išlieti Jam savo širdį. Tačiau išliejus savo rūpesčius svarbu nepasilikti prie to, bet tikėtis Jo paguodos bei Artumo. Tuomet Tavo siela atsigaus, ir Tavo širdis taps drąsi įveikti šią dieną. Atnešk savo rūpesčius Viešpačiui ir nepasiimk jų atgal į kasdienybę. JIS viskuo pasirūpins; Tave paguos, sustiprins ir taip atgaivins, lyg būtum ką tik grįžęs iš atostogų. Jei to išmoksi, – būsi savo šeimai ramybės polius ir jėgų šaltinis. Kiti galės į Tave atsiremti, nes Tu stovėsi ant tvirto pagrindo.

Ačiū Tėve, kad iš tikro rūpiniesi mumis. Tu kartais leidi atsirasti sunkumams, tačiau iš visų jų mane išgelbėji! Ačiū, kad nepalieki manęs su mano problemomisvieno, tačiau guodi ir atgaivini mano sielą. Mano gerasis Dieve, Tavyje nurimsta mano širdis.

„Atmink savo pažadą man, savo tarnui,
kuriuo davei man vilties.
Net kančioje esu paguostas,
nes Tavo pažadas mane gaivina“.
Psalmyno 119, 49-50

Varge, kančioje įsikabinu į Jo pažadus: JIS nori mane išgelbėti!! Dievas pats davė man tokius pažadus! Žmonės gali meluoti ir suklaidinti; tačiau Dievas yra teisingas ir nesikeičiantis. JIS yra Tas, Kuris eina ieškoti vienos pasiklydusios, pasimetusios avelės… suranda ir parneša namo. JIS yra Tas, Kuris sutrauko nelaisvėje įkalinusias grandines. JIS yra Tas, Kuris atleidžia kaltes bei nuodėmes, ir jas ištrina. JIS yra Tas, Kuris mane sukūrė ir traukia prie savo širdies. Ar JIS galėtų dabar mane palikti?! Ne, JIS tvirtai laiko mane savo stipriose, mylinčiose rankose ir niekas negali manęs iš jų išplėšti – aš esu Jo! Todėl tvirtai laikysiuosi Jo Žodžio ir Jo pažadų, net vargo bei kančios metu. Ieškau Jo, išlieju Jam savo širdį; JIS yra čia ir teikia savo paguodą bei ramybę mano sužeistai širdžiai. JIS yra Tas, Kuris man gydo. JIS yra Tas, Kuris mane meiliai apglėbdamas ištaria: „Myliu Tave; niekuomet Tavęs nepaliksiu. AŠ, VIEŠPATS, sakau tai, ir AŠ laikausi savo Žodžio“.

Ačiū, Tėve, kad laikai mane! Jokia nelaimė, jokia audra, joks vargas neatskirs manęs tuo Tavęs. Jei neturėsiu jėgų laikytis Tavęs, – Tu laikysi mane. TAVIMI galiu pasitikėti; Tu esi Dievas, Kuris myli savo vaikus!

“Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų”.
Ps 103, 17

Argi ne nuostabu, kad pažįstame savo vaikus ir anūkus, esančius Jėzaus globoje? Kad palikome jiems palaiminimus, o ne prakeiksmus? Tai vertingiau už milijoninį pinigų palikimą!
Tačiau ką daryti, kai žmonės neklauso Dievo ir savo vaikams vietoj palaiminimų neša prakeiksmus? Vaikams tenka visą gyvenimą kovoti su šiais prakeiksmais. Kartais tai būna tikri prakeiksmai, kuriuos ištaria motina ar tėvas. O kartais tai nuodėmės, kuriose žmogus gyvena ir kurios suteikia velniui teisę jomis kankinti ir vaikus bei anūkus.
Vakar vyrų rate kalbėjomės apie pornografiją ir susijusius dalykus. Greitai paaiškėjo, kad pagundos dažnai yra natūralios, sukeltos mūsų hormonų. Tačiau šias pagundas galima suvaldyti gerais sprendimais ir valia. O jei žmogus įklimpsta į nuodėmę, Jėzus atleidžia; – juk Jis mus labai myli!
Tačiau kartais pagundos būna antgamtinės. Žmonės iš tikrųjų negali apsiginti ir yra jų malonėje. Pastebėjau, kad taip nutinka net kai kuriems seniems, patyrusiems krikščionims. Valdo sąžinės priekaištai. Sunku patikėti Jėzaus atleidimu.
Neretai jos šaknyse glūdi vergovė, kurią sukėlė savo ar protėvių nuodėmės. Mes prašėme atleidimo už visas šias nuodėmes ir vadinome jas vardais. Dabar priešas nebeturi jokių teisių į mūsų vyrus ir jie pagaliau gali atlaikyti kovą. Priverstinės mintys išnyko. Jie tapo laisvi.
Jėzus mirė už visas nuodėmes. Jas tereikia konkrečiai įvardyti. Argi iš to bus kokios nors naudos, jei kas nors atvirai prisipažins: Taip, aš esu nusidėjėlis! Atleisk man visas mano nuodėmes, Amen! – Ne, tai taip abstraktu, taip nenaudinga, taip neveiksminga. Konkrečiai turėtume iškelti savo nuodėmes į dienos šviesą, kad jos būtų konkrečiai atleistos.
Tada paliksime palaiminimus, o ne prakeiksmus. Mūsų vaikams ir anūkams Dievas skiria palaiminimus!

Ačiū Tau, Jėzau, Tu konkrečiai viską mums atleidai ant kryžiaus, Tu konkrečiai mus iš visko išpirkai ant kryžiaus! Todėl mes konkrečiai išpažįstame savo kaltę ir savo šeimos kaltę! Atleisk pornografiją, neištikimybę, masturbaciją, abortus, prostituciją, sodomiją ir ritualinį seksualumą kitose religijose! Atleisk ir išlaisvink mane! Šventoji Dvasia, apvalyk mane nuo visko, apvalyk mano vaizduotę ir mintis! Jėzaus vardu atsižadu visų seksualinių fantazijų ir praktikų. Ačiū Tau, Jėzau, Tu mane išlaisvinai!

Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti.  Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė”.
Evangelija pagal Matą 13, 3

Jėzus yra tas žemdirbys, kuris ranka išbarsto sėklą. Jei sėjate rankomis, sėklos reikia daugiau nei turint sėjamąją mašiną. Taigi JIS sėja gausiai ir tikrai negailėdamas! Jis sėja iki pat lauko krašto ir už jo ribų, kad grūdai visur augtų tolygiai. Tačiau ten, kur akmenuota, grūdai negali įsišaknyti; jie lieka, kol juos sulesa paukščiai. Daugelis žmonių yra tokie! Jie išgirsta Dievo žodį, tai prisiliečia prie žmonių širdies, jie žino, kad taip yra, ir nori priimti Jėzų, bet ….. rytoj.
Šiandien yra daugybė kitų darbų. Jėzus dažnai kalba žmonėms, o paskui jie nedaro to, ką Jis sako. Mūsų bažnyčiose pilna žmonių, kurie metų metus sėdi ir laukia Jo žodžio! O Jis jau daug kartų jiems buvo sakęs: Darykite tai! – bet jie to nenorėjo. Dabar jie laukia kito žodžio. Jie gali ilgai laukti, ar ne?
Jėzus kalbėjo šiems žmonėms, gal net kelis kartus. Bet jie nenorėjo to daryti iki rytojaus. Arba iki kitos savaitės…
Šiandien apsvarstykite, ką Viešpats pasakė, ir tada tai padarykite! Bet prašau, padarykite tai dabar! O tada galėsite eiti toliau. Ir jūsų grūdai duos vaisių – trisdešimt kartų, šešiasdešimt kartų ar šimteriopai.

Ačiū Tau, Jėzau, Tu nepraradai kantrybės su manimi! Aš kartais būnu gana užsispyręs, atleisk! Dabar darysiu tai, ką Tu man liepi, nes Tu esi Viešpats, o ne aš. Ačiū Tau, Tu tada priversi augti vaisius, o mano gyvenimas turės prasmę ir tikslą.

“Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje”.
Evangelija Pagal Matą 6:9-10

Velnias taip pat turi troškimą ir planą: jo prigimtis yra tokia, kad žmonės dirbtų kaip vergai, pageidautinai be atlyginimo, bet su dideliu stresu. Jie turi nerimauti. Jie turi atlikti darbus, kol išseks. Viskas tarnauja tam, kad jie negalvotų apie Dievą ir nepastebėtų Jo plano savo gyvenimui.
Daugelio žmonių, taip pat ir krikščionių, gyvenime matome, kaip sėkmingai veikia velnias: jie triūsia, be galo skuba ir stresuoja, dėl visko nerimauja, beveik nesiilsi ir neturi laiko maldai, Biblijai ar šlovinimui. Jiems viskas taip svarbu! Kai krikščionis tvirtai stovi ant kojų, velnias atsiunčia žmogutį, kuriam visada reikia pagalbos. Krikščionis prisiema iššūkį ir pakliūna į spąstus. Jis padeda ir padeda, ir padeda, ir padeda, kol pats visiškai atsiduria duobėje. Kitam žmogui niekada nepasidaro geriau, išsprendus vieną problemą, ateina kita. Jis išsiurbia iš krikščionio visą energiją, tačiau visiškai be jokios naudos niekam. Tai darydamas, siurbdamas energiją  jis visada primena krikščioniui jo krikščioniškas pareigas.
Dievo valia, Jo karalystė skiriasi nuo vergystės veltui. Pažvelkite į Mariją ir Mortą, kuri pasirinko geriau? Marta turėjo vargti ir rūpintis, o Marija sėdėjo prie Jėzaus kojų ir Jo klausėsi.
Paulius mums primygtinai pataria: neturėk nieko bendra su tamsa! Jūs buvote pašaukti į ramybę!
Štai kodėl kai kurie krikščionys turėtų šiek tiek atsiskirti nuo savo draugų, kad per daug neišsikrautų. Dievo planas užrašytas 23:2 psalmėje:  “Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano …”
Duosime Viešpačiui daug, daug daugiau vaisių, jei sėdėsime prie Jo kojų, klausysimės Jo, atrasime Jame poilsį, patikėsime Jam savo rūpesčius ir nebeduosime tiek daug energijos stresui. Ar tikrai man reikia visko, kas man prieš akis ir dėl ko dirbu?
Malda, Biblijos skaitymas, bažnyčios lankymas ir ištikimybė Viešpačiui – štai raktai į gerą krikščionišką gyvenimą.
Poilsis, ramybė ir gilus džiaugsmas, meilė ir švelnumas – tai teisingo gyvenimo su Dievu ženklai.

Jėzau, nebenoriu daugiau skubėti ir nerimauti! Visus savo rūpesčius užkraunu ant Tavęs, nes Tu manimi rūpiniesi! Noriu išgirsti, koks darbas skirtas man ir koks darbas skirtas kitiems! Nenoriu sėdėti be darbo, bet nesu už viską atsakingas. Viešpatie, paimk mano gyvenimą į savo švelnias rankas ir vesk mane! Dėkoju, tavo sumanymai su manimi yra teisingi!