Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

„Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!“
Laiškas romiečiams 10, 13-14

Anksčiau daug skaičiau, kad sužinočiau daugiau apie tikėjimą Dievu. Nes galvojau, kad tikėjimas yra teisingo mąstymo apie Dievą stilius, minčių sistema. Tuomet dar nelabai gerai pažinojau Dievą. Pamažu Dievą pažinau vis asmeniškiau ir geriau, ir esu apstulbintas Jo meilės ir rūpestingumo. Vis dažniau šaukiuosi Viešpaties vardo, kad Jis gelbėtų mane bėdose. Bet kaip šauktis Dievo pagalbos, jei netikima, kad Jis padės?! O tikėjimo ir pasitikėjimo raktas yra klausymasis. Svarbu skirti ramų laiką Dievo ieškojimui. Pasikalbėti su Juo ir paskaityti Jo Žodį – Bibliją. Priimti Jo pažadus asmeniškai ir apmąstyti juos širdyje. Pasitikėjimą ugdo ir sesių bei brolių Kristuje liudijimai, kai jų klausomės ar skaitome, ypač, kai intensyviai klausomės Dievo Žodžio ir įsiklausome į Jo Dvasios tylų balsą savo širdyse. Kuomet konkrečiose situacijose surizikuojame kreiptis į Dievą pagalbos. Kuo daugiau teigiamų išgyvenimų patiriame klausantis Dievo, tuo labiau auga mūsų tikėjimas bei pasitikėjimas Dievo meile ir jėga. Dievas nori jog vis labiau Juo pasikliaudami augtume Jo pažinime ir tikėjime.

Ačiū, Tėve, kad girdi mano maldas. Tu žinai visus mano širdies troškimus, kadangi esi pilnas meilės ir gailestingumo. Tu nori susitikti su manimi ir man padėti. Tu esi artimas Dievas! Gera gyventi kartu su Tavimi.

„Iš tikrųjų tada turėsi ateitį,
ir tavo viltys nenueis niekais“.
Patarlių knyga 23, 18

Pats Dievas įskiepija viltį į mūsų širdis. Ja reikia rūpintis kaip mažu gležnu daigeliu. Šie „vilties augalai“ – tai mūsų tikėjimas nuodėmių atleidimu ir viltis amžinuoju gyvenimu. Taip pat Dievas duoda mums pažadus asmeniniam gyvenimui. Jis yra ištikimas ir nori juos įvykdyti. Tik mes kartais sustojame netikėdami, būdami nekantrūs ar pritrūkdami vilties. Kaip mažam daigeliui kasdien reikia vandens, taip ir mums kasdien reikia Dievo Žodžio. Taip, kaip mažam augalėliui reikia šviesos ir saulės, taip mums reikia Viešpaties artumo. Augalai įsišaknija giliai žemėje, – taip ir mes turime tvirtai įsikabinti į Jėzų, jei norime, kad viltis mūsų širdyse sužydėtų, nes kitaip ji gali nuvysti. Todėl šiandien viliuosi, kad mano Viešpats bus arti ir padės įveikti šios dienos iššūkius. Aš pavedu jam savo vaikus, vildamasis ir tikėdamas, kad Jis juo saugos. Visus savo rūpesčius ir nuogąstavimus atnešu Jam, juk Jis manimi rūpinasi. JIS išlieja savo Meilės Dvasią į mano širdį, tad galiu Jį linksmai šlovinti, Jam dėkoti ir giedoti giesmes. JIS yra mano nuostabusis Dievas!

Ačiū, Tėve, kad esi mano ištikimas Dievas! Viską, ką pažadi, Tu ir ištęsi. Šiandien Tu taip pat nenuvilsi mano tikėjimo, nes palaikai mane.

„Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai,
ir kad dėl to mane nubaudei [nužeminai], jog esi ištikimas“.
Psalmyno 119, 75

Anksčiau buvau stiprus kaip meška. Viską žinojau. O ko nežinojau, žinojau, kur sužinoti. Nejaučiau jokių ribų. Bet tuomet Viešpats pradėjo mane „lenkti žemyn“ – nužeminti. JIS leido man susirgti, per ką netekau daug jėgų. JIS leido įvykti tam tikroms neteisybėms ir tai palaužė mano išdidumą. JIS leido patirti nelaimes ir bėdas, kad ieškočiau Jo. Šiandien, po daugelį metų, galiu pastebėti, kad tai buvo man į gera. Dabar galiu suvokti, ką reiškia, kai Jis ištikimai manimi rūpinasi. Gyventi Jo artumoje yra geriau, nei savo jėgomis ir išdidumu. Iš tikro yra tokia ramybė ir saugumas, apie kuriuos anksčiau galėjau tik pasvajoti. Šalia Jo širdies jaučiuosi saugus, nes JIS manimi rūpinasi, kad ir kas beįvyktų.

Ačiū, Tėve, už Tavo kelius, kuriais mane vedi. Tu buvai man numatęs geriausia, net ir tuomet, kai to negalėjau suvokti ir maištavau prieš Tave. Ačiū, kad atvesi mane į mano gyvenimo tikslą, nes Tu ištikimai manimi rūpiniesi.

O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“
Evangelija pagal Matą 3, 17

Pabandyk įsivaizduoti: šiandien pusryčiaujant prieš Tavo akis atsiveria dangus ir Tu girdi Dievą sakant: „Tu esi mano mylimasis vaikas, kuriuo aš gėriuosi“. Kai kurie tai tikriausiai palaikytų haliucinacija, kiti – priimtų nuoširdžiai. Bet Dievas iš tikrųjų taip Tave mato! Tu esi Jo mylimasis vaikas, kuriuo Jis gėrisi!
Todėl Jis kalba tokius žodžius: „Nebijok, nes aš ašpirkau Tave, pašaukiau Tave vardu, ir Tu esi mano!” (Izaijo 43,1). Niekas negali mums pakenkti ir nieko nebereikia bijoti, nes Jis, mūsų Tėvas yra su mumis. Mums reikia tik likti Jo artumoje. JIS žvelgia į Tave kitaip nei Tu pats ar kiti. Savo Meile Jis uždengia visas Tavo klaidas bei nuodėmes. JIS mato Tave kaip savo mylimą vaiką ir pažįsta Tavyje slypintį potencialą. JIS visada Tavimi tiki ir visada investuoja į Tave, kad Tu taptum laimingu vaiku. JIS žino Tavo savybes ir nori jas panaudoti. Tavo nesėkmių Jis nesureikšmina; JIS žino, kad jei vaikai mokosi vaikščioti, tai ir nukrenta… Nespausk savęs per daug! Bet džiaukis tuo, ką Jis Tau šiuo metu duoda. Viskas Jo rankose!

Ačiū, Tėve, kad priimi mane kaip savo vaiką. Tu visapusiškai manimi rūpiniesi. Atleisk, kad kartais tuo negaliu patikėti. Dangiškasis Tėve, padėk man vis geriau Tave pažinti!

„Nusiramink, mano širdie,
nes Dievas buvo man geras“.
Psalmyno 116, 7

Gyvenime mus dažnai lydi nerimas ir baiminančios situacijos. Tad kartais gera sustoti ir pažvelgti į save giliau, pergalvoti kai kuriuos dalykus. Šiandien ryte Viešpats man priminė daugelį dalykų, kuriuos Jis man dovanojo. Tuo lyg užklausdamas mane: „Ar tiki, kad ir toliau Tave palaikysiu? Ar nenori dar labiau pasitikėti manimi ir mesti šalin visas baimes ir abejones?“
Tikrai, Viešpats man jau taip dažnai padėjo ir dovanojo daug stebuklų, tuo parodydamas savo didžią meilę. Mano širdis gali būti rami. Ateinanti diena neturi manęs gąsdinti. JIS – su manimi, mano dangiškasis Tėvas palaiko mane. Galiu būti vėl linksmas ir dainuoti. Aleliuja!

Ačiū, Tėve, kad ir šiandien esi su manimi. Tavyje nurimsta mano širdis, juk Tu – šalia. Pavedu Tau visa, kas mane slegia, juk Tu manimi rūpiniesi. Ačiū, kad esu Tavo vaikas.

lt.devotions.eu
Facebook,  „Rytiniai pamastymai is Dievo Zodzio”   

Bet Jėzus atsakė:
„Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“
Evangelija pagal Matą 4, 4

Prieš pradėdamas savo aktyvią tarnystę čia žemėje, Jėzus nuėjo į dykumą melstis ir pasninkauti. JIS norėjo tiksliai žinoti, kokia Dievo valia. Po 40-ties bado dienų, Jėzus jautėsi labai alkanas. Šėtonas tai suprato ir tarė: „Tai Tu gi esi Dievo Sūnus ar Tau sunku akmenį paversti duona?!” Tačiau Jėzus atsisakė tai daryt. JIS tikrai tai būtų galėjęs, juk buvo Dievas! Bet žemėje Jis buvo pilnai žmogus, tad nenorėjo savo dieviškumo naudoti tokiais tikslais. JIS norėjo visiškai priklausyti nuo savo dangiškojo Tėvo. O Tėvas niekada Jo nebuvo nuvylęs.
Kuomet Izraelio tauta 40 metų vaikščiojo po dykumą, be Dievo pagalbos tikrai nebūtų išgyvenusi. Dievas rūpinosi savo tauta kiekvieną rytą duodamas maisto iš dangaus – manos. O vėliau savo tautai kalbėjo, kad ji turi suprasti, jog ne vien duona žmogus gyvas, bet ir Dievo Žodžiu.
Tad ir mums svarbu mokytis pasitikėti savo dangiškuoju Tėvu, kuris mumis rūpinasi. JAM ištarus žodį, mes gauname darbą. Ir JAM ištarus žodį – jį prarandame. JIS gali padaryti, kad mūsų piniginėje neliktų „skylės“ ir mūsų pinigai niekur „nebedingtų“. Taip pat JIS leidžia įvykti bankrotui… JIS gydo, bet JIS taip pat leidžia mūsų jėgoms pradingti. JIS teikia mums maistą arba leidžia badauti… JIS yra tas, nuo kurio mes iš esmės priklausome. JIS nori tokios priklausomybės, kad suvoktume, kaip Jis mumis rūpinasi – kaip Tėvas savo vaikais. Kuomet Juo pasitikime, JIS teikia savo palaimą visuose dalykuose. JIS nori dovanoti darbą, jei esi bedarbis. JIS nori suteikti maisto ir lėšų pragyvenimui, jei to trūksta. JIS tiesiog nori viskuo pasirūpinti, nes yra mūsų dangiškasis Tėvas, kuris myli savo vaikus.

Ačiū, Tėve, kad viskuo mane aprūpini ir esi dosnus! Tu myli savo vaikus ir jais rūpiniesi. Padėk man niekada nepamiršti, kad visa, kas gera, ateina iš Tavęs, kad tai – Tavo palaima!

„Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą“.
Laiškas romiečiams 12,1

Dievas nori, kad aukotume savo kūnus Jam. Jam patinka mūsų kūnas. Net esant 80-ies ir daugiau metų, miela Dievui tokia auka. Taip JIS trokšta mus išlaisvinti iš perdėto kūno kulto. T.y. iš tų nuolatinių rūpesčių savo kūnu bei išvaizda. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia save visai apleisti. Bet nuolatinis kiekvieno naujai atsiradusio spuogelio ar raukšlelės stebėjimas veidrodyje ir panikavimas – to Dievas tikrai nenori. JIS yra mūsų Kūrėjas, tad priimkime savo išvaizdą ir kūną! Pradėkime už savo nuostabų kūną ir jo dalis dėkoti. Klausa, akys, oda, kepenys, kraujas, pirštai ir kitos kūno dalys yra nuostabiai Dievo sukurtos, tikrai be galo nuostabiai! Susimąstykime ir dėkokime už tai! Tuomet pamažu ateis ramybė bei savo išvaizdos priėmimas, netgi pasididžiavimas tokiu Dievo kūriniu.
Dievas nori mus taip pat išlaisvinti iš neteisingo supratimo apie pasiaukojimą. Daugelis žmonių aukojasi dėl darbo ar kito svarbaus tikslo. Net jei darbas ir tikslas turi teigiamą mums reikšmę, Dievas nenori, kad mes aukotumės dėl to, tai per didelis indėlis. Aukotis turime dėl Jo. Neturime aukotis net dėl kitų žmonių, mylimos šeimos ar partnerio, vaikų. Manau, kad tai veda į priklausomybę. Mums tada atrodo, kad dėl pasiaukojimo mūsų vertė kyla; tikimės iš žmonių dėkingumo; vieni patys sprendžiame apie savo jėgas ir veiksmus. O Dievas nori, kad mes galvotume apie tai, kaip kitais tinkamai pasirūpinti. Taip, kaip Jis nori, nesiaukojant. JAM rūpi išlaikyti mūsų gyvenime pusiausvyrą. Todėl nori, kad aukotume Jam save, savo kūnus ir visą savo gyvenimą. Nes Jis mūsų neišnaudoja ir nedaro mums spaudimo. Tad mums ši priklausomybė yra labai teigiama.

Ačiū, Tėve, kad mane sukūrei ir įvykdei nuostabų planą! Dėkoju už šį taip nuostabiai sukurtą kūrinį – mano kūną! Noriu save visiškai pavesti Tau, mane mylinčiam Dievui. Juk Tu esi gailestingas, Tavyje jaučiuosi visiškai saugus. Prašau pasirūpink šiandien manimi.

lt.devotions.eu
Facebook:  „Rytiniai pamastymai is Dievo Zodzio”

„… Nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“.
Evangelija pagal Matą 6, 21

Tavo širdis, tavo mintys visada suksis apie Tavo lobį. Panašiai kaip įsimylėjusiai porai viskas nuolat sukasi apie jų meilę, o į kitus dalykus sutelkti dėmesį jau sunku. Daugumai žmonių jų lobis – tai būti didžiausiu ir geriausiu, ir turtingiausiu ir viskas apie juos pačius. Nepriklausomai, ar tai teigiamos, ar neigiamos mintys bei jausmai – viskas vis tiek sukasi vien apie juos, jų mintyse. Dievas yra visiškai kitoks. Jo visos mintys sukasi apie Jo mylimus vaikus, Jo išteisintą bažnyčią. Jo mintys ir jausmai yra pilnai nukreipti į mus. JIS negalvoja apie save, savo planus ir naudą. JIS trokšta Tau viso, kas yra geriausia. Tu esi Jo lobis, kurį Jis saugo ir kuriuo rūpinasi. Tu esi Jam toks brangus, kad dėl Tavęs Jis gali paaukoti viską. Ant kryžiaus Jėzus parodė, kokia stipri yra Dievo Meilė.

Ačiū, Jėzau, kad esi Dievo Meilė asmenyje. Tu niekada negalvojai apie save, Tu mąstai tik apie mus, žmones. Taip yra iki šiol: visos Tavo mintys sukasi apie mus. Tu linki mums geriausio! Atleisk, kuomet mes atstumiame Tavo meilę ir veržiamės prie kitų dalykų. Juk Tu esi tikrasis gyvenimo šaltinis esi!

„VIEŠPATS artimas kiekvienam, kas Jo šaukiasi, visiems, kas Jo nuoširdžiai trokšta. Jis tenkina norus tų, kurie Jo pagarbiai bijo, Jis girdi jų šauksmą ir juos gelbsti. VIEŠPATS saugo kiekvieną, kas Jį myli…“
Psalmyno 145, 18-20a

Kuomet ieškome pagalbos pas savo dangiškąjį Tėvą, Jis yra arti mūsų. O kuomet patys visaip bandome spręsti ar ieškome pagalbos kitur, Dievas mūsų laukia tiesiog. Esmė glūdi tame, į ką mes visų pirma kreipiamės. Dievas trokšta, kad kiekvienoje situacijoje visų pirma kreiptumės į Jį. Kuomet serga mano vaikai, visų pirma prašau Dievo išminties, kaip elgtis. Kartais Dievas greit išgydo, o kartais be jokios pagalbos jie pamažu išgyja, o kartais reikia vaistų ar gydytojo. Dievas veda skirtingai. Jam svarbiausia, kad mes pasitikėtume Juo, kaip vaikai savo tėčiu, kuris niekuomet jų nepalieka bėdoje. Taip, kaip aš stebiu savo vaikus, kokie jų polinkiai ir troškimai, taip žvelgia į mus ir dangiškasis Tėvas. JIS žino mūsų troškimus ir mielai juos išpildo, nes myli mus. JIS girdi mano šauksmą bėdoje ir mane gelbsti. JIS saugo mane, nes aš taip pat Jį myliu.

Ačiū, Tėve, kad visuomet manimi rūpiniesi. Su Tavimi galiu viltingai žengti šiuo gyvenimo keliu. Tu esi mane mylintis Tėvas!

Taigi Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikykite su Dievu!“
Antras laiškas korintiečiams 5, 20

Kadangi esame Jėzaus karalystės piliečiai, tuo pačiu esame šioje žemėje Jo pasiuntiniai. Žmonės negali Jėzaus matyti, tačiau jie gali matyti mus. Jie negali Jėzaus girdėti, tačiau jie gali girdėti mūsų žodžius. Žmonės gali Jo meilę pažinti pagrinde per mus. Kartą kažkas pasakė: „Čia žemėje Jėzus neturi kitų kojų, tik mūsų, kad eitų ir skleistų kitiems evangeliją. Kitų rankų neturi, tik mūsų, kad darytų meilės darbus. Taip pat tik per mūsų lūpas Jis gali išreikšti Dievo paguodą“. Mes iš tikro esame Jo pasiuntiniai. O žinia, kurią Jis nori siųsti per mus yra tokia: „Susitaikykite su Dievu!“ Dievas nori santarvės bei artumo su savo vaikais. JIS ilgisi savo vaikų. Jėzus panaikino viską, kas mus skiria nuo Dievo – Jis tai užnešė ant kryžiaus. Dabar Šventas Dievas gali gyventi mūsų širdyse.
Žiūrėdami žinias, taip pat visur aplinkui matome, kaip stipriai žmonijai reikalingas susitaikymas. Pokalbiuose su netikinčiais jaučiasi, kaip giliai yra įsišaknijusios įvairios problemos. Pasauliui reikalingas Jėzaus atneštas susitaikymas! Savo širdyse jaučiame, kaip dažnai ten vyrauja smerkimas ir teisimas. Aplinkui matome, kiek bėdų, paslėptų giliai širdyse nešiojasi, kai kurie mieli krikščionys. Dievas nori būtent šioms kenčiančioms sieloms ištarti: „Aš noriu susitaikyti su Tavimi, priimk mano ištiestą ranką! Aš noriu išgydyti Tavo širdį, atnešk man savo pyktį, neapykantą, problemas. Aš taip Tave myliu, kad noriu dovanoti Tavo širdžiai susitaikymo ir ramybės džiaugsmą! Aš esu Gelbėtojas, kuris gali išlaisvinti ir Tave“.

Ačiū, Jėzau, kad viską atlikai, kad susitaikyčiau su Dievu. Tavo ramybė jau mano širdyje! Tavo meilei nėra ribų! Padėk man šiandien būti Tavo meilės pasiuntiniu. Pasauliui Tu, Jėzau, taip reikalingas!