JIS nori mumis rūpintis

„Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip, kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.“
Evangelija pagal Matą 6, 7-8

Taip gera, kad mes turime Dievą, kuris yra mums taip arti, kaip tikras, geras, mylintis Tėvas!
Mums nereikia Jo įkalbėti ar savo logika kažką priversti daryti. JIS juk tiksliai žino, ko reikia Jo vaikams. Mums tereikia tik gyventi artimame ryšyje su Juo, nuolat bendrauti su savo Tėvu. Mes galime Jam pasakyti visus savo troškimus ir viską, ko bijomės. Tiesiog su Juo galima kalbėtis apie viską. JIS trokšta, kad mes Juo pasitikėtume kaip maži vaikai savo tėvais. JIS trokšta, kad mes tvirtai žinodami, jog Dievas VISKĄ laiko savo rankose, gyventume saugiai! Neleiskime, kad stresas, skubėjimas ir nerimas mums šiandien vadovautų, tačiau gyvenkime kartu su Juo, viską patikėdami Jam. JIS trokšta mumis pasirūpinti taip, kaip Tėvas rūpinasi savo vaikais.

Ačiū, Tėve, kad žinai visas mano bėdas ir rūpesčius. Žinau, jog juos galiu patikėti Tau ir Tu manimi pasirūpinsi. Noriu jau iš anksto Tau už tai dėkoti, kad šiandien man padėsi ir laikysi savo ranką mane saugodamas. Juk esu Tavo mylimas vaikas.

Dievas yra šalia manęs

„Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį. Jis sakys man: tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!
Psalmė 85, 24. 26

Ar tave slegia didelis darbo krūvis ir stresas? – Tada pakelk galvą! Tavo pagalbininkas jau yra šalia! Ar įkliuvai į savęs smerkimą ir nuodėmę?  – Pakelk galvą, nes  mūsų Atpirkėjas jau yra čia! Niekas tavęs nemyli?  Niekam tavęs nereikia?  – Pakelk galvą, Tėvas tave myli labiau nei visus kitus! Ar turi nesutarimų?- Pakelk savo  galvą! Tavo Pagalbininkas stovi šalia tavęs! Ar esi praradęs drąsą ir nusivylęs?  – Tada pakelk galvą! Guodėjas tavęs laukia.
Kartais mano mažyliai būna pavargę ir išsekę. Tada lengvai teka ašaros. Tačiau pas tėtį jie randa ramybę ir padrąsinimą. Jau po kurio laiko jie vėl drąsiai pakelia galvas. Kartais jie susipyksta su kitais vaikais. Bet kai ateina jų tėtis jie vėl jaučiasi stiprūs ir drąsiai pakelia galvas bei prabyla. Toks yra mūsų dangiškasis Tėvas: Jo ištikimybė ir malonė lydi mane, nes Jis apglėbia mane ir paguodžia. Jo vardu aš drąsiai pakeliu galvą. JIS yra mano Dievas, mano išgelbėjimo uola.

Ačiū, Tėve, Tu visada ir visur esi su manimi. Tu esi mano guodėjas ir padrąsintojas, mano Kūrėjas ir išlaikytojas. Aš nenoriu pasiduoti, bet Tavo vardu pakelsiu galvą ir drąsiai eisiu pirmyn.

Kas sprendžia, kaip man gyventi?

„O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“
Evangelija pagal Matą 6, 27

Dievas paskiria viskam savo laiką: mūsų gimimui ir mūsų mirčiai, šios datos yra Jam jau  žinomos. Daugelis žmonių senstant labai stengiasi išlikti sveiki. Bet yra žmonių, kurie visai nesistengia sveikai gyventi. Dievas prieš mus sukurdamas tai jau žinojo. Nereikia galvoti, jog dėl visko kaltas Dievas! Vis gi mes esame patys atsakingi už tai, kaip mes gyvename – mūsų gyvenimas turi skleisti garbę Jam. Mes niekada nesugebėsime gyventi absoliučiai teisingai, nors ir stengtumėmės besąlygiškai…mes liksime tik žmonės. Tačiau virš mūsų gyvenimų stovi Dievo meilė, malonė ir atleidimas. Galų gale Dievas juk viską laiko savo rankose! Todėl galiu patikėti Jam savo gyvenimą. Jo rankose galiu jaustis saugiai ir patikimai. JIS yra tas, kuris ištaria paskutinį žodį, – ne atsitiktinumas, ne liga, ne gamta ir ne žmonės. Mano gyvenimą nulemia būtent JIS! Šį užtikrintumą ir saugumą Jėzus nori įdėti į mūsų širdis. Mums nereikia tapti sveikatos saugojimo fanatikais ar baimintis visokiausių pavojų, kurie mums gali grėsti. JIS yra VIEŠPATS!

Ačiū, Tėve, kad mus išlaisvini iš rūpesčių ir baimių. Tu juk esi tikrasis mūsų gyvenimo Viešpats! Tu nori mumis rūpintis ir mus saugoti. Mes galime priimti viską iš Tavo rankos. TU esi Dievas, kuris rūpinasi savo vaikais.

Viešpaties žodis

„VIEŠPATIES Įstatymas tobulas; jis atnaujina gyvastį; VIEŠPATIES įsakai teisingi, ­ jie paprastus žmones padaro išmintingus. VIEŠPATIES įstatai teisūs; jie džiugina širdį; VIEŠPATIES įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos“.
Psalmyno 19, 8-9

Toks yra Viešpaties Žodis: tobulas, patikimas, teisingas ir aiškus. Jis atnaujina gyvastį, paprastus žmones daro išmintingus, jis džiugina širdį ir teikia akims šviesą. Dievo Žodis teikia gyvenimą!!
Mes esame Dievo tauta, Jo vaikai. Tad teisinga gyventi taip, kaip Dievas mums yra numatęs. Todėl Jis paliko savo Žodį ir teikia savo išmintį. Naujasis Testamentas ragina pakeisti savo mąstymą ir nesusivienodinti su šiuo pasauliu. Dievas mums siūlo daug labiau mums tinkantį gyvenimo stilių. JIS nori, kad mes mąstytume panašiai kaip Jis. Kiekvienas turi savo pasaulio supratimą ir savo nuomonę. Dievas nori mus atnaujinti ir keisti mūsų mintis bei elgseną. Jis nori, kad jos atspindėtų Jo paveikslą, kaip monetoje atsispindi tam tikras atspaudas. JIS pažada: kas laikosi mano Žodžio, tas gyvens.

Ačiū, Tėve, kad turime Tavo Žodį ir galime pagal jį orientuotis. Tavo Žodis yra tiesa. Tu esi ištikimas ir laikaisi visų savo pažadų. Tau dėkojame, kad su visais klausimais galime į Tave kreiptis ir Tu mums atsakai. Tu esi gyvas Dievas ir Tavo Žodis – taip patgyvas!

Dievo šalis

Tai šalis, kuria VIEŠPATS, tavo Dievas, pasirūpina, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, prižiūri visada ­ nuo metų pradžios ligi metų galo.
Pakartoto Įstatymo knyga 11, 12

Kanaano kraštui Dievas davė ne vieną pažadą. Klausydamas Dievo Izraelis bus palaimintas ir derlingas, o taip pat Dievas išvarys visus priešus, sunaikins laukinius gyvūnus ir pasirūpins saule bei lietumi  kanaano krašte. Viską nuo metų pradžios ligi metų galo, JIS sudėlios į savo vietas. Tik  viena sąlyga tam: Dievo tauta turėtų Jo Įsakymus įsidėti į savo širdį bei sielą ir tarsi priminimo ženklą prisitvirtinti juos įvairiose vietose kaip žymę. Be to Dievo Įsakymų turi būti visur mokoma bei apie juos kalbama. Taip pat ir vaikai turi augti jų mokydamiesi. Tai turi tapti neapsakomai graži ir derlinga šalis su linksmais bei nuoširdžiais žmonėmis! Dievas pats norėjo laikyti virš šios šalies Savo stiprią ranką.
Šis pažadas vis dar galioja. Jis vis dar galioja ir Dievo tautai. Sukūręs Savo Karalystę JIS kviečia mus, tapti jos piliečiais. JIS nori prižiūrėti Savo Karalystę, rūpintis ja ir priversti ją žydėti. Kaip nuostabu, kai Jo vaikai kartu susirinkę šlovina Jį, Karalių mūsų, bei gieda Jam giesmes! Tuomet Jo galia ir šlovė tampa regima. Kaip tai yra gera, kai Dievo Dvasia viską persmelkia ir prikelia naujam gyvenimui. Tuomet viešpatauja džiaugsmas! Kaip nuostabu, kai JIS išlieja Savo ramybę, tuomet iš tiesų įsiviešpatauja ramuma. Dievas visada prižiūri Savo šalį ir tautą, kurią pats sukūrė. JIS trokšta laiminti Savo vaikus ir jie turi tapti palaiminimu kitiems.
Dievas įspėja tik dėl vieno dalyko: Neturėkite kitų dievų! Neužleiskite savo širdyje niekam vietos! Teesie tik Dievas jūsų Tėvas būtų Karalius ir Valdovas!

Dėkoju, Jėzau, Tu esi puikus Karalius! Ištikimai rūpiniesi Savo tauta, Dievo vaikais. Tu apsaugai ir aprūpini mus. Tu esi mums viskas
! Tik Tau vienam mes meldžiamės ir garbiname.

Tik visai maža meilės liepsnelė?

Jėzus paklausė :„Ar myli mane?“ Petras atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“
Pagal Jono evangeliją 21, 17

Kuomet Jėzus tikrina mūsų širdis, visų pirma žiūri, ar tebėra meilė Jam. Tai Jam svarbiausia. JAM tikrai ne pirmoje eilėje yra įdomu, kiek laiko mes kasdien meldžiamės ir kiek skyrių iš Biblijos mokame atmintinai. Jam nerūpi mūsų teologinės žinios. Jam taip pat nėra taip svarbu, kiek mes Jam paaukojome. JIS klausia: „Ar myli mane?“ JIS tikrina mūsų širdis. Kartais Jis randa joje tik mažą meilės liepsnelę, mažutėlę, silpną meilę. Bet Ją suradęs Jis nori uždegti ir ugnį! Tad nusimeskime viską, kas mums šiame kelyje trukdo, ir paveskime Jam savo gyvenimą ir laiką.
Jei mano mažylis man sako: „Tėte, aš tave myliu!” – mano širdis pradeda greičiau plakti. Ir aš pradedu ieškoti dalykų, kuriuos iš savo didelės meilės galėčiau jam dovanoti. Toks yra ir mūsų dangiškasis Tėvas! Jei Jis mato, kaip Jo vaikai Jį myli, nuoširdžiai trokšta Juos apdovanoti dangiškomis dovanomis! Dievas yra Meilės Dievas.

Ačiū, Tėve, kad taip mane myli! Ir Tu žinai, kad Tave aš taip pat myliu. Kartais – tik silpna meile… Atleisk, kad daugelis kitų dalykų atšaldo mano meilę Tau. Trokštu, kad mano meilė Tau iš naujo užsidegtų šviesia didele liepsna! Mano mylimas Dieve, ačiū, kad šiandien esi šalia ir mes drauge galime įveikti šios dienos iššūkius.

Gyventi malonės

„Neteisk savo tarno, nes prieš Tave joks kūrinys nėra teisus.”
Psalmė 143:2

Kartais mes patys save plakame su įvairiais priekaištais. Ech, jeigu aš tada… O jeigu aš tik būčiau… Mes ieškome savo nesėkmės priežastį savyje. Mes manome, kad dabar kenčiame bausmę dėl savo nuodėmių ir klaidų. Tačiau Dievas yra kitoks. Jeigu Jis, Šventasis, teistų mane šiandien, Jis būtų teisus. Tačiau Jis nenori teismo ir pražūties! Jis mato manyje Jėzų – vienintelį Teisųjį. Jis jau seniai atleido VISAS mano kaltes. Tačiau aš pats sau neatleidau ir nepriėmiau Jo atleidimo. Jeigu Dievas mane šiandien teistų, Jis privalėtų tada teisti ir kitus žmones, nes Jis yra teisingas. Kas gi po to dar liktų gyvas?
Todėl žvelkime šiandien į Jėzų, kuris mus išvaduoja! Pakelkime galvas ir pažiūrėkime į viršų! Galvokime apie visa gera, ką Jis jau padarė mums!!! Melskimės: „Su aušra atskleisk man savo ištikimąją meilę, nes tavimi pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti, nes į tave keliu savo širdį. Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo priešų, nes pas tave bėgu, ieškodamas užuovėjos“ (Psalmė 143:8-9).

Ačiū, Tėve, kad niekada manęs neprakeiki. Tu matai mano nuodėmę, bet noriai atleidi, nes Jėzus mirė už mano kaltę ant kryžiaus. Tėve, Tavo ištikimoji meilė šiandien vėl nauja! Aš galiu pradėti iš naujo, kaip ką tik gimęs kūdikis. Duok man Savo stiprybės ir drąsos Dvasią. Ačiū, kad esu Tavo vaikas.

Gerasis Ganytojas

„Jis ganė juos dora širdimi ir vedė įgudusia ranka.”
Psalmė 78,72

Mūsų Dangiškasis Tėvas pats nori rūpintis savo kaimene. Ji Jam yra labai vertinga, tai yra tarsi Jo perlas, tarsi Jo širdis. Maža kaimenė yra Jam pati geriausia ir pati  svarbiausia visame pasaulyje. Jis nori jai tik gero. Jo kelias su maža kaimene, ir Jo tikslai yra geri šiai kaimenei. Jis saugo ją ir guldo ją žaliose pievose, gano ją prie ramių vandenų. Jis perriša žaizdas sužeistiesiems, o pavargusius neša ant Savo pečių. Šitaip kaip Ganytojas Jis rūpinasi savo kaimene. Jis ieško ganytojų, kurie taip gerai, kaip Jis Pats, ganytų Jo Bažnyčią: dora širdimi, be sau naudos siekimo. Ganytojų, kurie stovi Jo akivaizdoje ir apgina Bažnyčią. Ganytojų, kurie yra pripildyti dieviškos išminties. Jeigu mes esame atsakingi už kitus žmones šeimoje, už vaikais, už draugais, už kolegas arba už bendruomenę, Viešpats nori duoti mums tokią širdį. Su Juo ir per Jį mes tapsime gerais ganytojais žmonėms, kurie yra mums pavesti. Mūsų Dangiškasis Tėvas kaip aukščiausias Ganytojas, duos mums viską, ko tam reikia. Tik pasilikime nuolankume ir visiškai priklausantys nuo Jo!

Viešpatie, padėk man būti geru ganytoju savo šeimoje ir savo vaikams. Padėk, kad galėčiau parodyti jiems gyvenimo kelią. Tegul mano širdis lieka nuolanki. Padėk man būti ganytoju pagal Tavo širdį.

Kelias į laisvę

,,Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje.”
Laiškas filipiečiams 3, 13
Yra dalykų, kurie kamuoja žmogų ištisus metus. Nuolat apie juos prisimeni ir taip sau apsunkini gyvenimą. Anksčiau naktimis negalėdavau užmigti, jei man buvo padaryta neteisybė. Buvau toks piktas ir įsiutęs, kad negalėjau galvoti apie nieką kitą. Tai tikrai buvo didžiulė našta. Tačiau Viešpats dirbo su manimi. Jis nuolat ragino mane atleisti. Tada pamažu atėjo užmarštis. Šiandien džiaugiuosi, kad daugelio dalykų tiesiog nebeprisimenu. Tai yra didžiulis išsilaisvinimas ir palengvėjimas, kai gali pamiršti, ką kiti tau padarė blogo. Dievas turi savo planą mums, nes Jis nori, kad mes atleistume. Jis nori, kad šį reikalą paliktume Jam, o patys rastume ramybę. O tada Jis nori dar to, kad mes siektume to, kas mūsų laukia – dangiškojo gyvenimo jau čia, žemėje. Jis turi paruoštų dar daug, daug daugiau palaiminimų, kuriuos mums dar teks gauti! Pats Viešpats padeda mums atleisti, kai mums tai per sunku. Jis pamažu gydo mūsų širdis nuo žaizdų. Jis padeda pamiršti. Mes iš tikrųjų turime tik „norėti“.
Ačiū, Tėve, kad dovanoji užmarštį. Juk nenoriu visą laiką knaisiotis purve, bet noriu džiaugtis Tavo darbais! Ačiū, kad Tu pats manęs niekada nepamiršti, bet pamiršti mano kaltę ir nuodėmę. Kaip gera turėti tokį Tėvą.

Jėzus duoda viską

„Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus, tai kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?!“
Laiškas romiečiams 8, 32

Tai ko gi man reikėtų? Darbo dievas man žada: stropiai dirbk, užsitikrink viršvalandžius, tuomet galėsi sau viską leisti. Bankas žada: pasirašyk su manimi sutartį ir Tu jau šiandien galėsi pirkti, o mokėti reikės tik rytoj! Medikamentų industrija pažada gyvenimą be skausmo ir sielos harmoniją… Viską galiu kur nors įsigyti. Taigi, Jėzaus kaip ir nereikia…
Bet Jėzus už mus mirė ne veltui. JIS atvėrė mums kelią pas Dievą. O bendrystėje su Dievui, su savo dangiškuoju Tėvu, mes gauname iš tikro viską, ko mums reikia. Naujo super galingo automobilio, kad galėčiau būti kelių karalius, man nereikia. Man reikia ramybės. Man reikalinga dėkinga, linksma širdis! Man reikalingas kas nors, kam galiu išlieti savo širdį. Man reikalinga viltis ir paguoda, kurias teikia Jėzus. Man reikalinga Jo apsauga. Tiek daug visko, ko man iš tikrųjų reikia, galiu gauti tik pas Jį! Todėl nuolat skiriu Jam laiko, kad semčiausi iš šio gyvybės šaltinio. Todėl savo energiją nukreipiu ne vien į darbą, bet ir į santykį su savo dangiškuoju Tėvu. JIS myli mane ir yra be galo dosnus. Jo artume iš tikro esu apsaugotas (išoriškai) ir jaučiuosi saugus (širdyje).

Ačiū, Jėzau, kad atvėrei kelią pas dangiškąjį Tėvą. TU esi mano gyvybės šaltinis! Trokštu artintis prie Tavęs ir semtis Tavo gyvybės vandens. Tik Tavyje iš tikro nurimsta mano širdis.