Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

„Kaip kalnai supa Jeruzalę, taip VIEŠPATS saugo savo tautą dabar ir per amžius”.
Psalmyno 125, 2

Jei esame savo Viešpaties apsaugoje, galime nebijoti oro stichijų, jokio politinio chaoso, bado, žmonių piktų kalbų, vienatvės; niekas, iš tikro niekas, negali nugalėti šią apsaugą. JIS yra Viešpats, Kuris sukūrė dangų ir žemę; JIS yra didžiausia visatoje ir danguje galia. Mums tereikia likti, „Jeruzalėje”, Jo bendruomenėje, su Jo tauta. Mes esame Jo nuosavybė, ko gi turėtume baimintis? Augant mano širdies rūpesčiams, Jo paguoda atgaivina mano sielą. Tik pažvelk aukštyn, į Viešpatį ir Jo gerumą, kaip JIS viską taip subtiliai sutvarkė! – Ir išsisklaidys visi nuogąstavimai ir rūpesčiai. Nes JIS yra šalia, JIS yra kaip milžiniška apsauga, apgaubianti Jo tautą amžinai. Audrai siaučiant JIS tvirtai laikys Tave; nakties apsuptyje JIS bus Tavo šviesa. JIS niekada Tavęs nepaleis, jei liksi Jo mylinčiose, švelniose, stipriose rankose.

Dėkoju, Jėzau, kad esi mano Stiprybė, mano Išvaduotojas ir Gelbėtojas! Tu apsupi mane iš visų pusių kaip „saugos trosu“, kad būčiau saugus. Nors žmonės man linki pikto, Tu esi mano Gynėjas ir mano Padėjėjas. Tavyje nurimsta mano siela, randa saugumą ir užtikrintumą.

“…Nes VIEŠPATS džiaugiasi savo tauta [teikia jai galią];
kukliuosius Jis papuošia pergale.
Tedžiūgauja ištikimieji, pasiekę garbės,
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.
Tešlovina jie Dievą savo lūpomis,
dviašmenį kalaviją rankoje telaiko,
kad įvykdytų atpildą tautoms ir padarytų teismą gentims,
sukaustydami jų karalius pančiais ir jų didžiūnus grandinėmis…“
Psalmyno 149, 4-8

Žmonės nėra mūsų priešai. Jėzus be išimties taip pat mylėjo visus žmones. Tačiau priešo, šėtono, Jis nekentė, ir nesileido su juo į kalbas, į jokius kompromisus. JIS atėjo, kad sugriautų šėtono darbus! Taip pat Jis suteikia savo tautai galią. Mūsų priešai yra valdžios ir karalystės, tamsiosios karalystės jėgos, kurios mus suklaidina. Jos išprovokuoja žmones pulti mus, tačiau jie nėra mūsų priešai. Tai kaip gi mes galime nugalėti?! Tai nėra išaukštintos teologinės strategijos, kurios priverčia priešą drebėti. Tai daug paprastesnės: Kai mes šloviname Dievą ir Jį garbiname, dainuojame savo širdyse, tuomet priešas bėga. Taigi, dar viena priežastis garbinti Dievą!!! Kai Paulius ir Silas buvo įmesti į kalėjimą, ilgai užtruko, kol jie tiek atsigavo, kad galėtų vėl melstis. Jų malda virto giesmių garbinimu. Tik tuomet Dievas atsiuntė žemės drebėjimą ir atvėrė kalėjimo duris. Garbinimas yra raktas į daugelį palaimų. Tai nuostabus „dviašmenis kalavijas“, verčiantis priešą trauktis!!! Taigi, susidūrus su problemomis, ieškok Dievo, prisimink ir tikėk Jo nuostabiais darbais ir pradėk garbinti Jį, visatos ir mūsų asmenybės Kūrėją!!!

Jėzau, dėkoju, kad ištraukei mus iš priešo galios. Tu brangiai mus atpirkai ir mes dabar esame Tavo nuosavybė, Tavo vaikai. Dėkoju, kad mus saugai nuo priešo galios ir teiki jėgų jį nugalėti. Mes garbiname ir šloviname Tave, mūsų Išvaduotojau!!

P.S. Žinoma, esama problemų, kurios neišsisprendžia vien garbinimu. Tuomet mums reikalinga kitų sesių ar brolių pagalba. Tačiau šlovinimas bet kokiu atveju yra gera pradžia, be bet kokio „pašalinio poveikio ar rizikos“.

Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome …?“ Jis atsakė: „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ – ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo.
Evangelija pagal Matą 17,19-20

Garstyčios grūdelis yra daug mažesnis už kviečio ar rugio. Jėzus nori mus padrąsinti, sakydamas, kad užtenka mažo tikėjimo. Tai lyg mažas daigelis, kurį Dievas įdeda į mūsų širdį. Mes negalime to padaryti patys.
Vieną kartą girdėjau apie tokį vyrą, kuris bandė tikėjimo jėga pastumti ant stalo gulinčias sąvaržėles. Tikrai juokinga. Bet panašiai mes kartais elgiamės norėdami „priversti“ save tikėti dalykais, kurie ne iš Dievo.
Arba galvojame, kad jei melsimės teisingais žodžiais, tai tikrai kas nors įvyks. Bet taip nėra teisinga.
Į šį mažą „tikėjimo“ daigelį mes turime atkreipti dėmesį! Kaip ir į tylų Jėzaus balsą: „Pasitikėk manimi!“ Mums nereikia atsistoti ant aukšto mūro ir šokti žemyn pasitikint, jog Dievo angelai mus sugaus. Tik jei Dievas tokį įsitikinimą – kad Jis mus saugos – įdeda į širdį, galime viskuo rizikuoti; Jis laikysis savo žodžio. Jei šis tylus Dievo balsas „pasitikėk manimi“ yra mūsų širdyje, dažnai tuojau pat atsiranda tūkstančiai kitų balsų mums sakančių, jog tai – neįmanoma. Taip Jozuė stovėdamas priešais didžiules Jericho mūro sienas nežinojo, kaip jas įveikti. Bet jis paklausė Dievo ir patyrė stebuklą. Tikėjimas yra tikra Dievo dovana, kaip mažas daigelis, kurį turime puoselėti ir juo rūpintis, kad jis augtų.

Jėzau, ačiū, kad galėjau Tave pažinti. Tu esi toks nuostabus Viešpats! Padėk man vis geriau Tave pažinti ir vis labiau Tavimi pasitikėti; Tu juk niekada manęs nepalieki. Augink mano tikėjimą!

„..Mano meilė niekada nuo tavęs nesitrauks,
Mano ramybės sandora nesusvyruos“, -­ sako VIEŠPATS,
Kuris tavęs pagailėjo.”
Izaijo 54, 10b

Viešpats yra gailestingas!! Net jei atrodo, kad JIS mus paliko, JIS vis iš naujo mūsų pasigaili. Nes didi Jo meilė mums; Jis be galo ilgisi Savo vaikų!
JIS yra Dievas, Kuris užjaučia mane! Stebėdamasis stoviu prieš Jo sostą ir negaliu suvokti Jo gailestingumo. Nors nesu šventas ir neklystantis – JIS pagaili manęs, nes man to reikia. Kas būtų iš manęs buvę, jei Viešpats nebūtų nuolat kantriai užjautęs manęs? Kai buvau dar mažas berniukas, Viešpats į mane žvelgdamas sakė: „AŠ pasigailiu jo, nes jį myliu. Jis vienas neišgyvens, jam reikia mano pagalbos. Jis yra užsispyręs ir išdidus, tačiau Savo meile, kantrybe, didybe ir ištverme jį laimėsiu. Jis išmoks manimi pasitikėti, ir AŠ būsiu Jam Tėvas, o jis bus man sūnus“.
JIS yra Dievas, Kuris manęs pasigaili!! Tai man teikia didelį užtikrintumą, saugumą, viltį ir drąsą. JIS yra man gailestingas ir tuomet, kai elgiuosi blogai. JIS yra gailestingas man, net jei einu klystkeliais. JIS yra gailestingas man visuomet ir amžinai, ir be pabaigos. JIS yra man gailestingas nepaisant to, kiek giliai esu įklimpęs. JIS yra Dievas, Kuris yra man gailestingas!

Dėkoju, dangiškasis Tėve, Tu esi iš tikro toks man gailestingas. Kaip dažnai man padėjai dideliuose ir mažuose dalykuose! Stebėdamasis stoviu prieš Tavo didžią malonę ir garbinu Tave, mano Padėjėjau ir Išvaduotojau. Nes Tavo gailestingumas teikia man jėgų imtis naujų dalykų; o man suklydus, Tavo gailestingumas lieka. Tavo stiprios rankos laiko mane!

„Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą, tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!“
Laiškas hebrajams 10, 32

Viena šveicarė išėjo į pensiją ir išpildė savo didelį troškimą: keliauti aplink pasaulį. Bet ji pasiekė tik Manilą Filipinuose. Nes ten pamatė gatvės vaikus prie šiukšlių kalnų ir jos širdis ištirpo. Ji atnešė šį vargą Viešpačiui ir nusprendė pasilikti Maniloje. Nusipirko namą, paėmė vaikus ir jais rūpinosi. Jau greit ji turėjo įdarbinti žmones ir išsinuomoti daugiau namų. Pamažu tai išaugo. Ir viskas – Dievo garbei!
Šveicarė iškeitė kelionę aplink pasaulį ir ramų patogų pensininko gyvenimą į gyvenimą dėl kitų – vaikų. Viską, ką turėjo, ir pati save, ji investavo į tai. Ji suvokė, ką reiškia čia žemėje, viską atiduoti, kad viską turėtum amžinybėje. Jėzus dosniai laimina žmones, kurie dėl Jo aukojasi ir visko laukia iš JO. Nepamesk savo tikėjimo, bet eik, įsikibęs į Jėzaus ranką, pirmyn! Neiškeisk dangiškųjų turtų į patogumus ir gerovę! Gyvenimas dėl Kristaus – tai verta pagarbos!

Dėkoju, Jėzau, kad dėl manęs viską atidavei. Trokštu įsikibęs į Tavo ranką eiti gyvenimo keliu dėl Tavęs. Net jei kartais tampa labai sunku, noriu gyventi dėl Tavęs! Išlaisvink mane iš dalykų, kurie laiko mane pririštą ir apsunkina mano kelią. Tu esi vertas mano gyvenimo aukos. Tu esi Karalius, Kuris ištikimai manimi rūpinasi.

„Mano teisusis gyvens tikėjimu,ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų,mano siela juo nebesigėrės. Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas“.
Laiškas Hebrajams 10, 38-39

Iš kiek daug bėdų Jėzus mus ištraukė ir išgelbėjo! Mes priėmėme tikėjimu faktą, kad vienatvė baigėsi, nes su mumis yra JIS. Mes priėmėme tikėjimu faktą, kad visos klaidos ir kaltės yra panaikintos.
Mes pradedame dieną pilni džiaugsmo ir užtikrintumo! Bet štai vieną rytą mes prabundame ir vėl jaučiamės vieniši, arba vakare einame miegoti ir mūsų nesėkmės vėl visu svoriu atsistoja prieš mūsų akis. Ir tai yra mūsų apsisprendimas, ar mes klausysimės šių jausmų ir šėtono melų, ar sąmoningai pasirinksime tikėti Dievo pažadais Šv. Rašte. Mes galime ryžtingai ištarti: „Noriu tikėti Viešpačiu!”Mes galime pakovoti dėl savo tikėjimo. Bet kai kurie galbūt tiesiog pasiduoda šiems neigiamiems jausmams. Viešpats mus šiandien ragina grįžti prie savo gelbėjančio ir išvaduojančio tikėjimo. Tuomet JIS ateina ir pripildo mūsų širdį savo Dvasia, kad mes galėtume iš tikrųjų Juo pasitikėti. Tada išsilieja Jo ramybė ir džiaugsmas, ir mes vėl galime giedoti ir juoktis! Pasitikėkime Viešpačiu, o ne žlugdytojo melais.

Dėkoju, Jėzau, kad mane išvadavai! Esu toks vertingas!!! Esu ne vienas, bet Tu esi su manimi!!! Niekada to nepamiršiu, pasitikėsiu Tavimi. Tu esi mano Gerasis Ganytojas!

P.S. Gali būti, kad Jėzus pašaukė Tave kažkokiai užduočiai, bet atsirado abejonės ir sunkumai. Prašau, nepasiduok jiems. Tai Viešpats Tave pašaukė! JIS per visus sunkumus nuties kelią, juk JIS yra Viešpats! Nenusigręžk, neleisk Tavęs nugalėti, bet tvirtai atsitok tikėjime, pasitikėk ir būk kantrus. JIS padės!

„Tu išvedei mane iš įsčių,
saugojai mane prie motinos krūtinės.
Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo,
nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas.“
Ps 22,10-11

Dievas buvo tas, kuris mūsų norėjo ir sukūrė. Net jei nė vienas žmogus šioje žemėje mūsų nenorėjo ir niekas mūsų nelaukė… Mūsų dangiškasis Tėvas mūsų norėjo! JIS buvo tas, kuris mus sukūrė iš chromosomų ir daugybę milijonų genų taip, kaip įsivaizdavo. Ir kai baigė pasakė: „Tai man patinka! Tokiu jį noriu matyti! Tokį jį myliu!” Ir lyg šiol laiko virš mūsų savo saugią ranką; nuo pat mūsų gimimo, nes mus labai myli. Mes negyvename vien tam, kad įvykdytume kokį tai planą, bet visų pirma tam, kad atsakytume į šį meilės gestą ir patirtume bendrystę su savo Kūrėju.
Dievas leido kai kuriems negeriems dalykams vykti mūsų gyvenime, bet tik tuo tikslu, kad ieškotume Jo ir Jo Meilės. Per kančią Jis nori mus ruošti tam tikrai tarnystei, pašaukimui. Kaip kitaip išmoksime užjausti kitus, jei mums visą laikas viskas klostosi gerai… Žinoma, kartais kančia atrodo tiesiog per didelė. Bet galime būti tikri: kiekvieną mūsų gyvenimo minutę, kiekviena valandą Viešpats laiko savo mylinčią ranką virš mūsų. Kartais mūsų gyvenimo kelias atrodo kaip kelionė per tirštą miglą – nieko aiškiai nematyti. Vis tik, būkime užtikrinti: Viešpats mato mūsų kelią ir Jis atves mus į tikslą. Nes nuo pat motinos įsčių Jis yra mūsų, mano ir Tavo, gerasis stiprusis Dievas.

Ačiū Tėve, kad esi tas, kuris mane visada myli. Tu davei man gyvenimą, nes manęs norėjai. Todėl noriu visą savo gyvenimą pavesti Tau. Viską, kas gera ir kas bloga, noriu priimti iš Tavęs. Net jei daug ko nesuprantu, žinau, kad esi šalia ir palaikai mane. Ačiū už Tavo Artumą ir Tavo paguodą.

Todėl melskitės taip:
„Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje…“
Evangelija pagal Matą 6, 9-10

Mes turime melstis, kad pagaliau ateitų Dievo karalystė! Nes tuomet ramybė ir teisingumas bus čia žemėje. Ko gi mes daugiau norėtume?! Nieko daugiau nesiekia ir politinės ideologijos. Bet tik Dievas gali tai įgyvendinti, nes JIS yra šventas; – mes, žmonės, esame egoistiški, kartėlio pilni, kerštingi, pavydus, godūs, nemylintys… Tačiau yra kelias, kaip Dievo Karalystę ar bent jos dalelę, galima patirti jau čia, žemėje! Tai mūsų malda: “Teateina Tavo valia čia žemėje, kaip Tavo valia jau yra danguje.” Jei ši malda yra mūsų gyvenimas, ir keičia mūsų mąstymą bei elgesį, tuomet Dievas gali nuostabiai per tai veikti. Mes tampame Dievo gailestingumo kanalu, ir JIS gali daryti stebuklus. Taip mūsų širdyse ir aplinkoje realizuosis truputis ramybės, truputis Dievo karalystės. Kaip gera, jei mūsų vaikai gali augti tokioje aplinkoje, tokioje Dievo Dvasios pilnoje atmosferoje! Kaip gera, jei mes patys esame paliesti Dievo ramybės! Ten, kur vykdoma Jo valia, yra Dievo Karalystė.

Tėve, Tu nori mus matyti labai arti savęs. Bet mūsų netikėjimas ir išdidumas dažnai tam kliudo. Suteik mums nuolankumo melsti Tavo Karalystės visomis jėgomis! Leisk mums būti Tavo ramybės įrankiais! Drauge su Tavimi norime skleisti Tavo Karalystę ir atsisakyti bet kokio savanaudiškumo.

www.lt.devotions.eu

„Jis išvedė mane iš pavojaus (į plačius tolius),
išgelbėjo mane, nes yra mane pamėgęs.“
Ps. 18,20

Esama daug situacijų, kurios mus gąsdina arba mes jaučiamės jose įkliuvę. Patys kartais nematome jokios išeities iš jų ir galvojame, kad taip bus amžinai. Mus gali užklupti nusivylimas, net depresija. Bet Viešpats sako: Aš išvesiu Tave į plačius tolius, išlaisvinsiu Tave, nes Tu man patinki. Jėzus buvo beviltiškiausioje situacijoje – mirtyje. Bet net mirtis negali sulaikyti nė vieno, Kuris myli Dievą!JIS atgaivino Jėzų iš numirusių, JIS yra prisikėlęs!Taip Viešpats, Kuris Tave myli, išlaisvins ir Tave, bei išves į naujas platybes. JIS viską kontroliuoja taip pat ir situacijoje, kuri jau labai ilgai tęsiasi. JIS turi tikslą. Gera nuolat kreipti savo akis į Jį, ir viską pamatyti Jo akimis. JIS niekada Tavęs nepamirš ir nepaliks.
Kartais mūsų situacija yra susijusi su mūsų „negirdėjimu”. Nors Biblija sako, kad mes turime atleisti, mes pasiliekame savo širdyje kartėlį. Kaip tuomet Dievas gali mus palaiminti?! JIS turi laukti, kol mes suprasime ir elgsimės pagal Jo Žodį – atleisime. Kartais mes įstringame savo pačių minčių tvirtovėse. Bet Dievas laukia, kol mes savo neteisingo mąstymo atsisakysime ir nukreipsime jį į Jo Žodį, tikėsime Juo.
Nepasitikėjimas taip pat yra toks kalėjimas. Jo Žodis sako: „Mes esame vertingi ir mylimi!
Jei pradedame Juo tikėti, JIS veda mus iš šio kalėjimo į nuostabius tolius! Vienišumas taip pat yra toks kalėjimas, nes JIS sako:„Esu su Tavimi iki pasaulio pabaigos“… JIS nori su Tavimi bendrauti, dovanoti Tau savo artumą ir draugystę.

Jėzau, Tu nori mane išvesti į širdies tolius plačius. Parodyk man, kur savo mintyse ir jausmuose esu įstrigęs. Noriu žvelgti į Tave ir tikėti Tavo Žodžiu. Nenoriu likti įkliuvęs savo ankštame, neteisingame mąstyme! Dėkoju, kad Tu viską parodysi, – prašau paimk mano „negirdėjimą“ ir išankstinį nusistatymą! Tu esi mano Gerasis Ganytojas, Kuris paima mane už rankos ir veda į tolius plačius.

Abraomas patikėjo Dievu, ir tai buvo jam įskaityta teisumu, o jis pramintas Dievo bičiuliu.
Jokūbo laiškas 2, 23

Tikra draugystė yra kažkas reto ir be galo vertingo. Į draugystę reikia investuoti daug laiko ir energijos. Negalima išplepėti paslapčių, reikia rūpestingai vienas su kitu elgtis. Svarbu nenuvilti vienas kito, nepalaužti pasitikėjimo. Dievas nori būti tokiu draugu! JIS niekada mūsų nekompromituoja, neišduoda. Niekada nenuvilia. JIS visuomet nori būti arti, bendrauti. Jėzus sakė savo mokiniams: „Jūs nebesate mano vergai, bet mano draugai“! (Jn 15,15) Draugas žino, ką kitas galvoja ir jaučia. Tokios draugystės su mumis trokšta Dievas. Net į Judą Jėzus kreipėsi „mano drauge…“, nors šis su kareiviais atėjo jį išduoti. Dievas patiria tiek daug nusivylimų! Jis investuoja į draugystę su mumis, o mes Jį daug kartų nuviliame. Šiandien norime būti Dievo draugai – leisti Jam dalyvauti mūsų gyvenime ir musų mintyse. Pamąstykime apie tai, koks Dievas yra, kaip Jis mąsto. Mums reikalinga ši draugystė!

Ačiū, Jėzau, kad esi maloningas Viešpats ir neteisi mūsų. Esi mūsų draugas. Visuose sunkumuose rodai savo draugystę ir palaikai mus. Tu ištiri mūsų širdis, Tau svarbu, ką mes galvojame ir jaučiame. Atleisk, kai mes Tave nuviliame ir Tavo draugystės nevertiname. Šiandien norime iš naujo draugauti su Tavimi.