Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Tuomet Dievas tarė: Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jis…
Pradžios knyga 1, 26

Dievas valdo, o žmogus yra panašus į JĮ ir taip pat turi valdyti. Ne tik gyvulius, šalį, jūrą ir augalus, bet visai kaip Dievas – priešus, aplinkybes, o labiausiai – nuodėmes.
4-jame skyriuje kalbama apie Kainą ir Abelį. Dievas įspėja Kainą dėl nuodėmės: Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas, bet jei gero nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti!
Mes turime valdyti nuodėmes, ne jos mus! Ten, kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė ir ten baigiasi nuodėmės vergija.
Išbandymų metu velnias Jėzui parodė visus pasaulio turtus bei norėjo juos jam suteikti, jeigu šis juos pagarbins, tai yra, jeigu pripažins jį Dievu ir valdovu. Vis dėlto Jėzus pasakė: Šito aš nenoriu. Aš šlovinu Dievą, kuris man duoda visko, ko man reikia. – Jėzus nenorėjo pasisavinti valdžios, valdyti bet kokia kaina. (Valdžios troškimas yra didžiulė probema santuokose, šeimose ir bendruomenėse; – čia kalbama apie Jezabelės dvasią).
Apie valdymą Jėzus kalbėjo: Tarnaukite! Tik tas, kuris tarnauja, gali ir valdyti!! Būkite kaip ir aš, nusižeminęs, švelnus ir draugiškas.
Daugelis nori išlaisvinimą ir dominavimą tam tikrose gyvenimo srityse, kurios jiems kelia problemų, pasiekti per Dievo stebuklus. Jie važinėja iš vienos konferencijos į kitą, kiekvieno pasiekiamo pastoriaus prašo maldos. Kartais Dievas įvykdo stebuklą ir žmogų išlaisvina spontaniškai. Tačiau dažnai JIS treniruoja žmogaus valią ir jėgas bei pamažu priveda jį prie valdžios savo problemų atžvilgiu. Tai vadinama branda.
JIS norėtų, kad mes būtume stiprūs, nepriklausomi, patarnaujantys ir nuolankūs; brandžios, stabilios asmenybės, taip lengvai nepatenkančios į dvejones. Mažiems kūdikiams visur reikia pagalbos, brandiems krikščionims – nebe.
Dievas nori, jog mes valdytume, bet ne žmones, o savo problemas. Todėl turėtume ieškoti JO maldoje, kad JIS suformuotų mus sėkmingu, brandžiu žmogumi. JIS yra Viešpats ir kartu su JUO mes turėtume valdyti nuodėmes, priklausomybes, finansines ir seksualines problemas, bedarbystę, beviltiškumą, santuokinius karus, tamsos jėgas, ligas ir silpnybes.

Viešpatie, štai esu aš! Trokštu ieškoti Tavęs maldoje, visą dieną noriu kreipti akis tik į Tave! Meldžiu, keisk mane į stiprų žmogų su stipriu tikėjimu! Padėk man valdyti viską, kas yra prieš Tave!

Jėzus šaukė: Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki.
Evangelija pagal Joną 7, 37

Šitai Jėzus šaukė žmonėms, kurie JO klausėsi šventės Jeruzalėje metu. Žmonės buvo suglumę. Kas jis toks? Pranašas? Mesijas? Vis dėlto tai buvo labiau apie tai, jog jie atmetė JĮ, nes JIS neatitiko jų mąstymo ir įsivaizdavimo.
Jėzus ne taip jau ir norėtų, kad mes suvoktume JĮ protu ir vertintume JĮ kognityviai. JIS tiesiog sako: Pabandyk! Esu Dievo Sūnus? Tada ateik, atsigerk ir būsi pasotintas bei sveikas! – Tik Rašto aiškintojai nenorėjo to, jei turėjo savo mirusias raides ir nebenorėjo eksperimentų.
Kas Jėzų „pabando“, žinos: JIS yra Mesijas, Išganytojas, Išlaisvintojas. JIS pasako tiesą apie nuodėmes, išganymą ir išgelbėjimą. JIS yra Dievo siųstasis, kuris pasakoja mums tiesą apie Dievą ir kuris yra kelias pas Dievą. JIS yra gyvenimas!
Yra tiek daug troškulio žmogiškajame gyvenime! Pilnatvės, harmonijos, ramybės, džiaugsmo troškulys. Jėzus gali numalšinti bet kokį troškulį. JIS vienintelis sukuria ramybę neramiose mūsų širdyse. JIS yra Ramybės Kunigaikštis!
Jau daug kas kalbėjo, svarstė ir diskutavo apie Jėzų. Bet išmėginti, ar visa, kas sakoma yra tiesa, pabandė tik keletas. Meldžiu, jeigu jauti gyvenimo ir ramybės, harmonijos su Dievu bei visų kalčių ištrynimo troškulį, tuomet atverk savo širdį JAM. Papasakok JAM nuoširdžiai, kaip su Tavimi yra. Pasakyk JAM, koks tu esi ištroškęs ir melsk JO ateiti į širdį bei pasirūpinti Tavimi.
Kai kas nors pradeda pasitikėti Jėzumi, tas geria pilnomis saujomis ir tas bus sotus. Jeigu tu jau viską išbandei ir vis dar neradai ramybės, tuomet prašyk JO duoti tau gyvenimo vandens. JIS numalšis ir tavo gyvenimo troškulį.
Jeigu tu jau ilgai esi krikščionis, bet dabar „išdžiūvai“, tada kask šulinį giliau, kol ir vėl surasi gyvojo vandens. Jėzus norėtų žengti su tavimi žingsnį toliau. „Kas mane tiki, tegeria.“ Bet šulinį kasti gilyn tu turi pats. Atrask laiko JAM, papasakok JAM savo mintis ir poreikius bei lauk atsakymo. JIS niekada netyli. Nepasiduok kasdamas, kol pagaliau ir vėl galėsi atsigerti gyvojo vandens! Nusistovėjęs pasaulio vanduo nenumalšina tavo troškulio.

Dėkoju, Jėzau! Tu visko turi apsčiai: gyvenimo, ramybės, harmonijos, meilės, atleidimo ir džiaugsmo. Tu nori tai dovanoti man. Tikrai, Viešpatie, štai esu aš! Aš trokštu Tavęs, pagirdyk mane, pripildyk mane!

Kelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys!
Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu,
Jo akivaizdon ateikite giedodami.
Žinokite, kad Viešpats yra Dievas.
Jis mus sukūrė, o ne mes patys;
mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys.
Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi.
Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!
Geras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas
Ir Jo tiesa pasilieka kartų kartoms.
Psalmės 100

Padėka, gyrius, džiaugsmingas triukšmas ir šūksniai – tai išpirktiesiems būdingas elgesys prie Dievo sosto. Šis galingas Dievas, kuris sukūrė dangų ir žemę, pasigailėjo mūsų. Mes esame Jo ganyklos avys! Kaip galime nedžiūgauti? Galiausiai mes išpirkti ir Dievas yra čia, šalia mūsų! JIS pasilenkia prie mūsų, JIS yra maloningas, atleidžia mums mūsų nuodėmes ir išgelbsti mus. Šis galingas Dievas globoja savo vaikus, lyg stiprus piemuo savo avis: jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
Atverkime savo širdis padėkai ir gyriui. Nežiūrėkime sau po kojomis, pakelkime savo žvilgsnius į JĮ ir pradėkime dėkoti. Paprašykime Šventosios Dvasios pagalbos, kad ji veiktų mumyse, padėtų mums dėkoti ir garbinti JĮ. Ir tada Jis gali veikti mumyse. Jis pripildo mūsų širdis džiaugsmu ir džiugesiu!
Skirkime šią dieną Viešpačiui ir Jam dėkokime! Jis mums duoda didelių dalykų. Dėkojimas ir gyrius yra „bilietas“, leidžiantis įeiti pro vartus į Jo šventyklos kiemą ir atsistoti Dievo akivaizdoje. Ar esi susirūpinęs, koks stosi Dievo akivaizdoje? Tai pradėk dėkoti ir girti bei garbinti Viešpatį, kuris nuostabiai valdo. JIS atlieka tai, ko mes negalime padaryti, nes JIS yra Dievas, kuris rūpinasi ir mažais, ir dideliais dalykais. JIS yra Dievas! Jam priklauso mūsų šlovinimas ir garbinimas!

Dėkoju, Jėzau, Tu atvėrei mums kelią pas Dievą! Dabar aš galiu stovėti prieš Jį, Jam dėkoti ir garbinti Jį. Dėkoju, kad nuimi nuo manęs nuodėmių ir rūpesčių naštą. Tu siunti man Šventąją Dvasią, kuri pripildo mano širdį dėkingumu ir gyriumi. Aš noriu Tau giedoti, kelti džiaugsmingą triukšmą ir nepaliauti džiaugtis Tavo jėga ir stiprybe, gerumu ir gailestingumu bei tuo, kad Tu taip stipriai pamilai mane.

Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos,nebūtumėte pasmerkę nekaltų.
Evangelija pagal Matą 12, 7

Gailestingumas man asocijuojasi su „šilta širdimi“. Į sutiktą žmogų mes kartais reaguojame šiltai arba šaltai. Nuo to priklauso, ar mes matome klaidas ir nuopuolius, ar galimybes, gerą bei tvirtą žmogaus būdą. Fariziejai nesidomėjo žmonėmis, jie tik atkreipdavo dėmesį į tai, ar laikomasi taisyklių.
Jei paklausytume savęs, ką mes sakome ar galvojame apie kitus, pastebėtume, kaip dažnai mes jaudinamės dėl išorinių dalykų ir nepastebime galimų klaidų. Tad Dievas trokšta, kad mes būtume kitokie! JIS žiūri į mus pilnomis meilės akimis. Dievas pamiršta mūsų nuodėmes ir leidžia mums pradėti viską iš pradžių. JIS mato mumyse tiek daug teigiamo ir galimybių! Taip, JIS yra geras ir žiūri į mus karštai alsuojančia širdimi. Tad ir mes žiūrėkime į savo artimuosius Jėzaus akimis, galvokime bei kalbėkime apie juos taip, kaip to nori Jėzus.
Dievas prašo mūsų gailestingumo. O juk JIS pats ir yra gailestingumas. Paskaityk evangeliją apie Jėzaus gyvenimą ir ten rasi tik gailestingus darbus, mintis, žodžius. Lygiai taip pat, būdamas gailestingas, maloningas, JIS elgiasi su Tavimi. JIS myli Tave be jokių jeigu ir arba, pamiršta tavo nuopuolius, ilgisi Tavęs. JIS yra meilės ir gailestingumo įsikūnijimas.
Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje (Mintys iš laiško romiečiams 8,31-39).

Dėkoju, Jėzau, kad Tu esi pilnas gailestingumo man! Aš noriu priimti tai ir tegu tai viešpatauja manyje. Noriu Tau perduoti savo rūpesčius bei negandas, nes Tu linki man gero. Tu esi mano nuostabiausias VIEŠPATS, mano Išganytojas ir Gelbėtojas!

Kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.
Laiškas Kolosiečiams 2, 3

Kuriame, – tai yra Kristuje. Jėzuje Kristuje viskas yra paslėpta, jei kalbama apie dangiškuosius lobius.
Galvoju apie keletą savo draugų, kuriems neužteko Kristaus; – jie norėjo išminties, galios, pinigų ir Kristų iškeitė į bažnytinius mitus bei tradicijas, į pinigus ar lipimą karjeros laiptais. Bet Kristus taip ir liko burnoje, o ne širdyje, ir jau seniai JIS nebėra Viešpats.
Prastas sandėris!
Jei norime rasti lobius, kurie slypi Kristuje, mums reikia bendrystės su JUO, laiko kartu su JUO tyloje arba kitų krikščionių bendruomenėje. Ten galima JĮ surasti.
JIS į visus mūsų poreikius turi atsakymus. JO išgelbėjimas yra visaapimantis.
Klausiausi dainos: Koks nuostabus Jo vardas… (What a beautifull name He has ….) Tai nuostabi daina, meldžiuosi jos klausydamas. Šlovindami nuostabų JO vardą mes labai priartėjame prie JO. JIS vertas būti šlovinamu!
Ir garbinimo metu JO Dvasia veikia mumyse ir dėl mūsų, mus keičia, dovanoja JO dovanas, pripildo mus džiaugsmo ir netgi pagerina mūsų sveikatą.
JIS yra vertas, kad mes kiekvieną dieną praleistume su JUO daug laiko. Tai padeda mums priartėti prie lobių, kuriuos Jėzus turi mums. Iš tikrųjų JIS visko turi mums! Nes JIS mus labai myli. Kaipgi galėtų JIS mums kažko gailėti?
Kelias prie lobių veda ne per išmintingą literatūrą, ne per kursus, mistiką, seminarus. Nes tie lobiai mums nėra taip paprastai pasiekiami. Šiuos lobius galima surasti vieninteliame asmenyje, Jėzuje. Tik JIS vienas yra tikslas, kelias, gyvenimas, tiesa. JAME viename yra viskas, ko mes taip trokštame. Bet be JO mes viso to negausime. O kartu su JUO mes visa tai gauname tiesiog dovanai. Gaila, kad davėjas ir dovanos taip dažnai yra painiojami!
JIS yra šaltinis, JIS yra gyvenimas, tik JIS vienas!!

Dėkoju, Jėzau! Tu esi mano gyvenimas, mano kelias, manoji tiesa. Tavyje randu viską, ko man reikia….. ir netgi dar daugiau. Dėkoju už Tavo nuostabų buvimą, už ramybę, džiaugsmą, meilę, viltį!

Viešpats man įvykdys savo užmojį.
Psalmė 138, 8

Mūsų Dievas nėra minčių struktūra. JIS nėra abstraktus, kažkur toli danguje ar apribotas mūsų mąstymo. JIS yra aktyviai veikiantis mūsų gyvenime, JIS yra arti, JIS domisi kiekviena smulkmena!
JIS yra asmeninis Dievas. JIS rūpinasi manimi. JIS yra mano tėvas, mano dangiškasis tėvas, kuris mane myli.
Mano problemos visada labai konkrečios, o JO pagalba nėra tik geras patarimas ar mieli žodžiai, ji taip pat yra konkreti. Kiekvienai problemai JIS turi ypatingą sprendimą. JIS neruošia bendrų planų ar patarimų, tačiau pataria man asmeniškai, ir visus nagrinėjamos problemos aspektus JIS aprėpia Savo žvilgsniu. Niekada tai nebus standartinis sprendimas, bet visuomet – pritaikytas individualiai.
Kiekvienam JIS turi vis kitą kelią ir kitokį patarimą. JIS tiksliai žino, kas vyksta. Daug kartų meldžiausi dėl kažko, o JIS padarė visai kitaip. Tai JAM buvo svarbiau, ir tai buvo teisinga eilės tvarka; – vėliau tai supratau.
JIS man įvykdys savo užmojį. – Mūsų susirinkimuose visi dalyvaujantys žmonės turi problemų, didelių problemų, kurių negali išspręsti bendrais patarimais. Vis dėlto JIS pažįsta kiekvieną ir žino geriausią jam terapiją bei pagalbą. Tik JIS vienas gali paguosti širdį, dovanoti džiaugsmą net ir sunkiausiais laikais, o pavargusioms širdims suteikti ramybę.
Kai pasižvalgau, regiu atpirktus žmones. Tiek daug jų, turėjusių neišsprendžiamų problemų, bet per Jėzaus pagalbą išlaisvintų. Dabar jie išspinduliuoja Dievo džiaugsmą; – net jeigu ne visos problemos išspręstos, jie yra kelyje. Nuostabu!!
Kuomet buvau vaikas, jaučiausi niekieno nemylimas ir nepriimtas. Vis dėlto Viešpats vykdė man savo užmojį. JIS laikė Savo rankas virš manęs, kad aš nieko sau nepadaryčiau ir kad atlaikyčiau spaudimą. Tada JIS leidosi randamas ir pripildė mano vienišą širdį Savuoju buvimu. Nuo to laiko JIS dirba su manimi, kad galėčiau be rūpesčių gyventi, džiaugsmingas, kupinas ramybės, pilnas dėkingumo. JIS vykdo man savo užmojį ir daro mane teigiamu, suteikia drąsos, guodžia per Savąjį žodį, apglėbia mane tvirtai ir padovanoja man gilų, tvirtą tikėjimą Tėvo meile.
Kaip gerai, kad aš JĮ suradau! Nes JIS visada man įvykdys savo užmojį.

Dėkoju, Jėzau! Tu esi Dievas, kurį aš myliu, nes Tu pirmas mane pamilai. Vien tik Tavyje aš esu saugus!!

JIS yra mūsų sutaikinimas.
Laiškas Efeziečiams 2, 14

Mūsų upė yra maždaug 800 m pločio ir galingos srovės, kai tapau 17-os ir patekau į „sunkius“ laikus, tokius kupinus problemų, klausimų, maišto ir neramumų, naktimis išeidavau prie upės, ant tilto. Buvo žiema, švietė pilnatis, viskas aplink buvo nuspalvinta šviesiai pilkai-melsvai, vanduo gurguliavo po tilto konstrukcijomis, nepūtė joks vėjelis, viskas buvo taip ramu, tyku. Visa manyje ilgėjosi šios ramybės ir harmonijos. Ilgai stovėjau ant tiltelio ir klausiausi vandens, žvelgiau į mėnulį kitoje upės pusėje ir bandžiau pasisemti šios harmonijos. Bet manyje dėjosi tik chaosas ir riaušės. Tuomet pasilypėjau turėklais, norėjau tapti vienu su šia harmonija. Nebeatlaikiau to chaoso savyje.
Vis dėlto Dievas man neleido šokti, JIS žinojo, jog tai tėra ramybės bei harmonijos iliuzija. JIS atitraukė mane nuo svajų ir sušuko: „Ei, tu, juk vanduo tai šaltas!“ – ir aš atsipeikėjau. Dar ilgai ten sėdėjau ir verkiau. Nes neradau harmonijos? Kadangi mano chaosas viduje buvo toks stiprus? Nes kažkas mane pašaukė, manimi domėjosi, mylėjo mane, manimi rūpinosi? Tikriausiai viskas kartu.
Dievas uždėjo Savas rankas ant mano gyvenimo. Dar prieš gimimą JIS buvo šalia manęs. JIS žinojo: Vienam jam nepavyks. Berniukui reikia manęs! – Ir JIS buvo šalia, kartais nejuntamai, kartais visai arti. JIS įdėjo žinojimą apie Save į mano širdį dar visai anksti. JIS buvo Tėvas, turintis neišsenkančią kantrybę. Kupinomis meilės rankomis JIS vis labiau artino mane prie Savęs. Niekada JIS manęs nevertė. JIS laukė, kada aš ateisiu pas JĮ. Ir štai tada į mano širdį atėjo harmonija, dieviškoji ramybė, dangiškasis džiaugsmas. Tuomet jau nebebuvo stabdžių. Dienų dienas man neprireikė miego, buvau toks sujaudintas, toks džiugus, tiesiog pernelyg laimingas, kad užmigčiau.
Prie JO vienintelio mano širdis nurimsta. Tik pas JĮ vienintelį yra ramybė ir harmonija, gilus džiaugsmas ir tikroji Tėviška meilė. Koks aš laimingas, kad JIS yra šalia, taip vien tik dėl manęs, tarsi nebūtų jokio kito žmogaus, kurio JAM reikėtų. Ach, kaip JIS myli mane ir kaip aš JĮ myliu!

Dėkoju, mano mylimas dangiškasis Tėve, už visą kantrybę su manimi, už Tavo meilės šilumą, ramybę, didesnę už manąją energiją, džiaugsmą, tvyrantį ir tamsioje erdvėje. Et, kaip gera glaustis prie Tavęs!!

Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!
Filipiečiams 4, 4

Paulius mums šiame tekste įsako: Džiaukitės! Bet kaip galima džiaugtis, kai tau įsako? Man tai tikrai sunku. Yra kaip visada: VIEŠPATS pats turi mumyse sužadinti tai, ko Jis iš mūsų ir mums nori. Šis džiaugsmas turi kilti iš Jo, nes mes negalime savyje sukurti tikro džiaugsmo. Kaip tai turėtų vykti?
Egzistuoja daugybė gyvenimo išminties ir tikrai gerų programų, kaip pasisemti džiaugsmo. Tačiau dažnai džiaugtis reiškia tiesiog piktdžiugiškai juoktis iš kito klaidų.
Jėzus nori mums suteikti savo Dvasią. Ir ši Dievo dvasia turi skiriamąjį ženklą – tai yra džiaugsmas. Visur, kur veikia Dievo dvasia, karaliauja džiaugsmas.
Kitu atveju nuotaikai pakelti gelbsti tik alkoholis ir psichotropiniai vaistai. Pastarosiomis dienomis sutikau keletą žmonių, kurie per ilgai vartojo psichotropinius vaistus. Baisu žiūrėti. Jie beveik neturi emocijų, vos paeina ir yra bejėgiai. Jie vegetuoja, net jei kurį laiką ir nevartojo psichotropinių medžiagų. Smegenys ir nervų sistema nesileidžia ilgai manipuliuojama!
Džiaugsmas, kurį teikia Dievas, įveikia net depresiją ir vaistų padarytą žalą. Ji veikia ten, kur vyrauja rimtos problemos. Nesvarbu, ar įvyko santuokos krizė, ar vaikai vartoja narkotikus, ar atleido iš darbo, ar išmetė iš buto – šis Dievo džiaugsmas valdo nepaisant mūsų problemų.
Savaitgalį buvau vyrų konferencijoje. Matėsi, koks sunkus buvo daugelio jų gyvenimas ir kaip labai jie kentėjo fiziškai. Tačiau prasidėjus šlovinimui visus užliejo džiaugsmas. Nei vienas nestovėjo ramus, visi linksminosi, giedojo iš visų jėgų ir iš visos širdies: Jėzus nugalėjo priešą!!! JIS išlaisvino! JIS yra tas, kuris mane myli ir atnaujina! Aleliuja!!!
Leisk tau padėti, tegul Šventoji Dvasia padeda tau tikėti, džiaugtis, būti ramiam, šlovinti ir girti! JI sukuria tai, kas tau neįmanoma: tikėjimą, meilę, viltį, džiaugsmą, ramybę… ir daug daugiau.

Ačiū, Jėzau! Tu mane išpirkai! Ir Tu siunti man savo Dvasią, kad galėčiau patikėti, turėti vilties ir būti laimingas! Taip, Viešpatie, aš įsikimbu į Tave ir tikiu Tavimi!!!

Dievas …, kuris atgaivina numirusius ir iš nebūties pašaukia būti daiktus.
Romiečiams 4, 17

Dievas yra geras, nuostabus, visagalis, stiprus ir beribis! JIS netgi atgaivina mirusius ir gali iš nieko sukurti daiktus.
Mūsų mokslas bando pamėgdžioti gyvenimo pradžią mėgintuvėlyje. Tam reikia tam tikrų sudedamųjų ir idealių sąlygų. Galbūt kada nors pavyks. Dievui nereikėjo mėgintuvėlio, ingredientų, idealių sąlygų. Ten nieko nebuvo, tik visiškas niekis. Bet jis pašaukia daiktus būti: „Tebūnie šviesa!“ – ir atsirado šviesa.
Taip Jis pašaukė ir sukūrė mane. Taip Jis padarė daug dalykų mano gyvenime, iš nieko sukūrė nuostabių dalykų. JIS yra VIEŠPATS, kuriam nėra negalimų dalykų!
Pažįstu daug vyrų ir moterų, kurių gyvenimas buvo visiškai nesėkmingas. Alkoholis, moterys, narkotikai, kalėjimas. Bet Dievas juos pašaukė ir padarė iš jų naujus žmones. Nuostabu! Šiandien net nematyti, kad jie buvo arti mirties. Jie kupini džiaugsmo, vilties, stiprybės, saugumo, užtikrintumo – tiesiog viskas tapo nauja. Tai, ko anksčiau nebuvo, JIS padarė iš nieko.
Tai Jis gali padaryti kiekviename gyvenime, kuris patikėtas Jam. Netgi iš tavo gyvenimo VIEŠPATS gali padaryti kai ką nuostabaus.
Kai ką, apie ką šiandien net negalime pasvajoti.
Geriau atiduoti Viešpačiui savo gyvenimą šiandien nei laukti, kol bus beveik per vėlu. JIS gali prikelti gyventi. JIS gali padaryti be galo daug gyvenime, kuris priklauso Jam. Kiek gero nuveikė motina Teresė, Hudsonas Tayloras arba Išganymo armijos įkūrėjas! Kiek gyvybių buvo išgelbėta nuo girtavimo. Kiek moterų dabar yra apsaugotos. Kiek vaikų gyvena Aukščiausiojo prieglaudoje. JO planai nuostabūs, būk Jo įrankiu šiame tamsiame pasaulyje.
Pirmiausia Jis nori išgelbėti tave nuo visko, kas slegia – Jam nieko nėra per sunkaus. Tada Jis nori atnaujinti tavo gyvenimą, iš naujo jį sukurti. O tada Jis tave siųs, kad tu darytum ir kurtum nauja, atvestum kitus pas Jėzų ir vykdytum Dievo išganymo planą. Pavesk Jam savo gyvenimą ir JIS iš jo kai ką padarys!!!

Ačiū Tau, Jėzau, Tu padarei kai ką iš mano gyvenimo! Be Tavęs jis buvo apleistas, tuščias, beviltiškas. Bet Tu manęs pasigailėjai ir suteikei man naują gyvenimą. Dėkoju!!!

VIEŠPATS yra mano Ganytojas, –
man nieko netrūksta.
Jis patenkina mano troškimą ….
Psalmė 23, 1.3

Taip, taip ir yra: Viešpats yra gerasis Ganytojas, kuris žino, ko reikia jo avelei. JIS patenkina mano troškimą.
Kartais pat nežinai, ko trūksta. Perki tą ar aną, eini tai šen, tai ten, bet lieka skylė, širdyje esanti tuštuma, tas nepasitenkinimas ir neramumas. Kaip širdis galėtų pailsėti? Ji ištuštėja dėl aštrių žodžių, kivirčų ar agresijos, kartėlio, savanaudiškumo ir kitų neigiamų dalykų, kurie apsunkina bendrystę su broliais ir sesėmis.
Bet Viešpats žino, ko mums reikia. JIS vienas pažįsta mūsų širdžių gelmes. Tik JIS gali patenkinti šį neapibrėžtą, nežinomą troškimą. Ir JIS nori tai padaryti!
Mes dažnai rašėme, kaip Viešpats rūpinasi mūsų išorine gerove. JIS parūpina darbą, valgyti, atsigerti, duoda drabužių ir stogą virš galvos. JIS suteikia poilsį ir atokvėpį. JIS rūpinasi sveikata, automobilių stovėjimo aikštele ir padeda rasti pamestus daiktus. Visa tai yra išoriniai dalykai. Jėzui nesunku mumis rūpintis, jei tik mes ne visada verkšlentume.
Tačiau Jis rūpinasi ir mūsų vidine pusiausvyra ir patenkina kiekvieną mūsų troškimą. O, jei tik ne visada galvotume, kad iki pilnos laimės mums reikia tam tikrų dalykų! Kaip mes bėgame prie šių dalykų, kurie susprogsta tarsi muilo burbulai, kai tik juos pagauname; mes netampame laimingesni.
Mūsų vidinis troškimas nukreiptas į Viešpatį. JIS vienas yra šio troškimo numalšintojas. Tik JIS gali tai padaryti. JIS vienas gali patenkinti šį norą. Kaip vyras randa pasitenkinimą su žmona, taip ir Viešpats yra atsakingas, kad būtų patenkinta širdis. Tik Jis yra tikslas, net jei daugelis to net nežino.
Tiek daug žmonių stengiasi ir pluša norėdami pasiekti kokius nors tikslus. Bet vidinė pusiausvyra, vidinis pasitenkinimas ir poilsis kyla iš santykio su Viešpačiu. Tik tas, kuris turi šį santykį, turi šaltinį. Tada Viešpats numalšina troškimą.
Šiandien labai daug dėmesio skiriame veiksmams. Apmąstymai apie Jėzų, Bibliją ir Dangiškąjį Tėvą neduoda jokios finansinės naudos. Šis mąstymas yra iš esmės neteisingas. Apmąstymai apie Jėzų, pasvarstymai apie Jį, malda ir Žodžio skaitymas atneša viską, ko negali nusipirkti už pinigus: ramybę, pasitenkinimą, jėgą.

Ačiū Tau, Jėzau, Tavyje aš saugus!!! Tu patenkini giliausią mano širdies troškimą! Man patinka būti su Tavimi. Ačiū, tu nuostabus!!!