Jėzus, mano aprūpintojas

„…Nes išmokau būti patenkintas savo būkle. Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. Aš visa galiu Tame, Kuris mane stiprina.“
Filipiečiams 4, 11b-13

Tuomet, Pauliaus laikais, niekas neturėjo teisės į darbą, pinigus, pragyvenimą, butą arba draudimą bei pensiją. Visa tai turėjo būti išmelsta iš Dievo arba išsikovota. Paulius pasirinko leisti Dievui jį apdovanoti; tokiu būdu jis mokėsi priklausyti vien nuo Dievo, ir tuo pačiu mokėsi gilaus dėkingumo. Tuo tarpu dažnai žmonės pasirenka kovos už savo laimę kelią arba bando ją užsidirbti. Jie jaučiasi turį teisę…..Bet tai daro mus tik kovingais, besiginčijančiais ir išdidžiais. Biblijos Jokūbas tam rado labai drąsius žodžius: „Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose. Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote ­ tik savo įnoriams patenkinti. Jūs, svetimautojos! Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku“ (Jokūbo laiškas 4, 1-4).

Ačiū, Jėzau, kad esi mano Aprūpintojas. Tu gerai manimi rūpiniesi. Tu suteiki man darbą ir kasdienę duoną. Tu aprūpini mane apranga ir stogu virš galvos. Tu taip pat rūpiniesi mano šeima. Tiek visko yra daug, už ką esu dėkingas! Taip pat ir mano sveikatą ir gyvenimą Tu laikai savo stipriose rankose. Kas geriau už Tave mane pažįsta ir geriau manimi rūpinasi?! Tu esi mano Gerasis Ganytojas!


Kaip jums patinka mūsų vaizdo įrašas? Prenumeruokite mūsų vaizdo įrašus pas „YouTube”!

Šlovinti Viešpatį

Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima;
giedosiu ir šlovinsiu Tave!
Pabusk, mano siela! Pabuskite, arfa ir lyra!
Aš pažadinsiu aušrą. Tautose dėkosiu Tau, Viešpatie,
giedosiu Tau šlovės giesmę tarp pagonių.
Juk Tavo gerumas didis kaip dangus,
o ištikimybė siekia debesis.“
Psalmyno 57, 8-11

Taip, aš noriu! Šį rytą toks mano sprendimas: aš noriu šlovinti garbės giesmes Viešpačiui ir Jam dėkoti. Mano širdis šiek tiek dar miega ir mano siela vangiai kelia lūkesčius šiai dienai: ar šiandien viską įveiksiu? Kaip gerai, Jėzus yra šalia! JIS ir šiandien bus šalia ir padės spręsti daugelį dalykų. Netgi, jei ką nors pamiršiu, Jis man primins tai. Kaip gera, kad mes turime tokį gerą Padėjėją! Taip, Jo gerumas ir ištikimybė – virš mūsų gyvenimų; taip laikosi visa žemė, nesvarbu, kur mes esame. Mūsų Viešpats yra nuostabus, ištikimas, maloningas Viešpats; Jis saugo mus ir visame kame padeda . Todėl galiu jau anksti ryte Jam giedoti ir Jį garbinti – ir tai noriu daryti, net jei mano širdis yra nelabai prabudusi… Kuomet žvelgiu į Jį, praeina blogi lūkesčiai, kuriuos keliu šiai dienai ir manyje išsilieja džiaugsmas bei stiprybė. Dėkoju, Tau Jėzau!! Tu esi čia!!

Dėkoju, mielas Jėzau, Tu iš tikro esi čia.Tu nesi mano fantazijos vaisius, bet – realus. Šiandien noriu vėl patirti Tave ir Tavo pagalbą. Tu per viską mane pervesi!

Niekada ne vienas!!

„Keliu akis į kalnus ­- iš kur ateis man pagalba?
Mano pagalba ateina iš VIEŠPATIES,
Kuris padarė dangų ir žemę.
Tavo kojai suklupti JIS neleis;
Tas, Kuris tave globoja, budi.
Štai Izraelio Globėjas – nei snaudžia, nei miega!
VIEŠPATS tave saugo,
tavo dešinėje – VIEŠPATS – tavo užuovėja.“
Psalmyno 121, 1-5

Kaip gera, kad mes turime tokį didį Dievą!! JIS nei snaudžia, nei miega, bet mus nuolat saugo. Kai žvelgiu į kalnus, į rūpesčių kalnus arba užduotis, kurios guli prieš mane, man praeina drąsa ir tampu bejėgis. O kai žvelgiu į savo Viešpatį, Kuris mano dešinėje, įgaunu drąsos ir jėgų. JIS yra tas, Kuris sukūrė žemę ir dangų, Kuris mane priėmė jau nuo vaikystės. Kaip gi JIS galėtų nesirūpinti savo vaiku?!
Kartais man atrodo lyg būčiau vienas kalnų slėnyje, apsuptas didžių kalnų – nesimato jokios išeities; aš esu visiškai vienas. Bet Viešpats yra šalia! Taip pat ir tokiuose tamsiuose vienišumu pažymėtuose slėniuose JIS yra šalia, paėmęs mano ranką veda mane. JIS guodžia ir suteikia užtikrintumą: „Niekada aš Tavęs nepaliksiu vieno!“

Dėkoju, mano dangiškasis Tėve, už Tavo Artumą! Tu niekada nepalieki savo vaiko vieno; TU niekada nemiegi ir nesnaudi. Esi nuolatos šalia, net man miegant. Tu rūpiniesi manimi ir per viską pervesi. Ačiū, kad esi su manimi!!

Beprasmis gyvenimas?

„Jei VIEŠPATS nestato namų,
veltui triūsia tie, kurie juos stato.
Jei VIEŠPATS nesaugo miesto,
veltui budi sargai.
Tuščia jums anksti keltis ir vėlai eiti gulti,
jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną,
nes tais, kuriuos myli, VIEŠPATS pasirūpina jiems tebemiegant.“

Psalmyno 127, 1-2

Visos pastangos ir darbai, kuriuos atliekame be Viešpaties, yra veltui. Net jei rezultatas yra labai geras; anksčiau ar vėliau mes jį prarasime. Žinau tai iš savo protėvių, kurių net vardas neišliko; o jų darbai išnyko visai, niekas daugiau apie tai nežino. Nėra amžinos net Egipto piramidės, kurios pamažu irsta; o apie jų pastatymą taip pat beveik jau nieko nebežinome… Viena mano teta prieš mirtį pasakė, jog ji visai nejautė gyvenimo skonio, nors visapusiškai mėgavosi juo. Malonumai, atostogos ir gražios dienos gana greitai pasimiršta – tiesiog visa tai taip greitai išnyksta…
Žinoma, ir sudėjus rankas sėdėti nereikia; mes neturime tapti tinginiais. Dievas nesaugos miesto vienas ir nestatys vienas namo, – ryte prabudus neišvysime naujo namo sode. Ne, JIS nori, kad mes su JUO drauge gyventume ir dirbtume. JIS nori laiminti mūsų rankų darbus. JAM yra svarbu, kad mes Juo pasitikėtume ir būtume tame aktyvūs. JIS daug kuo pasirūpins, net mums to nepajutus, taip apsaugodamas mus nuo daugelio sunkumų ir aplinkkelių. O jei kartais ir pasidarys sunku, JIS yra šalia ir padės mums tai įveikti. Gyventi su JUO apsimoka! JIS žvelgia į tai, ar mes esame JAM ištikimi; nepaisant to, kokia yra mūsų užduotis: didelė ar maža; svarbi ar nesvarbi.

Dėkoju, dangiškasis, Tėve kad Tu manęs ieškai! Tyloje TU nuveiki tiek daug, tiek daug visko sutvarkai, ir taip man padedi išvengti daugelio aplinkkelių ir sunkumų. Juk Tavo mintys man – tik geros. Padėk man šiandien gyventi! Trokštu pasitikėti Tavimi ir drauge su Tavimi eiti gyvenimo keliu. Dėkoju, kad esi šiandien su manimi ir mane palaikai.

Gausus atpirkimas!

„Laukiu VIEŠPATIES nekantriau,
negu sargybiniai laukia aušros, negu sargybiniai aušros.
Izraelis laukia VIEŠPATIES,
nes VIEŠPATIES yra gerumas,
ir JIS turi galią atpirkti.“
Psalmyno 130, 6-7

Šiek tiek išgelbėjimo man neužtenka. Man reikia pilnutinio išgelbėjimo! Nuodėmė mano širdyje yra per giliai išsikerojusi; per gilios yra gyvenimo žaizdos, per stiprus priešas. Iš visos širdies trokštu savo Gydytojo, nes JIS yra mano Viltis, – taip, JIS atpirks savo tautą!
Dievas nėra Dievas, Kuris nuolat mane kaltintų ir primintų mano nesėkmes – tai daro kiti, aš pats ir brolių skundikas, priešas. Dievas žvelgia į mane su Malone, Gailestingumu ir Meile. Jame yra vien Gerumas! JIS išgelbės mane, esu tuo tikras, nes JIS tai pažadėjo.
Jau taip dažnai JIS mane ištraukė ir gelbėjo. Todėl viliuosi JUO, savo Gelbėtoju ir Išganytoju. Kartą JIS ateis manęs pasiimti ir tuomet visi mano troškimai bus atsakyti. JIS paims mane už rankos, Jame būsiu. JO laukia mano siela, labiau negu sargybiniai laukia aušros.

Viešpatie, šiandien mes eisime per dieną kartu; TU laikai mane, o aš einu įsikibęs į Tavo ranką! Tuomet galiu laisvai kvėpuoti ir būti linksmas. Su meile žvelgi į mane ir į mano širdis ilgesį TAVĘS, savo Išvaduotojo. Tavyje yra Išvadavimo pilnatvė visame tame, kas slegia mane. Tu esi Gelbėtojas!

Dievas, kurį myliu

„VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti Tave,
giedoti šlovės giesmes Tavo vardui, Aukščiausiasis,
skelbti kas rytą Tavo ištikimąją meilę,
kas naktį Tavo ištikimybę,
palydint dešimtstygei arfai,
su giesme ir lyra.
Juk Tu, VIEŠPATIE, pradžiuginai mane savo veikla,
tad su džiaugsmu apgiedu Tavo rankų darbus.
Kokie didingi Tavo darbai, VIEŠPATIE,
kokios gilios Tavo mintys!“
Psalmynas 92, 2-6

Gera per gyvenimą žengti su savo Viešpačiu! JIS yra su manimi ir mane neša. JIS mane apgaubia ir saugo mane. JIS rūpinasi manimi ir mane apdovanoja. JIS yra tiesiog nuostabus!
Kuomet mąstau apie Jo darbus ir stebuklus, Kuriuos JIS man padarė, mano širdis prisipildo dėkingumo ir aš galiu linksmai dainuoti. Kai, atvirkščiai, savo žvilgsnį nuo Jo nukreipiu ir pradedu matyti aplinkui visą vargą, užkrečiu neigiamomis kalbomis. Ir tuomet nebematau Jo darbų ir stebuklų. Tuomet guliu naktimis lovoje ir negaliu miegoti dėl visų neteisybių ir beviltiškumo. Tačiau to nenoriu. Todėl pradedu dieną drauge su Juo, ir ją su Juo drauge baigiu. Ir dienos bėgyje, dirbdamas savo darbą, nuolat lieku su Juo ryšyje. Taip galiu džiaugtis Jo darbais ir džiūgauti Jo veikimu. JIS tikrai padarė mane linksmą!

Dėkoju Tau, dangiškasis Tėve, už Tavo artumą! Noriu dėkoti Tau už Tavo darbus ir Tavo malones, kuriomis apgaubi mane. Noriu matyti Tave!! Laikyk mane tvirtai savo rankose ir niekuomet nepaleisk. Nes esi Dievas, Kurį myliu…

Galingasis išgelbėtojas

Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą;
gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė.
Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas!
Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus
‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas,
Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’.“

Izaijo knyga 9, 1.5.

Šis didis Dievo pažadas visų pirmiausia yra skirtas mūsų tautai. Tuomet – Dievo tautai, ir galų gale – mums asmeniškai. Juk negalime pasakyti, kad mūsų tauta gyvena Dievo šviesoje. Per daug nuodėmių, per daug nevilties, per daug nuskriaustųjų… Tačiau Dievas pažada, kad aplankys ir mūsų tautą, ir nušvies viską savo šviesia šviesa! Ar mes meldžiamės, kad Dievo pažadas greitai taptų realybe?!
Dievo tautai taip pat reikia vilties šviesos ir Dievo džiaugsmo. Palikime savo teisumą ir pasitenkinimą savimi, ir pradėkime ieškoti gyvojo Viešpaties! JIS turi būti mūsų nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas ir Ramybės Kunigaikštis. Dievo tauta turi būti JO šviesa, Kuri išspinduliuoja į šį pasaulį Dievo džiaugsmą ir viltį.
Ir asmeniškai mums skubiai reikia šios šviesios Dievo šviesos. Jo viltis ir džiaugsmas turi mus persmelkti ir keisti mūsų gyvenimą. Čia mes dar esame supančioti savo vidiniuose kalėjimuose, tačiau Dievo džiaugsmas gali lietis nepaisant jų visų. Nes JIS yra šalia, – mūsų Galingasis Dievas ir Nuostabusis Patarėjas.

Jėzau, įvykdyk savo Žodį! Leisk savo šviesai šviesti virš mūsų tautos, virš mūsų mažos kaimenės ir virš mano asmeninio gyvenimo! Mums reikia daugiau Tavo vilties ir džiaugsmo! Dėkoju, kad nori jais mus pripildyti. Netgi tuomet, kai sėdime tamsoje, Tu esi juk šalia. Tu galingai vadovauji; taip pat ir mano gyvenime!

Mano Gerasis Ganytojas!

„VIEŠPATS visuomet bus tavo Vadovas,
ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins.
JIS atnaujins tavo jėgas,
ir tu būsi kaip laistomas sodas,
kaip niekada neišsenkantis šaltinis.

Izaijo 58, 11

Mes, žmonės, esame dažnai kankinami egzistencinių baimių. Klausimas, ar mes rytoj turėsime darbo, ar galėsime susimokėti asmeninius mokesčius, ar turėsime kuo apsirengti ir stogą virš galvos… visa tai mus neramina ir toks atsakymas kaip „galbūt“, kelia mums baimę. Priešui patinka mus versti nerimauti ir taip griauti mūsų pasitikėjimą Dievu. Todėl Dievas mums savo Žodyje paliko ne vien1 pažadą, kad JIS yra mūsų aprūpintojas. JIS pažadėjo mums maistą, nors nebūtinai riebų kepsnį ar tortą, ikrus ar šampaną iš Prancūzijos. JIS pažadėjo mums stogą virš galvos, bet nebūtinai pilį. Taip pat ir aprangą, bet ne rankomis siūtus kostiumus ar kostiumėlius. JIS nori, kad mes gyventume iš savo darbo ir niekam nebūtume našta. Taigi, JIS tuo ir pasirūpins!
Patikėkime Jam iš naujo visą savo gyvenimą! Neleiskime, kad šios egzistencinės baimės griautų mūsų draugystę su Viešpačiu. Iki šios dienos JIS gerai Tavimi rūpinosi, JIS pažadėjo tai daryti ir toliau. Aš noriu būti patenkintas tuo, ką Viešpats man duoda.

Ačiū, mano dangiškasis Tėve, kad Tu viskuo rūpiniesi. Tavimi galiu pasitikėti, nes Tu linki man geriausio. Nenoriu klausytis savo baimių, bet noriu žvelgti į Tave ir tikėti Tavo pažadais. Tu esi mano Gerasis Ganytojas!

Mūsų gynėjas

„Ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą. Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems”.
Laiškas romiečiams 8:26-28

Mes vis dar gyvename savo mirtinguose kūnuose ir laukiame galutinio atpirkimo, kurį mums atneš Jėzus. Vis dar gyvename viltimi dėl šlovės, kuri mūsų laukia danguje. Dabar mes esame čia, su savo apribojimais ir suvaržymais, ir dalijamės kančia, kaip ir visi kiti žmonės. Tačiau kad nenusimintume, Dievas mums davė savo Šventąją Dvasią. Ji mumyse atgaivina tikėjimą ir viltį, kad, nepaisydami savo apribojimų, galėtume džiugiai Jo laukti. JIS turi mums gerą tikslą ir JIS jį pasieks!
Dievo Dvasia atstovauja mums maldoje. Ko turėtume melstis? Mes nesuprantame tiek daug dalykų; paprastai tiksliai nežinome, kaip sekasi kitam žmogui; ne visada žinome Dievo ketinimus. Tačiau Dvasia žino viską; Ji net ištyrinėjo Dievo širdies gelmes. Taigi JI gali melstis tiksliai taip, kaip reikia mūsų lūpomis. Jis taip pat ištiria mūsų širdis, kad galėtų išreikšti tai, ką mes galbūt tik miglotai nujaučiame. Galime leisti Šventajai Dvasiai melstis maldos kalba; galime tiesiog nutilti ir atsidusti Dievui; taip pat galime atsiskleisti Dievui ieškodami tik Jo buvimo ir patys nieko nedarydami bei nekalbėdami; taip pat galime maldingai skaityti psalmę ir taip melstis Dievo žodžiu. Dievas žino, ką turime omenyje! Jis viską išves į gera; taip Jis pažadėjo.

Ačiū Tau, Jėzau, Tu mums davei Šventąją Dvasią! JI suteikia mums drąsos ir padaro mūsų širdis šviesias, kad galėtume džiaugsmingai giedoti! Dėkojame, kad Šventoji Dvasia gyvena mumyse ir tyrinėja mūsų širdis, mūsų vidų. Taigi Tu visada tiksliai žinai, kas mumyse vyksta. Dėkojame, kad girdi ir supranti mūsų atodūsius ir dejones. Tu gera mums ketini ir visa atvesi į gerą pabaigą.

Mano norai

„Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU,
ir JIS suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.
Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią,
pasitikėk JUO, ir JIS tau padės.“
Psalmyno 37, 4-5

Ką mes darome su mūsų troškimais? Kaip Tėvas aš žinau savo mažųjų troškimus, nes jie su manimi apie tai kalbasi. Kartais jie ištisomis dienomis kalba apie vieną didelį troškimą arbą planą, – yra taip susidomėję. Ir nepaisant to, kad juos labai myliu, išpildau ne kiekvieną jų norą. Artėjant Šv.Kalėdos, tad kai kurie troškimai išsipildys, tik dar po kažkiek tai laiko…reikia palaukti. Aš jiems mielai dovanočiau viską, ko jie nori, ir net tuojau pat. Tačiau tai jiems nebūtų gerai, jie niekada nesuaugtų. Kartais jie bando gudrybėmis pasiekti savo tikslus, tačiau nenoriu, kad jie prie to priprastų. Trokštu, kad jie pasitikėtų manimi, jog sulauks tinkamu laiku iš manęs tai, kas teisinga. O jei ko nors jie ir negaus, tai turi žinoti, jog ir tai jiems yra „į gerą”.
Taip su mumis elgiasi ir Dievas. JIS žino visus mūsų širdies troškimus. JIS myli mus ir trokšta mus apdovanoti. Mums nereikia vaikytis daiktų ir skubėti ką nors įsigyti. Mums šis stresas nereikalingas, kadangi mūsų Tėvas viską žino ir viskam vadovauja. JIS mums suteiks tai, kas yra mūsų giliausias troškimas! Dievas nori stiprinti mumyse šį pasitikėjimą, kad mes galėtume gyventi atsipalaidavę ir saugūs. Kartais galbūt JIS leidžia mus ilgokai palaukti, tačiau tam JIS turi priežastį. Kartais JIS neatsako į mūsų troškimą, tačiau tai taip pat yra mums „į gera“.

Ačiū, Tėve danguje, kad žinai mūsų širdį ir žinai mūsų visų troškimus. Mano troškimų sąrašas pas Tave yra gerose rankose, juk Tu manimi rūpiniesi. Tau patinka, kad Tavo vaikai būtų laimingi, ir Tu žinai kelią į tai. Pasitikiu Tavimi, tad nenoriu vaikytis kažkokių daiktų! Nenoriu imtis gudrybių, bet trokštu su Tavo ramybe laukti, kol Tu tai dovanosi.