Psalmyno 27, 14

„Pasitikėk VIEŠPAČIU ir būk stiprus!
Turėk drąsos ir pasitikėk VIEŠPAČIU!“

Psalmyno 27, 14

Šiandien ryte Viešpats mus nori padrąsinti visai dienai, visai savaitei, ir iš tikrųjų – visam gyvenimui. JIS kviečia mus Juo pasitikėti, visko iš Jo tikėtis, nes JIS mus nori palaikyti ir būti šalia. Nepaisant to, kokios mus užgriūva problemos, vilkis Juo, lik stiprus šioje viltyje! Nenusimink ir neišsigąsk, neleisk apimti Tavęs nusivylimui. Nusivylimas reiškia suklydimo pabaigą. Nors šis procesas gali būti skausmingas, vis tik jis rodo, kad tai buvo suklaidinimas, apgaulė, į kurią buvome įsikabinę. Tad geriau kabintis į Dievą, ir visko laukti iš JO. JIS niekuomet nepaveda, nors tikrai ne visada veikia taip, kaip mes norėtume. Tačiau JIS visuomet veikia taip, kaip mums ir kitiems yra geriausia.

Ačiū, Jėzau, kad galiu Tavimi viltis. Tu tvirtai mane laikai ir vis suteiki naujos drąsos. Tu pats esi mano didžiulė viltis!! Tu niekada manęs nepalieki ir manęs neužmiršti.

Seksas ir nuodėmė – 2020 01 16

Viešpats visada jus vesnet sausringoje žemėje Jis tave pasotinair stiprina jūsų galūnes.Tu esi kaip drėkinamas sodasšaltinis, kurio vanduo niekada neišsausėja.
Izaijo 58, 11

Sacharos viduryje yra „mirties zona“, į kurią nevažiuoja joks automobilis. Ir vis dėlto ten gyvena žmonės ir jie gyvena gerai! Šios negyvos zonos viduryje yra oazė, aptverta tvora. Oazėje auga visi sultingi vaisiai ir gėlės, kuriuos galima tik įsivaizduoti. Gyventojai yra sotūs ir patenkinti. Tvoroje yra vartai, pro kuriuos galima įeiti ir išeiti.
Taip atrodo ir mūsų seksualumą aptverianti tvora, pastatyta Dievo. Netoli šaltinio, Dievo artume, gausu gyvybės. Ten stovi apsauginė tvora, Dievo žodis ir Jo tvirta ranka. Yra vartai, pro kuriuos galima išeiti, kai nori. Tačiau lauke tyko dykynė ir mirtis. Ten valdo priešas. Jis nukreipia mus ir vilioja gražiausiais pasiūlymais.
Tiem, kurie pasinaudoja laisve ir susižavi pasiūlymu, turi sunkiai kovoti, kad grįžtų į oazę. Kai kuriuos, įskaitant ir krikščionis, kamuoja priklausomybė nuo pornografijos. Kiti elgiasi taip laisvai, kad susiranda meilužį ar savo svajonių vyrą. Mes, krikščionys, nesame apsaugoti nuo nuodėmės, mes nupuolame lygiai taip, kaip ir kiti! Padeda tik griežčiausi principai ir ryžtas nežaisti su nuodėmingomis mintimis. Ir, žinoma, Dievo artumas, laikas tyloj, malda, Biblijos skaitymas.
Viskas prasideda nuo nepasitenkinimo ar netikro pasitikėjimo savimi. Tada prasideda žaidimas su nuodėmingomis mintimis ir galbūt trupučiu alkoholio. Po to užvaldo mintys ir imi matyti tik vieną išeitį.
Tik Jėzus gali išgelbėti ir išlaisvinti. Kelias pas Dievą yra atviras, jei kas nors atgailauja ir nori išsiveržti iš nuodėmės grandinių. Tačiau kelias atgal pas partnerį, deja, dažnai būna užtvertas. Ir vis dėlto Dievas gali ir tokią situaciją paversti į gera. JIS turi vilties net dėl karaliaus Dovydo. JIS gali išgauti pakankamai daug gero iš nesubrendusio vaikino.

Viešpatie, saugok mane! Aš noriu prisigausti arti prie Tavęs ir nežaisti su nuodėme. Noriu būti dėkingas Tau už savo gyvenimą, savo situaciją ir galimybes. Ačiū, Tu man esi gyvojo vandens šaltinis!

Psalmyno 133, 1

„Žiūrėk, kaip gera ir malonu,
kur broliai gyvena vienybėje!“
Psalmyno 133, 1

Vienybė stiprina! Ir ne tik statant Babelio bokštą, kai žmonės buvo susivieniję šiam tikslui. Bet ir bendruomenėje: vienybės stiprina. Kuomet sesės ir broliai Kristuje drauge šlovina ir garbina Dievą, JIS yra šalia. Tuomet liejasi Jo palaimos, kaip šiltas pavasarinis lietus. Kiek dalykų vyksta intensyvaus šlovinimo metu! – Dievas veikia ir pripildo širdis savo džiaugsmu ir gilia ramybe. Dievas dovanoja kūno ir sielos išgydymą. JIS yra beveik apčiuopiamai arti. Todėl ieškokime Jo ir bendrystės su savo sesėmis ir broliais Kristuje. Drauge, santarvėje, šlovinkime Jį ir prašykime plėsti Savo karalystę. Drauge melskime prabudimo Jo bažnyčiai ir mūsų tautai. JIS išgirs mūsų maldas!

Ačiū, Jėzau, kad esi toks nuostabus! Tavo bendrystėje praeina skausmas ir liūdesys. Noriu šlovinti Tave šventųjų bendruomenėje ir harmonijoje bei santarvėje su sesėmis ir broliais Kristuje. Mes visi esame Tavo vaikai, kuriuos Tu myli!

Skyrybos – kelios mintys  – 2020 01 15

Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.
Mato 19, 6

Jėzus kalba apie santuoką. Ją įsteigė Dievas ir ji gali būti dangus žemėje. Tačiau tiek daug santuokų labiau primena pragarą ar šaltą abejingumo jūrą. Kodėl? Nesistengsiu į tai atsakyti. Tačiau pateiksiu kelias mintis apie skyrybas.
Biblijos įstatymas yra geras. Tačiau žmogus yra užkietėjęs ir todėl Mozė leido žmonėms išsiskirti. Žmogus į santuoką atsineša daug klaidų, silpnybių ir naštų, partneris taip pat. Ir kartais išsiskirti yra geriau nei įsipareigoti kęsti pragarą. Jūs esate pašaukti taikai – rašo Paulius skyriuje apie santuoką 1 laiške korintiečiams 7.
Aš tiek daug girdėjau apie blogas santuokas, apie tiek daug kančių, kad neįsivaizduoju, jog mūsų Dievas bet kokia kaina nori santuokos. JIS gailestingas, įstatymas – ne. JIS pasigaili, įstatymas – ne. JIS atleidžia, įstatymas – ne.
Dėl savo gailestingumo ir dėl mūsų kietos širdies Dievas suteikia išeitį. Jo atleidimas ir malonė yra svarbiausi dalykai.
Įstatymas mums parodo, kaip turi būti. Tada ateina nuodėmė ir parodo, kaip yra. Galiausiai ateina Dievo gailestingumas ir paima mus už rankos: aš nuvesiu tave ten, kur turi būti!
Nepažįstu nei vieno, kuris neatsargiai išsiskyrė. Dievas atleidžia, kaip mums gerai! Mes galime pripažinti savo kaltę ir ji bus atleista. JIS taip pat padeda mums atleisti savo kaltininkams. Koks palengvėjimas apima po visų šių kartėlio ir blogų prisiminimų metų, kai pagaliau galime įveikti savo kerštingumą ir įsiskaudinimą!
Dievas turi naujų būdų, naujų minčių – Jo gailestingumas kiekvieną rytą naujas. Dėl to, kad egzistuoja atleidimas, niekas nėra amžinai pririštas prie kito žmogaus. Tačiau žmogus turi sekti paskui Dievą ir leisti būti vedamas šį kartą teisingu keliu.
Vaikai, būkite atsargūs rinkdamiesi! Laukite „Taip“ iš Dievo, kad neužsimegztų kas blogo! JIS yra numatęs tinkamą partnerį.

Ačiū Tau, Jėzau, atleisk man! Ir net jei mano kaltė raudona kaip kraujas, Tu nuplauni mane baltai kaip sniegą. Tu pašalini mano mintis apie kerštą, išgydai mano sužeidimus, padedi atleisti. Kaip gera būti saugiam Tavo rankoje! Viešpatie, su Tavimi turiu ateitį!

Morkų 11, 24-26

„Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus. Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus.“
Evangelija pagal Morkų 11, 24-26

Kodėl mūsų maldos neišklausomos? Galbūt tai yra dėl to, kad mes neatleidžiame savo artimiesiems? Galbūt mes pastatome save aukščiau ir smerkiame jų mokymą ir pažinimą, – mes juk daug daug geriau tai žinome! Galbūt kartėlis graužia mus, ir mes vis galvojame apie neteisybes, padarytas mums praeityje.
Jėzus kartą sakė, jog kam daug atleista, tas daug myli. Tačiau, jei mūsų kaltė tokia visai visai maža, tai Viešpačiui nereikia mums “daug” atleisti. O kitų kaltės yra juk daug daug didesnės! Bet atsižvelk į tai, jog Jėzus ir už Tave turėjo mirti ant kryžiaus, tad Tavo kaltė nėra tokia jau nereikšminga!! JIS žvelgia labai labai atidžiai. Tavo išdidumas Tau gali kainuoti amžinąjį gyvenimą – jei kiti yra tokie dideli nusidėjėliai, o Tu – toks mažas… Ar nežinai, kad Dievas išpuikėliams labai energingai priešinasi?
Jei kartėlis griaužia Tavo širdį ir Tu norėtum atleisti, tačiau negali: tuomet leisk Jėzui Tau padėti. Pasakyk Jam savo sprendimą, kad nori atleisti, tačiau negali, ir prašyk Jo pagalbos. Žinoma, neigiamos mintys apie Tau padarytą skriaudą dings ne tuojau pat. Gilios žaizdos gyja pamažu, tačiau kasdien taps vis geriau. Ir gali būti tikras: Viešpaties gailestingumas yra už viską didesnis!
Jei iš tikro gyvename atleidime, tuomet patirsime stebuklus. Taip sako Jo Žodis, – o JIS niekada nemeluoja.

Ačiū, Jėzau, kad Tu man padedi atleisti. Tu atleidi man mano kaltes ir mano išdidumą žinoti viską geriau už kitus. Tu atleidi mano asmeninio teisingumo siekimą – keršto troškimą ir smulkmenišką teisuoliškumą. Tu esi Viešpats, Kuris vedi mane teisingu keliu! AČIŪ!!

Seksualumas – 2020 14 01  

Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.
Pradžios 2, 24


Seksualumą sukūrė Dievas, todėl jis yra geras. Velnias visada stengiasi pamėgdžioti geras Dievo dovanas ir paversti jas blogomis, o tai, be abejo, nėra gerai. Mes, krikščionys, norime eiti Dievo keliu, o tai reiškia „normalią“, laisvą, atsipalaidavusią, Dievo trokštamą seksualumo išraišką, t. y. vengti iškreipto seksualumo ir būti laisvam nuo jo.
Tačiau apsidairę pastebime, kad šioje srityje yra daug pančių. O kai kas nors tampa krikščioniu, jis dažnai kovoja su seksualumu. Įprastus pagundymus galime suvaldyti, tačiau yra ir nekontroliuojamų pagundymų ir priklausomybių. Bet Jėzus yra Nugalėtojas!!!
Priešas puola viską, kas tyra, šviesu ir nekalta, nes tai yra Dievo simbolis. Ir būtent tai mes kasdien matome spaudoje: tai, kas nešvaru ir netyra, tamsa skelbiama normalia. Žmogžudystė vėl tampa nereikšminga ir vadinama abortu. Pedofilija yra purvinas išpuolis prieš tyrumą ir vaikiškumą. Tačiau Teisėjas nėra korumpuotas, Jo nuomonė nesikeičiančia.
Kaip priešas yra įvaldę šiuolaikinę mintį, pastebime iš jo pasekėjų fanatizmo. Jie yra absoliučiai akli ir kurti bet kokiai kitokiai nuomonei.
Sutikau moterų, kurios spinduliavo „nekaltumu“, nors ilgai gyveno nuodėmėje. Sutikau vyrų, kurie seniai gyvena vieni, yra patenkinti ir jaučia pilnatvę. Mačiau, kaip moteris patyrė atleidimą ir išgijo po aborto. Dievas gali atleisti bet kokius paklydimus, išgydyti visas traumas ir įveikti visas priklausomybes. Kaip mums gerai!!!
Vaike, susilaikyk nuo sekso, kol surasi tinkamą partnerį, kurį tau paruošė Dievas.
Jūs, kurie esat supančioti, kuriems neduoda ramybės mintys ir vaizduotė: JIS nori jus išlaisvinti ir išpirkti. Aš mačiau, kokie laimingi ir laisvi gali tapti žmonės.
Jūs, nusidėjėliai, nusigręžkite nuo savo piktų kelių! Apsispręsk: arba Jėzus, arba gyvenimas nuodėmėje. Ir tai, ir tai neįmanoma. Dievas viską apšvies… nebent būtų prieš tai atleista.

Jėzau, su Tavimi viskas įmanoma! Tu mane išlaisvinai ir gali išlaisvinti visus kitus! Tu teiki viltį!!!

Kveitima!!  –  2020 01 17d
Š.m. sausio 17d., penktadienį, 18 val. atvyks į Šiaulius misionierius iš Mazeikius Dmitrij Bochonov.
Tema: Jėsus Kristus, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.
Pamokslautojai:Dmitrij Bochonov, pastorius
Frank Lauermann, autorius
Po to bus maldos už sielos, širdies ir kūno išgydymus.
Organizatorius: „Rytiniai pamąstymai iš Dievo žodzio“
Vieta: Siauliai, „Motinos Teresės šeimų namai“, Žemaitės g. 71, įvažiavimas iš Basanavičiaus gatvės.

Matą 18, 20

„Kur du ar trys susirinkę Mano vardu, ten ir AŠ esu tarp jų.“
Evangelija pagal Matą 18, 20

Jėzus teikia didelę reikšmę seserų ir brolių Kristuje vienybei. JIS žino, kad mums reikia tokios bendrystės! Galbūt būna laikotarpis, kuomet mes turime eiti per gyvenimą vieni su Viešpačiu, tačiau Jo tikslas yra, kad mes būtume dalis kurios vienos tai bendrystės. Žmogus yra taip sukurtas, kad jam „negera“ būti vienam. Mes ilgimės nuoširdžios bendrystės. O kai tai patiriame, esame linksmi, atsipalaidavę ir mums yra gera. Jėzaus bendruomenė turėtų būti mūsų dvasiniai namai.
Mums reikia sesių ir brolių, nes Dievas nepadeda, kai tai padaryti gali kiti krikščionys. Tai yra lyg terapija mūsų išdidumui. Kuomet mums reikia patarimo, kai meldžiantis nieko nevyksta, kai nusidedame ir norime tai atnešti Dievui… mums reikalingas kitas žmogus. Mums reikia gilių pokalbių apie mus pačius; galimybės atsiverti ir leisti kitam žvilgtelėti į mus giliau, kad šis galėtų dvasiškai mums patarti ar ištarti atleidimo patvirtinimą. Mes turime melstis vienas už kitą, – kad Viešpats galėtų mus gausiai laiminti, nes JIS paliko dėl to daug pažadų. Kuomet mes supykstame ir negražiai apie kitus kalbame, Viešpats vargiai gali mus laiminti – JIS nemėgsta nesantaikos; ir tuomet mes tikrai nesame liudijimas apie Jį pasaulyje. Prašau, susitaikyk su sesėmis ir broliais Kristuje! Ieškok bendrystės su kitais tikinčiaisiais! Sunkiuose klausimuose ieškok jų patarimo! Prašyk kitų maldos už Tave ir melskis už kitus!

Ačiū, Jėzau, Tu ieškai bendrystės su manimi. Tu nori gyventi labai arti manęs. O aš – su Tavimi. Atleisk, kur apie savo seses ar brolius Kristuje, Tavo vaikus, blogai galvojau arba kalbėjau, arba net juos smerkiau. Padėk man juos taip pamatyti, kaip Tu į juos žvelgi! Šiandien noriu būti arti Tavęs ir mes galime drauge įveikti šios dienos iššūkius. – Ačiū Tau!!

Dievas turi kantrybės

Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų.
Nehemijo 9,17

Izraelitai tais laikais buvo šiek tiek kvailoki. Dievas išlaisvino juos iš Egipto vergijos ir, jiems matant, padarė didelių stebuklų. Bet mintyse jie ir vėl su ilgesiu ten sugrįždavo! Jie prisiminė skystą sriubą, kuri dabar jiems atrodė kaip geriausias guliašas; jie prisiminė kietus šiaudinius gultus, kurie dabar atrodė minkštomis dangiškomis lovomis. Jie užmiršo prižiūrėtojų smūgius, alkį, kaitrą, neteisybę, … Juos viliojo Egiptas!! Jie priekaištavo Mozei ir Dievui, tarsi JIS būtų išvedęs juos į dykumą tik tam, kad jie ten numirtų iš bado ir iš alkio.
Tačiau Dievas buvo atlaidus šiai kvailai, užsispyrusiai tautai. Juk JIS tiek daug darbo atliko, išlaisvindamas juos iš vergijos! JIS nuolat atleisdavo jiems kaltes. Net ir tada, kai jie pasidirbdino iš aukso kitą dievą ir jį garbino. JIS buvo kantrus ir lėtas pykti. JIS buvo maloningas ir gailestingas. Kiekvieną rytą JIS duodavo jiems duonos iš dangaus. Vandeniui liepė tekėti iš uolos. Putpelių pulkui (delikatesui!) įsakė kristi ant stovyklos. Per keturiasdešimt keliavimo dykuma metų izraelitų batai nenusidėvėjo, ir jų drabužiai nesuplyšo. Taip, net tokiomis smulkmenomis Dievas rūpinosi! JIS aprūpino juos viskuo, ko jiems reikėjo, ir jiems būtų visada gerai klostęsi. Bet tas jų kvailas užsispyrimas: aš nenoriu! Aš noriu atgal į Egiptą!! Kokia puiki ten vergystė!!! O čia tik smėlis … baisiai nuobodu ir tuščia!
Kaip gerai, kad Dievas kartais nereaguoja su visu rimtumu į mūsų elgesį. Nes ir mes dažnai žvelgiame atgal ir ilgimės senų laikų. Mes dažnai nebematom savo gyvenime Dievo veikimo ir Jo stebuklų. Kartais esame tikrai akli, užsispyrę ir kvaili. Baisu!!
Bet Dievo pažadas mums toks: JIS yra Dievas, kuris mums atleidžia. JIS yra maloningas ir gailestingas ir niekada mūsų nepaliks. JIS turi kantrybės su mumis. JIS nepaliks mūsų likimo valiai. JIS turi vilties mums!!!

Ačiū, Jėzau, už Tavo kantrybę!! Atleisk, kur mes esame kvaili ir užsispyrę ir tik žiūrime atgal. Tu turi vilties mums, Tu matai tą nuostabiai mums paruoštą dabartį ir ateitį! Taip, VIEŠPATIE, aš noriu vėl žvelgti į Tave ir savo žvilgsnį nukreipti į priekį! Juk Tu esi čia!

Evangelija pagal Luką 10, 27 – II.

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.“
Evangelija pagal Luką 10, 27

Vakar ieškojau savo plaktuko ir ištariau: „Viešpatie, jei mane myli, tuomet…“ Ir čia pats supratau savo klaidą: „Atleisk, Viešpatie, aš meldžiuosi neteisingai! Man reikia melstis taip: ´Viešpatie, KADANGI MYLI mane,…!´ Taip, Tu myli mane ir todėl man padėsi!“
Jei nelabai žinau, kad Jėzus mane myli, mano meilė Jam turės tuo apsiriboti, kad mylėsiu Jį „tik“visomis savo jėgomis… Tačiau mano jėgos yra ribotos, ir aš turiu stengtis ir dėl Dievo dirbti… Tai labai žmogiška meilė, labai siauriomis ribomis ir be tikro nuoširdumo. O jei gyvenu saugume, kad Dievas mane myli ir todėl žvelgia į mane mylinčiomis akimis bei visuomet yra šalia, tuomet tampu pajėgus mylėti Jį visa savo širdimi ir visu protu bei mintimis. Visų pirma JIS mane pamilo! Todėl galiu JĮ mylėti „atgal“. JIS gyvena mano širdyje ir daro mane pajėgų mylėti. Tik drauge su JUO galiu mylėti Jį, save ir savo artimą.

Ačiū, Jėzau, kad pirmas mane pamilai; dar prieš tai, kaip Tave apskritai pažinau! Ir dėl Tavo besąlygiškos meilės Tu mane išgelbėjai ir pripildei savo Dvasia. Tik Tavo Dvasia įgalina mane, mylėti Tave, save ir savo artimą. Leisk šiandien gyventi Tavo Meilėje.

Pagaliau išlaisvintas!!  –  2020.01.12

Šabo dieną Jėzus mokė sinagogoje.
Evangelija pagal Luką 13, 10

Pamaldose sėdėjo viena moteris sukaustyta nugara. Jėzus pamatė ir ją ir negalėjo kitaip: JIS pasigailėjo, pasikvietė ją pas save ir išgydė. Pamaldieji ir vėl pasipiktinę, juk tai poilsio diena! Vis dėlto Jėzus mano kitaip: ši moteris jau 18 – žodžiais: aštuoniolika!!! – metų yra sukaustyta kankintojo dvasios ir JIS negali jos išgydyti?? – visi juk džiaugiasi, o ypatingai ši moteris, kuri pagaliau ir vėl gali regėti dangų.
Kuomet Jėzus moko, tai nėra tik žodžiai. Labiau JIS moko veiksmais nei žodžiais ar protingomis mintimis. Šiandien pamaldose būnu prikimštas protingų žodžių, pareinu namo, o niekas nepasikeičia. Jėzus visuomet eidavo tiesiai prie veiksmo. Visai kaip mums kalba Jokūbas: Tikėjimas be darbų yra savęs apgaudinėjimas! Jėzaus mokymas yra gyvas, tai ne nuomonė apie ką nors ar kokia nors gyvenimo išmintis. Jėzus keičia gyvenimą ir išlaisvina!!!
Kai kurie netiki dvasiomis, bet Jėzus su jomis kovojo. Kai kurie galvoja, jog Dievas šiandien nebegydo, lyg JO vaikų kančios JAM visiškai nerūpėtų. Bet JIS juk nepasikeitė, JIS gydė vakar, gydo šiandien, gydys dar ir rytoj, nes JIS yra gailestingumo Viešpats.
Jau kurį laiką asmeniškai palaikau kontaktą su daugeliu žmonių, tiek elektroniniu paštu, tiek per Facebook’ą. Ir matau, jog šėtonas laiko juos sukaustęs, turintis kažkokias teises kankinti Dievo vaikus. Ir dažnai susiklosto taip, jog mes meldžiamės kartu, asmeniškai, elektroniniu paštu ar Facebook’o telefonu. Dievas dažnai atskleidžia, iš kur priešas savo teises įgyja: Galbūt tai tėvų prakeikimas gimimo metu arba protėvių šėtono kultas, arba dar kas nors. Tuomet galima konkrečiai melsti atleidimo už šias nuodėmes, o po to – brolio ar sesers išlaisvinimo. Rezultatai geri, išlaisvinimas įvyksta. Kuomet kartą vieno vyro paklausiau, kaip sekasi jo žmonai, jo atsakymas buvo: Ji ir vėl dainuoja! – Aleliuja, Viešpats vis dar veikia!!!

Dėkoju, Jėzau, Tu nepasikeitei ir Tu vis dar myli Savąją tautą. Tu trokšti išlaisvinimo iš priešo jungo. Tikrai, Viešpatie, panaudok mus skelbti Tavo vardą, vardą, kuriame yra išgydymas ir išgelbėjimas!!