Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Viešpaties žodis:
Dar prieš sukurdamas įsčiose, tave aš pažinau,
dar prieš gimimą tave aš pašventinau, –
pranašu tautoms tave aš paskyriau.
Jeremijo knyga 1, 5

Manau, kad tai yra vienas gražiausių dalykų, kad Dievas ne tik Jeremiją, bet taip pat mane ir tave pažino dar prieš sukurdamas, tavęs ir manęs troško dar prieš mūsų gimimą. Ir JIS turi didelių planų mums! JIS žinojo, dėl ko mus kuria, kur yra mūsų vieta. Mes gyvename ne tik šiaip sau, dėl savęs, o jeigu mums pasiseks, mes surasime savo vietą. Ne, Dievas vadovauja ir kontroliuoja, nors mes ir nesam bevalės marionetės. Sunku suvokti šią Dievo valios, išankstinio nusistatymo ir mūsų pačių valios sąveiką. Tačiau būk tikras: Dievas į viską žvelgia taip, kad niekada nenaudoja prievartos, ir mums niekada nereikia besąlygiškai ir vergiškai paklusti.
Dar prieš Jėzui ateinant į pasaulį, prieš ateinant į pasaulį tam, kad mirtų ant kryžiaus, JIS mane pažinojo. Ir dėl to JIS atėjo! Kadangi JIS mane taip stipriai myli, kad išpirktų mane iš tamsybių.
Žinok, kad ir tavo gyvenimas turi tikslą, planą pas Dievą ir kad tu esi JO labai labai norėtas. JIS džiaugiasi dėl tavęs ir iš visos širdies tau linki viso ko geriausio. Kaip tikras žmogiškasis tėvas kartais JIS aprauda Savo vaikus, kuomet jie eina savais keliais, o dar ir parklumpa. Tai JIS žinojo dar kūrimo metu, prieš gimimą. Ir vis dėlto JIS ištarė Taip šiam vaikui. JIS jo būtinai troško. Kokia didžiulė turėtų būti šio dangiškojo Tėvo meilė!
Ir būk tikras, kad JIS atves tave į vietą, kur tu ir priklausai. Laimingas tas, kuris tą vietą atrado! Deja, kai kurie padaro daug aplinkkelių prieš išgirsdami Dievą. Tačiau net ir šitai priklauso JO planui ir JIS tai panaudoja tam, kad suformuotų žmogų, t.y., kad suteiktų jam tokią formą, kuri patinka JAM ir yra reikalinga tai numatytai vietai.
Neliūdėk, jeigu iki šiol tu dar neradai savo vietos. JIS vis dar pasinėręs į darbus su tavimi. Vėl ir vėl iš naujo sąmoningai atsiduok JAM ir paaukok visus savo egoistinius troškimus bei įsivaizdavimus. JIS yra Dievas, JO mes norime klausytis! Nes JIS mus taip stipriai myli!!

Dėkoju, Tėve danguje, kad Tu taip mane myli!! Dėkoju, Tu sukūrei mane, nes manęs Tu norėjai! Tu turi gerų tikslų man, ir juos Tu įgyvendinsi su manimi! Tu esi nuostabus!!!

Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.
Evangelija pagal Matą 6, 31-32.

Mūsų Tėvas danguje yra nuostabus; JIS apie viską pagalvoja! Jau žvelgdami į kūriniją regime, kaip nuostabiai JIS sukūrė net ir mažiausius dalykus; – taip negali nutikti dėl jokio atsitiktinumo, taip gali tik Viešpats. O mes esame JO vaikai. Ar turėtų pradėti JIS būti šykštus mums? Argi turėtų JIS gailėti mums duonos, vandens ir drabužių? Ne, JIS myli Savo vaikus ir mielai juos aprūpina gerais dalykais! Kol mes patys nesame tingūs, JIS rūpinasi mumis bei mūsų veiksmų sėkme.
Bet jeigu yra problemų su darbu, jeigu gresia atleidimas, jeigu susergi arba tampi per senas savo darbui, jeigu… Tikrai, tada staiga sukyla baimė: Iš ko aš turėčiau gyventi? Juk turiu šeimą, turiu ją aprūpinti! – ir panika išsiplečia. Žinome, kad yra darbo birža, taip pat dar ir socialinės rūpybos tarnybos, tačiau baimė pirmiausiai mus veikia. Ypatingai blogai būna savarankiškai dirbantiems, jie nėra socialiai apsaugoti. Tokios baimės akivaizdoje esame pasiruošę eiti į kompromisą su nuodėme. Ją dar vadina “Egzistencine baime”, juk baiminamasi dėl savo egzistencijos. Vis dėlto mūsų baimė ir panika nėra pagrįstos. Visų pirma turime socialines sistemas, kurios mumis rūpinasi, o be viso to dar yra ir Dievas. Ką reiškia prarasti darbą? JIS vis dar tas pats ir JIS rūpinasi tavimi. Daugeliui JIS jau padėjo susirasti naują, dažnai geresnį, darbą. Kaip dažnai man teko girdėti istorijas, kaip krikščionys rado pinigų tiesiog ant gatvės, taip galėdami susimokėti už autobuso bilietą. Arba už storą saliami dešrą. Arba dar ką nors, ko kaip tik tuo metu trūko ir ko taip labai troško. Dievas dažnai išpildo mūsų širdies troškimus, tai JAM suteikia džiaugsmo.
Tik mažatikiams, kurie nuolat viskuo abejoja, nedaug JIS tegali padaryti. Apsaugoti nuo bado, bet ne daugiau. Tą, kuris džiaugsmingai Dievu pasitiki, tą JIS mielai lepina, tam nėra jokių ribų.
Kas nori pats savimi pasirūpinti, tas ir turi tai padaryti. Tačiau jeigu patiki visa tai Dievui, viskas vyksta daug nerūpestingiau, be streso ir dosniau. Stengiesi, darydamas ką gali geriausiai, ir Dievas leidžia visam tam pavykti. JIS yra nuostabusis Tėvas!!

Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad Tu taip manimi rūpiniesi! Džiaugiuosi, kad esu Tavo vaikas ir kad Tu manimi pasirūpini. Tai taip palengvina, išlaisvina, gerai nuteikia! Jokio streso, jokių tikrų rūpesčių, kaip gerai!

Šventas, šventas, šventas, VIEŠPATS, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina.
Apreiškimo 4, 8

Aš manau, mes krikščionys dar mažai išmanom apie Dievo šventumą. Pas mus dažniausiai viskas sukasi apie mus pačius, bet retai apie Dievą. Mes ateiname pas Jį, Kūrėją, ir visi mūsų prašymai ir mūsų dėkojimas sukasi apie mus pačius. Mums reikia ramybės, mums reikia šiek tiek pinigų mūsų norams įgyvendinti, mums reikia sveikatos, mums reikia pagalbos, mums reikia ir reikia, ir reikia.
Retai mes ateiname pas Dievą, nes Jis yra Dievas. Retai giriame Jį už tai, kad Jis toks didis. Retai meldžiamės Jam iš širdies ir laikomės Jo žodžiais, mintimis ir darbais. Mes Dievą sumenkinome, sumažinome ir į nuodėmę bei mirtį žiūrime nepakankamai rimtai. Viskas mums reliatyvu, ir mes prisitaikome prie pasaulio. Ar mes dar turime pagarbos Dievui? Ar mes bijome Jo ir Jo pykčio? Ar mes dar bijome Jį įžeisti ir nuliūdinti? Ar laikomės ir gyvename pagal Jo šventus įstatymus?
Kartais aš galvoju, mes esame vaikai. Visiškai naivūs, vaikiški ir labai susikoncentravę į save. Viskas sukasi apie mane, aš, mano, man, mane-mąstymą ir jausmus. O Dievas yra mano norų ir įsivaizdavimų vykdytojas.
Ar neturėtų žmogus prisitaikyti prie Dievo?
Sukrečiantį Dievo šventumą galima pamatyti Biblijoje. Žmonės negalėjo atlaikyti Jo artumo, išstovėti, jie paprasčiausiai parkrisdavo. Ezechieliui, Jonui ir kareiviams, kurie suėmė Jėzų, taip nutiko. Izraelitai nenorėjo prisiartinti prie Dievo kalno, nes ten rūko, žaibavo ir griaudėjo. Jie bijojo! O mes su Juo elgiamės per Tu ir Tu. Jokios pagarbos dangaus ir žemės Kūrėjui. Jonas – taip pat ir Izaijas, žr.Iz.6, – matė atvirą dangų, matė Dievo aplinką ir sostą.
Trumpa ištrauka, kurią vaizdžiai pateikė Jonas, išryškina Dievo šventumą:
„Ir aš mačiau: štai danguje buvo sostas, o soste – Sėdintysis. Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą. Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai. Nuo sosto ėjo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai. Septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo Dvasios. Prieš sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio … Ir be paliovos, dieną ir naktį, jos šaukė: šventas, šventas, šventas, VIEŠPATS, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!“

O Dieve, mano VIEŠPATIE, koks Tu esi šventas, tikras ir tyras! Tau priklauso visas garbinimas ir visas gyrius! VIEŠPATIE, mano Dieve, Tu esi mano Dievas, aš priklausau Tau!! AMEN!!

Jėzus sako:
“Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“.
Evangelija pagal Joną 7,37f

Kaip gerai, kad Jėzus numalšina mano troškulį! Teisingumo, ramybės, harmonijos ir laisvės troškulį! Esu Jo priimtas ir mylimas, Jame saugus ir tvirtas. JIS yra mano gyvenimo Šaltinis; – mano siela Jame randa ramybę. Taip, aš noriu nuolat eiti prie šio šaltinio gerti Gyvenimo vandens.
Ir kai esu perpildytas šiuo Gyvuoju vandeniu, tuomet jis plūsta per kraštus į mano aplinką. Ji turi tapti derlingu, drėkinamu sodu dykumos vidury. Taip Jėzus nori mus panaudoti: mes turime būti palaiminimu kitiems, gyvenimo Šaltiniu savo artimui!
Yra žmonių, kurie apie viską mąsto blogai. Visada ir visur jie „suranda plauką sriuboje“ ir kalba tik blogai. Jų žodžių nuodai skverbiasi į kitų širdis. Tokiais taps ir jų vaikai! Juos supanti atmosfera visada yra nemaloni, negatyvi, įtempta ir griaunanti. Ne, su mumis taip neturi būti! Įtakokime savo vaikus teigiamai ir sodinkime į jų širdis gerą sėklą! Anksti ryte eikime prie gyvenimo Šaltinio, išplaukime iš vidaus visą purvą ir užpildykime save Jo Dvasia! Tuomet galėsime šiuo Gyvenimo vandeniu dalintis su kitais, tą dieną sutiktais žmonėmis.

Ačiū, Jėzau, Tu esi mano gyvenimo Šaltinis! Tu apvalai mane nuo kartėlio, keršto, nepasitenkinimo, piktų, pagiežingų minčių ir net nuo blogos nuotaikos. Ačiū, Tu pripildai mane savo Dvasia, kuri teikia gyvenimą. Todėl esu pasiruošęs dienai ir galiu būti palaiminimu kitiems. Tu esi su manimi!

Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad JIS pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo. O teismo nuosprendis yra toks: Šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei Šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.
Evangelija pagal Joną 3,17-21

Trumpiau ir įtikinamiau neišeitų pasakyti Išgelbėjimo Evangelijos! Dievas nenori mūsų nuteisti, bet nori išgelbėti!! JIS nori, kad mes išeitume iš tamsos į Jo Šviesą! JIS nori atidengti nuslėptus darbus, žodžius ar slaptas mintis ir mus pripildyti savo gyvenimo Dvasia!!! Tuomet JIS galės formuoti mūsų mintis, žodžius ir darbus, ir jie niekada nebus pamiršti. Pats Dievas iškels juos viešumon. Kuo daugiau įsileidžiame Jo šviesos, tuo stipriau mumyse pasireiškia naujas gyvenimas ir tuo mažiau lieka mumyse tamsos. Atsiskirkime nuo visų slaptų, nuslėptų, tamsių dalykų ir minčių ir atneškime juos Jėzui, kad JIS mus apvalytų. Eikime į Jo vilties, džiaugsmo ir šlovės Šviesą!

Ačiū, Jėzau, Tu nenori manęs nuteisti ir pasmerkti, bet nori išgelbėti ir išlaisvinti!! Taip, aš laikausi įsikibęs į Tave, nes Tu esi mano viltis. Tu esi Šviesa, kuri prasiskverbia ir per mano tamsą.

Jis prisikėlė!
Pavasario džiaugsmo, saulės, šilumos jūsų namams,
vilties tekėjimo ir sveikatos jums!
Su šventom Velykom!

​__________________________________​

Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį …..
Evangelija pagal Joną 19, 26

Kai Jėzus kabojo ant kryžiaus, JIS matė keletą moterų, kurios JĮ sekė, taip pat ir Mariją, Savo motiną, ir Joną, Savo mylimą mokinį.
Kuomet Jėzus į kažką žiūri, tai kažką reiškia. JIS nežiūri šiaip sau. Prisimenate, kaip Jėzus pažvelgė į Petrą, kai šis JĮ išdavė? Tai taip palietė Petrą, kad jis skubiai paspruko iš tos vietos. Tokį žvilgsnį Jėzus turėjo savyje. Petras jautėsi visiškai perregimas. Pasaulis jam sudužo, nes jis žinojo: Jėzus žino, kad aš jį išdaviau. Taigi jis pasišalino ir skaudžiai verkė. Vis dėlto Jėzaus žvilgsnis buvo be priekaištų, nors JIS ir pažvelgė iki Petro širdies gelmių. Žvilgsnis nebuvo pasmerkimas, tai buvo gryna meilė. Petras to nesitikėjo. Su teismu ir bausme, – štai su kuo būtų jis susitaikęs. Tačiau ši besąlyginė meilė, nepaisant to, kad JIS viską žino… Kaip jam reikėjo tai suprasti?? Jam beliko tik verkti dėl savęs.
Kuomet Jėzus kabojo ant kryžiaus, JIS matė moteris ir Joną. Ir JIS mylėjo juos. JIS galvojo ne apie save, tačiau apie Savo žmones. Ir JIS pasakė, kad jiedu turės vienas kitu rūpintis, kaip motina ir sūnus.
Iki paskutinio atodūsio JIS rūpinosi mumis. Kai JIS pažvelgė į kareivius, kurie JĮ kalė prie kryžiaus, JIS šaukė: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro! – Ir kai JIS kabojo ant kryžiaus, JIS pažvelgė į mane ir tarė: Tėve, dėl jo aš tai darau! Aš myliu jį, jis turi būti išgelbėtas, jam reikia atleidimo ir Šventosios Dvasios! – ir Tėvas JĮ išgirdo.
Ar jums pažįstamas Jėzaus žvilgsnis? Ar yra JIS į tave pažvelgęs tokiu kupinu meilės žvilgsniu? Manau, kad negali suprasti kryžiaus, kol nesi pajutęs Jėzaus žvilgsnio.
Dėl tavęs, mano berniuk, – tai ištarė JO akys. Viskas tik dėl beribės meilės tau. Tu man esi tiek daug vertas.

Dėkoju, Jėzau, už Tavąją auką ant kryžiaus! Tu tai padarei dėl manęs. Tu žvelgi į mane, kad pamatytum, ar Tavoji auka buvo veltui, ar davė vaisių. Tikrai, Viešpatie, aš priimu Tavąją meilę. Dėkoju!

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
1 laiškas Korintiečiams 13, 4 – 8

Man patinka galvoti apie Dievo esmę, šlovinti JĮ ir apie tai rašyti. Dievas yra toks geras!!!
Čia, laiške Korintiečiams aprašoma, kokia tyra, ištikima ir gili yra Dievo meilė, ne, blogai pasakyta! Čia aprašyta, koks yra Dievas, nes Dievas yra meilė. Iš tikrųjų yra du terminai, kuriuos galima kaitalioti, tai Dievas ir meilė, jie abu reiškia tą patį.
Jokia religija negali taip pasakyti: Mano Dievas yra meilė. Greičiau jau atvirkščiai: Meilė yra mano Dievas. Tada žmonės imasi tapyti meilės paveikslą, ir į tą paveikslą įsprausti Dievą. Ir dažniausiai jie įsikimba kažkokių idealų arba tiesiog sekso. Deja, seksas dažnai supainiojamas su meile. Ypatingai dabar supainiojimo pavojus yra didelis, nes viskas ir taip tarpusavyje persipynę.
Dievas skiriasi nuo žmogaus įsivaizdavimo apie meilę, net labai skiriasi. JIS yra amžinas, niekuomet nesikeičia. JIS ištikimas, niekam nepasiduoda. JIS visada tikisi tik paties geriausio. Kiekvieną rytą JO malonė ir JO viltis mums prasideda iš naujo.
JIS nieko negali prieš mus laikyti. Kas buvo vakar, tas praėjo, ir nebegadina JO santykių su mumis. Tai praėjo. Šiandien yra nauja diena, naujas šansas. Pasinaudok juo!
Meilė yra beribis, neapibrėžtas Taip, ištartas mums. Kad ir kokie mes esame riboti: JIS visiškai mus myli. Gali būti, kad turi tik vieną akį, Dauno sindromą, tik vieną koją, esi psichiškai sumišęs, sunkiai atrandantis nervinę pusiausvyrą: JIS myli tave. Iš tikrųjų JIS regi daug giliau nei žmonės. JIS regi tavo ilgesį, tavąją viltį, tavo meilę Jėzui.
Man būna skaudu, kuomet aš nuviliu šią meilę. O JIS tuomet kalba man: viskas atleista. Aš myliu tave tiesiog tokį, koks tu esi. Dėkoju už tavo sąžiningumą! Pabandykime šiandien iš naujo!
JIS yra šalia manęs, nes meilė ieško bendrystės. Meilė būna labai patenkinta, kuomet būname kartu, visai arti vienas kito. Šitaip maldos laikas tampa meilės mainais. Tik juose mes jaučiamės visiškoj pilnatvėj, priimti, mylimi. Juose yra ramybė. Juose vyrauja džiaugsmas. Juose yra Dievas.

Dėkoju, Jėzau, Tu atlaisvinai man kelią pas Dievą! Tu viską atleidai, išpirkai mane iš tamsybių ir pripildei mane Savąja Dvasia. Kaip gera būti kartu su Tavimi!! Dėl to taip gera mano sielai!!

Jėzus sako:
Aš pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.
Evangelija pagal Joną 8, 12

Aš taip džiaugiuosi, kad turiu Jėzų! JIS gyvena mano širdyje. JIS yra mano gyvenimo šviesa, JUO aš seku, pas JĮ aš keliauju. JIS nušviečia dieną ir naktį, suteikia viltį ten, kur jos iš tiesų nebėra. JIS suteikia džiaugsmo kasdienybei. JIS yra mano ramybė.
O kaip yra tamsybėse? Ten esi vedamas priklausomybių bei kitų žmonių, slaptų jėgų, tamsių jausmų, baimės ir rūpesčių. Tuomet naktimis aplanko vaiduokliai, sapnuojami blogi sapnai arba visai neužmiegama. Atsiranda galvos skausmai, įtampa, kūno disharmonija, įvairios ligos, įskaitant ir vėžį. Draugų lieka tik keletas, kiti tėra potencialūs priešai arba konkurentai.
Ne, tamsybėse aš nenorėčiau gyventi. Nenorėčiau gyventi su melu ir apgaule. Aš trokštu šviesos.
Kaip gražu, kai šeimoje viskas yra aišku ir atvira. Kiekvienas turi savo erdvę, tačiau kartu ir kiekvienas yra atviras kitam. Vyrauja ramybė, nes niekas niekam nenori blogo.
Kaip gera yra būti teisingoje bendruomenėje. Čia nėra piktų apkalbų. Kiekvienas nori gero kitam, nereikia apsimetinėti.
Kaip gerai, kad Jėzus greitai ir vėl ateis! Tuomet išpirkimas bus visiškai išpildytas. Visa, ką mes jau tam tikru mastu pastebim ir patiriam, visa bus tobulai išpildyta.
Jėzus yra šviesa. Gyvenk šviesoje! Nieko nuo JO neslėpk! Viskas, kas vyksta slaptoje, yra baugu.
Jėzus yra šviesa, apšviečianti tavąją širdį. Ir kai širdyje yra šviesa, joje yra ir džiaugsmas. Aleliuja!

Dėkoju, Jėzau, kad Tu esi šalia! Tavyje aš turiu vilties ir džiaugsmo šviesą! Tik šviesoje paslėpti aš nieko negaliu. Net ir mano mintys iškyla į šviesą. Tačiau Tu regi tik gera ir daug vilties suteiki man. Dėkoju!!!

….. tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.
Mato 7, 11  

Meldžiantis svarbu yra tai, ko tikimasi. Jeigu man truputį yra ant sąžinės, nes buvau piktas ar nedraugiškas, tuomet tikiuosi iš Dievo tik barimo ar bausmės. Bet ne jokių labai gerų dalykų!
Todėl aš dažnai meldžiu visų pirma, kad Jėzus mane apvalytų ir viską atleistų, kas yra klaidinga. O tada aš dėkoju už viską, kas gera ir už tą gerą, ką Dievas man jau padarė; –  tai statydina mano tikėjimą ir stiprina mano lūkesčius. Ir tik tada pradedu prašyti, pilnai tikėdamasis! Ir Dievas dažnai išgirsta šias maldas, tuo labai džiaugiuosi.
Kai skaitau šias eilutes, prisimenu, kaip ant kelių laikiau savo mažus vaikučius. Kaip mes pokštavome ir buvome linksmi. Ir vaikai pažinojo savo tėtį; jeigu jie kažko norėjo, tai buvo kaip tik tam tinkama akimirka! Čia tėtis nieko neatsakys. Čia ištirps jo širdis, ir jis negalės kitaip, kaip tik išpildyti šiuos norus. ( nebent jie būtų visiškai neprotingi ir žalingi, bet tuomet bus galima sugalvoti kažką kita.)
Kaip maži vaikai ant tėčio kelių, tokie turime būti mes krikščionys maldos Dievui metu: linksmi, mylimi, saugūs, be baimės ir su didele pagarba. Jei mes esame viena širdis ir viena siela, tai ar gali Dievas savo vaikams kažką atsakyti? Jeigu tai nėra visiškai neprotingi ar žalingi dalykai? Nieko.
Dažnai žmonės skundžiasi, kad Dievas neišgirdo jų maldos. Tuomet aš klausiu, kokiam Dievui jie meldžiasi, yra tiek daug dievų, stabų! – ir jie dažnai nežino, į ką jie tiesą sakant meldžiasi. Dievas turi vardą, adresą: VIEŠPATS, pasiekiamas per Jėzų Kristų. Mokykis pažinti Jėzų, tuomet išmoksi pažinti tikrąjį Dievą. Jei tada turi Jėzų savo širdyje, tai Dievas mato tavyje Jėzų, kai tu meldiesi; ir savo Sūnui Dievas negali nieko atsakyti.
Beje kartais mums reikia daug, daug kantrybės. Pavyzdžiui, kai meldžiamės už savo vaikus. Taip kaip Abraomas ištisus metus turėjo laukti maldos išpildymo, taip laukiame ir mes kupini vilties. JIS girdi maldą!

Ačiū mielas Tėve danguje, kad Tu girdi mano maldą! Tau tai svarbu, ir laikas maldoje Tau yra svarbus, ir buvimas kartu ir pasitikėjimas, kantrybė ir linksmumas! Ačiū už atleidimą ir išvalymą, tikėjimą ir viltį! Ačiū, tu duodi tiek daug gerų dovanų! Ačiū!!!!

Jie žvelgė į Jį
ir pralinksmėjo,
jų veidai nebuvo sugėdinti.
Psalmė 34,6

Ši psalmė  turi pavadinimą: su Dievo apsauga.
Ir toks yra mūsų gyvenimas, kai mes Jį pasirinkome savo apsauga! Mes iš tiesų esame saugūs, net didžiausiame pavojuje, nes JIS visada su mumis. JIS yra VIEŠPATS, sukūręs dangų ir žemę. Šis galingas VIEŠPATS yra mūsų apsauga, JIS pavydžiai dėmesingas savo žmonėms. Jam svarbiausia pasaulyje – Jo vaikai!
Mūsų tikėjimas kartais yra mažas ir viršų tuomet ima rūpestis ir baimė. Bet kai mes žvilgsnį nukreipiame į Jį ir galvojame apie Jį, medituojame apie Jį, prisimename visa tą gera, kurį Jis mums padarė, tuomet pradedame spindėti: JIS visada buvo Nugalėtojas ir visada bus. Kai aš į Jį žvelgiu, skaitydama Bibliją ir galvodama apie Jo darbus, tada man palengvėja, tada dingsta rūpesčiais prislėgta nuotaika, tuomet aš net pralinksmėju: JIS vis dar VIEŠPATS!
Taigi krikščionis galima atpažinti iš jų švytinčių akių! Bent jau tuos, kurie įsikimba į Jėzų ir turi artimą ryšį su Juo. Ir tai priklauso ne tiek nuo to, kiek valandų aš meldžiuosi ir skaitau Bibliją. Bet nuo to, ar aš tikiu ir apie tai galvoju, pvz. dirbant ar važiuojant automobiliu. Kaip artimai aš su Juo gyvenu, su Juo kalbu, Jo klausausi. Nėra taip jau labai svarbu, ar aš viską Biblijoje teisingai suprantu. Bet ar aš Jėzų myliu, tai yra svarbu!
Ir tada Jis ateina ir atnaujina mano širdį, atnaujina mano protą ir įdeda į širdį giesmes ir geras mintis! Net gražius sapnus JIS duoda! Jeigu tik Jam pilnai priklausome ir Jam leidžiame  rūpintis, tuomet Jis mums labai arti.

Ačiū Jėzau, Tu esi labai arti su manimi! Tu laikai mane savo stiprioje rankoje! Ir niekas negali manęs išplėšti, niekas! Su Tavimi aš esu saugus, Tu man padėsi, net ir tuomet, kai nebėra jokios išeities. Tu esi čia, kaip gerai!!!!