Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Sek paskui mane!
Jėzus, Evangelija pagal Joną 21, 19

Mums, krikščionims, yra tiek daug ką veikti! Reikėtų padaryti tą ir aną, būti čia ir tuo pačiu metu ten … Darbo pakaktų kasdien mažiausiai 48 valandoms. Nepatikėsi, kokias galimybes krikščionis turi būti krikščionimi. Choras, Biblijos valandėlės, maldos susitikimai, evangelizacija, vargšų maitinimas, mišios, draugų susitikimai, namų grupelės… Prie viso to, žinoma, dar ir darbas, namų ruoša, sodas, vaikai, atostogos užsienyje. Tikrai, argi mums užtenka vieno gyvenimo?
Matote, kad krikščioniškas gyvenimas – tai vien stresas. Nuo ryto iki vakaro, o ypač savaitgaliais. Mums tai gal ir įprasta, nes jeigu patirsime nesėkmę, niekas daugiau nesiseks.
Tačiau ar kitiems tai atrodo patraukliai? Ar galbūt mes neteisingai supratome Jėzų, kuris kalba apie ramybę, džiaugsmą ir taiką.
Kuomet darau viską, kas prasminga ir ko nori mano širdis, tuomet patiriu stresą. Velnias tai žino ir apipila mane darbu. Nes tada aš nebesuspėju maldai ir Biblijos skaitymui, ir tikrai nelieka laiko mano pašaukimui.
Padėkite savo pastoriui ir pastoriaus žmonai, kad jie turėtų laiko atsikvėpti! Nuimkite nuo jų šiek tiek naštos!
O tu? Daryk tik tai, kam Jėzus asmeniškai tave pakvietė. Visa kita mieliau palik, nes tai reikš tik stresą. Geriau jau įgyvendinti savo pašaukimą negu visur prisidėti po truputį.
Jėzus trokšta ramybės, o ne streso bendruomenėje.
Malda ir tyla turėtų įtakoti mūsų gyvenimą, o ne šurmulys, stresas ir bloga nuotaika.
Sek paskui mane! – sako Jėzus. JIS pats rytais pasitraukdavo į vienumą pokalbiui su Tėvu, ir tik tada eidavo pas žmones. JIS gyveno iš ramybės, kupinas džiaugsmo per Šventąją Dvasią. JIS pažinojo Dievo balsą ir sekė JUO.
Turėk drąsos! Stresas mums, krikščionims, yra blogiausia, kas nutinka! Tuomet laimi konfrontatorius, velnias. Tačiau Jėzaus valia neįvyksta. Būk drąsus ir nedaryk dalykų, kuriems iš tikrųjų tu nesi pašauktas!
Sek Jėzumi ir tavo gyvenimas ras pilnatvę.

Dėkoju už Tavąjį pavyzdį, Jėzau! Tikrai, Tu gyvenai iš ramybės, iš ryšio su Tėvu danguje. Aš nenoriu įtampos ir streso. Mieliau klausausi Tavęs ir darau tai, ką Tu sakai. Tačiau už viską aš neatsakau, Tu to nenori. Kaip gerai, kad maldoje Tu duodi atsakymus, kad kalbi per Bibliją ir brolius bei seseris, ir kad paimi stresą iš mano gyvenimo!!

Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.
Jėzus, Evangelija pagal Luką 12, 33-34.

Jėzus labai radikalus, bent taip kai kurie mano. Tačiau yra kažkas kitas, kas JĮ taip išjudina! JIS nusiteikęs rimtai! Ir JIS žino, ką sako. JIS – tai ne ideologija, reikalaujanti aukų, trokštanti kruvinos revoliucijos (kaip Leninas, Stalinas, Hitleris, Mao-Tse-Tung). JAM nerūpi pasaulėžiūra, vegetaras esi, ar kreipimasis į vyrą-moterį visuomet taisyklingas, ar neutralus, ar kovoji prieš ar už klimato kaitą. Kalba eina tik apie vienintelį asmenį: Jėzų, Dievo ir dangiškojo Tėvo, Sūnų.
Tuo JIS yra radikalus: Jėzus turėtų apspręsti ir persmelkti visą Tavo gyvenimą, niekas nebeturėtų būti tavo, viskas turi priklausyti JAM.
O mes? Ar esame pamiršti ir nesvarbūs? Šiame atsidavime JAM mes randame savo egzistencijos pilnatvę, aukščiausio masto laimę, džiaugsmą, ramybę, prasmę. Kuo karščiau mūsų širdis plaka dėl Jėzaus, tuo mažiau svarbūs tampa pinigai bei turtai, o taip pat ir kitos materialinės šiukšlės.
Taigi dabar žinai, kaip gali patikrinti savąją širdį: kiek svarbūs tau yra pinigai??
Viską padėk į dangiškąjį banką! Tada gausi netgi palūkanas, nereikės mokėti baudos anei bijoti infliacijos. Šiaip ar taip tau nieko kito nelieka. Argi nors vienas mirštantysis pasiėmė su savimi čekių knygelę?
Jeigu tavoji širdis karšta plaka Jėzui, tuomet ir JO širdis dega dėl tavęs. Tuomet JIS pasirūpina daugybe smulkmenų, kurios kitu atveju kainuotų mums daug energijos, darbo ir pinigų. Tada patirsi laisvės atodūsį: laisvą nuo rūpesčių, nuogąstavimų, alkio ir kančios.

Dėkoju, Jėzau, kad Tu taip mane myli!!!! Tikrai, Viešpatie, trokštu mylėti Tave karštai ir artimai, nes Tu rūpiniesi manimi, myli mane, aprūpini ir nuolat laikai savo stiprias, mylinčias rankas virš manęs! Dėkoju!!

Visija:
Patyriau regėjimą: žvelgiau į žemėlapį ir visur, kur žmonės šlovino Jėzų, mačiau mažą švieselę. Kai kurios vietovės buvo juodos, visiškai tamsios spalvos. O štai kitos turėjo labai labai ryškų švytėjimą. Tolimosios Europos dalys buvo beveik tamsios, Vokietijoje, Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse degė nedideli laužai ir atrodė, kad jie didėja. Tačiau Azijoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, ypatingai Egipte, Kinijoje bei Korėjoje laužai degė ryškiai! O virš Šiaurės Korėjos, ten, kur krikščionys smarkiai persekiojami, kankinami bei žudomi, ugnis buvo raudono aukso, šilta. Štai ten plakė Jėzaus širdis, ten JIS buvo pasiekiamai arti. Ten JIS įsikiša ir gelbėja.
JIS yra pasaulio Viešpats; – kaip gerai, kad mūsų širdis plaka dėl JO!! Tada mums nebėra tokie svarbūs skaičiai mūsų sąskaitoje. Leisk savo širdžiai degti dėl JO ; – ką gi darysi su visais pinigais, gerbūviu ir prabanga? Visa tai šlamštas.

„Manosios avys klauso mano balso;
Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui Mane.
Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;
jos nežus per amžius,
ir niekas jų neišplėš iš Mano rankos“.
Evangelija pagal Joną 10, 27-28

Avys pažįsta savo ganytoją. Gali apsirengti ganytojo rūbais, atrodyti kaip ganytojas, tačiau avys tai pastebės ir iš baimės pabėgs. Tai vyksta Jėzaus kaimenėje. Ji žino savo Ganytoją. O geras ganytojas pažįsta kiekvieną savo avelę; kviečia ją vardu ir žino visus ypatumus. Net jei kartais kokia avis užsispiria ir eina savo keliais galvodama, kad jos niekas nemato, – net tuomet ganytojas ją lydi savo žvilgsniu ir visados žino, kur ji. Galbūt ji galvoja: „Pasimečiau ir paklydau, sutemo, naktis ir aplinkui nieko nėra…“ – Bet ganytojas nėra per toli; papuolus avelei į sudėtingą situaciją, pažada: „Jos nežus per amžius ir niekas jų neišplėš iš mano rankos“. Net sunkiausią minutę – paskutinę valandą, gerasis ganytojas padeda savo avelėms pereiti į Jo Karalystę. JIS duoda joms amžinąjį gyvenimą, jos niekuomet nepražus.

Ačiū, Jėzau, kad esi mano Gerasis Ganytojas. Tu rūpiniesi manimi, pažįsti manei ir mano visus ypatumus. Nuolatos Tu aprūpini mane viskuo, kas man reikalinga. Niekas negali išplėšti manęs iš Tavo stiprios rankos, atskirti nuo Tavo mylinčios širdies.

„Ši diena VIEŠPATIES duota,
tad linksminkimės ir džiūgaukime.“
Psalmyno 118, 24

Kokie nuostabūs yra VIEŠPATIES darbai! Kokie gražūs ir stebinantys yra Jo kūriniai. Koks bekraštis yra dangus! Nuolatos plaukiantys debesys sudaro vis naujas formas. Akis pamalonina sodri pievų ir miškų žaluma. Kokie džiaugsmingi ir kupini gyvenimo troškimo čiulba paukščiai. Iš tikrųjų, kaip nuostabiai viską sukūrė VIEŠPATS!
JIS yra virš visko ir kiekvienoje situacijoje Jo žodis yra paskutinis. JIS valdo dangų, žemę ir visą visatą. Argi gali būti kažkas neįmanomo tokiam galingam VIEŠPAČIUI? Tad džiūgaukime šiandien, nes mes esame mylimi Jo vaikai! Argi galėtų mūsų VIEŠPATS šiandien bent sekundei paleisti mus iš akių? Argi nebūtų JIS pasiruošęs šiandien mums draugiškai padėti? Argi galėtų išsekti šiandien Jo kantrybė? Argi JIS leistų nugalėti mūsų priešui? Ne, kiekvieną sekundę JIS laiko mus Savo rankoje. Todėl mes galime būti ramūs ir džiaugtis šia diena. Gali būti, kad Dievas yra numatęs mums kitokį planą, nei mes įsivaizduojame, todėl reikalai klostysis kiek kitaip, nei mes norėtume. Bet, juk JIS yra VIEŠPATS! JIS nusprendžia! Ir JIS mums visuomet nuoširdžiai trokšta tik gero.
Taip, linksminkimės ir džiūgaukime šiandien, bei mėgaukimės šia diena. Būkime laimingi, nes JIS yra šalia. Linksminkimės, net jeigu mūsų situacija šiuo metu ne rožėmis klota. JIS yra VIEŠPATS!

Dėkoju, Tėve esantis danguje, kad stipriai laikai mane Savo rankoje, todėl aš galiu linksmintis ir džiūgauti! Tu esi galingas Dievas, mylintis Savo vaikus. Taip, šiandien išaušo Tavo diena, Tu valdai, Tavo žodis yra paskutinis!

„Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti.“
Pirmas laiškas tesalonikiečiams 5, 1

Biblijoje nuolatos pabrėžiama, kad Dievas yra numatęs tikslų laiką ir terminus. Bet tas laikas yra žinomas tik Jam vienam. Jėzus niekada nežinojo, kada Dievas įkurs Savo Karalystę čia žemėje, tai žino tik Dievas. Bet nepaisant to, kai kurie žmonės vis bando išskaičiuoti, kada vėl ateis VIEŠPATS ir kada bus pasaulio pabaiga. Bet Dievui tai nepatinka ir Jis net perspėja mus!Mums neturėtų tai būti aktualu, mūsų tikėjimo ir vilties pagrindas turėtų būti Jėzus!
Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: „Gyvename ramiai ir saugiai“, juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs. Bet jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis.Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai. Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį. O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą. Juk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume su juo. Todėl guoskite ir stiprinkite vieni kitus, ką jūs ir darote. (1 Tes. 5, 1 – 11)

Dėkoju, Jėzau, kad atėjęs Tu nepamirši manęs! Net ir tuomet, kai aš nesu ištikimas, Tu išlieki ištikimas man. Bet aš džiaugiuosi, kad Tavo meilė uždengia mano blogą elgesį. Su Tavimi aš galiu kiekvieną dieną nugyventi naujai ir Tu pripildai mane džiaugsmu bei viltimi. Tik Tu esi mano Išganymas, mano Viltis ir mano Išgelbėjimas!

„Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“
Pirmas Jono laiškas 1, 9

Ilgą laiką aš turėjau susikūręs tikro krikščionio įvaizdį, tačiau pats to įsivaizduojamojo įvaizdžio neatitikau. Krikščionis turėtų būti visuomet draugiškas, linksmas ir mylintis ir nuolankus ir nuoširdus ir kupinas tikėjimo… Krikščionio paveikslas buvo iš tiesų tikslus ir teisingas, bet aš pats – ne. Tai vertė mane labai sunerimti ir netrukus aš pradėjau nuolatos save teisti. Aš nebuvau toks, koks turėtų būti tikras krikščionis!
Bet Dievas, mano dangiškasis Tėvas, atėjo man į pagalbą. JIS parodė man šią eilutę ir paaiškino, kad kiekvieną rytą JIS atleidžia man visas mano nuodėmes. Kiekvieną rytą JIS nuplauna mane vis iš naujo. JIS apvalo mane nuo visų nedorybių.
Tada JIS parodė man kitą eilutę: „Nebijok, nes aš išpirkau tave; pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.“ (Izaijo 43, 1) Ir pridūrė: Aš pažinojau tave dar prieš pasaulio sukūrimą ir tiksliai žinojau, kokiu žmogumi tu būsi.Nepaisant to, myliu tave, noriu tavęs ir sakau tau „Taip“.
Numirdamas ant kryžiaus, Jėzus numirė už visas tavo nuodėmes, net ir už tas, kuriomis tu nusidėsi tik rytoj. Taip, tu esi mano vaikas, ir aš esu ištikimas ir teisingas, tu visuomet liksi mano vaiku.

Dėkoju, Tėve, kad Tu mane taaaaaip myli! Nepaisant to, koks aš esu, Tu vistiek manęs nori!! Man tai yra nesuvokiama, bet aš trokštu tikėti tuo ir noriu nustoti save smerkti. Padėk man, tikėti Tavimi!

„Tu įdedi į mano širdį daugiau džiaugsmo,
negu grūdų derlius ir jauno vyno gausa.
Kai einu ilsėtis, ramiai užmiegu,
nes tu vienas, VIEŠPATIE, leidi be rūpesčio ilsėtis.“
Psalmyno 4, 8 – 9

Niekas negali labiau nuraminti, nei stiprus ir geras draugas. Jis užstoja mane, apsaugo ir niekam neleidžia manęs skriausti. Tai man leidžia iš tikrųjų ramiai miegoti ir tai yra puiki priežastis būti laimingu!
Jėzus yra šis geras ir stiprus Draugas. Būdamas šalia Jo, aš esu linksmas, saugus ir laimingas. Visus savo rūpesčius, taip pat ir dėl vaikų, aš galiu atiduoti Jam, nes JIS rūpinasi mumis. Todėl aš galiu ramiai ilsėtis ir užmigti; – JIS nuolatos budi. Kaip gerai, Jėzau, kad Tu esi šalia!
Nėra jokios prasmės pavydėti turtingiems žmonėms jų pertekliaus, nes aš turiu Jėzų, kuris man reiškia žymiai daugiau nei bet kokie turtai. Juk Jis turi visus turtus ir kaskart apdovanoja mane viskuo, ko man reikia. Kodėl gi turėčiau pavydėti kitiems?

Dėkoju, Jėzau, Tu esi mano geriausias Draugas! Tu užstoji mane kiekvienoje situacijoje, net ir tuomet, jei aš pats dėl kažko esu kaltas. Visus savo rūpesčius ir vargus aš galiu atiduoti į Tavo rankas, nes Tu rūpiniesi manimi. Kaip man pasisekė, kad radau tokį nuostabų Draugą!

Prašome kartu su mumis melstis už Vokietiją. Šis potvynis jau nusinešė daugiau kaip 140 gyvybių. Kada Vokietija atsigręš į Jėzų? Kiek ilgai tęsis ši iliuzija, kad viskas žmogiškai įmanoma? Kada žmonės ieškos ir atras savo saugumą Jėzuje? Vokietijai reikia Gelbėtojo!

Jėzus sako:
„Aš atėjau,
kad žmonės turėtų gyvenimą,
kad apsčiai jo turėtų.“
Evangelija pagal Joną 10, 10

Dievas Tau yra numatęs daugiau!!! JIS nori, kad mes gyventume pilnatvėje. Apstumas – tai viena Dievo charakterio savybė. O dovanojimas [dosnumas] – kita. Taip, Dievas visko dovanoja apsčiai. Kaip galėčiau užsitarnauti apsčiai: gyvenimo, pilnatvės, džiaugsmo, laimės, meilės, santarvės…?! Kartais jaučiu, kad man neužtenka to, ką turiu. Noriu dar daugiau. Ir iš tikrųjų Dievas turi daug daugiau nei mes dabar. Jei mano sūnus suvalgė jau 6 ledus, tai 7-tas tikrai jo nepadarys laimingesnį. Kas vairuoja audi A6, tas įsigijęs audi A8 nebus daug laimingesnis. Ir vis tik daugelis investuoja savo visą energiją, kad nors kiek pakeltų savo pragyvenimo lygį.
Geriau jau ieškoti Viešpaties ir prašyti Jo didesnių dalykų. Daugiau išminties, pažinimo, daugiau ramybės, daugiau nuodėmių išpažinimo, daugiau…. Taip, Dieve randama pilnatvė, ir JIS nori mums ją mielai dovanoti. JIS nori dovanoti dar daugiau. Dievas turi Tau numatęs daugiau!!

Ačiū, Tėve, kad turi visko apsčiai. Tavyje yra džiaugsmo ir gyvenimo pilnatvė. Tavyje galime rasti viską, ko mums iš tikro reikia ir dar daug daugiau. Tu turi man numatęs daugiau!!

„Keliu akis į kalnus ­
iš kur ateis man pagalba?
Mano pagalba ateina iš VIEŠPATIES,
kuris padarė dangų ir žemę.“
Psalmyno 121, 1-2

Šiandien ryte buvo toks chaosas, neturėjau nė laisvos minutės pažvelgti į VIEŠPATĮ. Visi man nedavė ramybės apkraudami mane tuščiais rūpesčiais.Tuomet pastebėjau, koks svarbus man yra tas ryte praleistas laikas su Juo.
Rytais aš pakeliu savo akis į VIEŠPATĮ, savo Išganytoją, Išgelbėtoją, Pagalbininką ir Draugą. O JIS uždeda Savo ranką ant manęs ir sako: jaunuoli, šiandien aš esu visiškai arti tavęs. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs. Aš esu dangų ir žemę sukūręs VIEŠPATS; – juk man negalimų dalykų nėra! – Ir taip sustiprintas ir padrąsintas aš galiu žengti per šią dieną. Taip, savo akis aš keliu į VIEŠPATĮ!
Jei mano galvoje tik suktųsi mintys, kaip greičiau atlikti tuos kalnus darbų ir išspręsti begalę problemų… tuomet aš prarasčiau visą drąsą; o galbūt net užkluptų baimė ar depresija. Koks aš laimingas, kad turiu tokį Draugą ir Pagalbininką, kuris padeda tiek mažuose tiek dideliuose dalykuose! Taip, aš viską galiu patikėti Jam, nes JIS viską puikiai išsprendžia. Tik Jame aš atrandu ramybę, o diena praleista su Juo praeina sklandžiai. Dėkoju, VIEŠPATIE, kad Tu esi kartu su manimi!!!

Jėzau, Tu esi dangų ir žemę sukūręs ir aprūpinęs VIEŠPATS. Tu turi galią, visus mano gyvenimo įvykius nukreipti gera linkme. Taip, Tavimi aš galiu pasitikėti; – šią dieną ir visą savo gyvenimą. Tu esi nuostabus!

Kadangi tu esi brangus mano akyse,
Aš vertinu ir myliu tave. …..
Izaijo 43, 4

Tekste iš tikrųjų kalbama apie Izraelį, Dievo išrinktą tautą. Tai Dievo mylimoji, Jo ranka ir Jo palaiminimas ilsisi ant šios tautos! Todėl melskimės už Izraelį, kad jis sugrįžtų į savo pašaukimą ir iš tiesų taptų Dievo mylimąja ir priimtų Jo palaiminimus, ir tuomet taptų palaiminimu visoms kitoms tautoms!
Kaip Izraelis, ir kitos šalys bei tautos yra Dievo kūriniai. Kiekviena tauta yra kitokia, visos jos turi savo stiprias puses. Dievas norėjo taip pat ir mūsų šalies, mūsų tautos, ir Jis turi planą jai. JIS sukūrė tautas, jos jam yra brangios, ir JIS vertina bei myli jas. Todėl melskimės už savo miestą, savo šalį, savo tautą ir savo žmones, kad galėtų tekėti Dievo palaiminimas.
Kaip tautas, taip Dievas myli ir atskirus žmones, Jam jie brangūs, Jis juos vertina. Kai aš meldžiuosi už žmones, pastebiu, kaip stipriai Dievas už juos kovoja, kaip nori laimėti juos, kokie brangūs ir vertingi, ir mylimi jie yra!
Kai būnu tylus ir Jį stebiu, kuomet JIS kalba su manimi, pastebiu: aš esu Jam brangus, Jis vertina ir myli mane. Kas neatgyja ir neįgauna naujos drąsos, kai sutuoktinis ar draugas tai sako? Kai jis girdi: tu man esi brangus ir aš vertinu tave, nes tave myliu! – Tai statydina! Mūsų širdis trokšta tokių žodžių! Ir pats Dievas sako Tau šiandien: Tu man esi brangus, ir Aš vertinu tave, ir kadangi Aš Tave myliu, duodu Tau viską, ko Tau reikia, ir dar daug, daug daugiau kaip dovaną prie to! Taip, ateik pas mane, ir leisk Tave mylėti! Aš Tau sakau Taip, nes aš esu Tavo Kūrėjas, Aš norėjau Tave sukurti, ir mano mintys apie Tave yra geros!

Ačiū, Tėve danguje, Tu mane myli!! Tu norėjai mane sukurti ir sukūrei taip, kaip manei, kad bus gerai. Tu nori man išlieti savo palaiminimą, Tu nori mane gausiai apdovanoti ir apipilti mane savo geromis dovanomis. Ačiū, kad galiu su Tavimi gyventi!