Nerimauti, nusivilti ir bijoti …..

Jėzus sako:
„Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“
Evangelija pagal Joną 14, 27

Taip yra išversta Liuterio vertime. Nerimavimas, nusiminimai, išgąsčiai ir įvairios baimės nuolat lydi daugelį žmonių. Būgštavimai yra nuolatinis savijautos fonas, širdis dėl įvairiausių žinių ir nuogąstavimų nuolat nerimauja.
Mano mažasis ilgą laiką visko bijojo. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl. Jis bijojo vakarais vienas būti, eiti į tualetą arba užmigti. Įvairiausiomis gudrybėmis jis bandė tai nuslėpti ir priversti brolį jį visur lydėti. Dėl to mes dažnai meldėmės ir Jėzaus Kristaus vardu liepėme baimės Dvasiai pasitraukti. Kai pastebėjau, jog malda išklausyta ir berniukas jau laisvas, kiekvieną vakarą nebesimelsdavau. Bet užtruko dar kurį laiką, kol mažasis suvokė, jog iš tikro jo baimių jau nebėra! Tada jis tapo labai drąsus ir į vonią, miegoti eidavo vienas.
Taip kartais būna ir su mumis: Jėzus mus jau seniai išlaisvino, tačiau mes vis dar laikomės baimių ir nuogąstavimų, tiesiog esame prie jų pripratę. Bet Jėzus nori mums dovanoti ramybę ir laisvę, mes galime gyventi kitaip. Su Juo gyvenimas ramybėje tikrai įmanomas, net jei siaučia ir griaudžia gyvenimo audros. JIS sako: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: AŠ nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33).

Dėkoju Jėzau, kad išplėšei mane iš baimių, išgąsčio ir nuogąstavimų gniaužtų. Drauge su Tavimi esu saugus ir nuo visko apsaugotas. Suteik man drąsos ir šiandien drauge su Tavimi gyventi Tavo ramybėje ir be nuolatinio baiminimosi. Tu vienas esi Viešpats, Kuris vadovauja!

Jėzaus žvilgsnis

Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: „Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi.“Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko.“
Evangelija pagal Luką 22,61-62

Ar Tau pažįstamas šis Jėzaus žvilgsnis? Ar Jis jau kartą taip pažvelgė ir į Tave? Toks Jėzaus žvilgsnis liečia giliai. Jam yra viskas matoma; visos mūsų mintys, žodžiai, darbai. Tiesiog viskas Jam tampa žinoma, kai Jis savo šventume pažvelgia į mus. Jo žvilgsnio negaliu atlaikyti, norisi bėgti, karčiai raudoti, kur nors pradingti. Tuo pačiu šis žvilgsnis kaip magnetas traukia prie Jo paties. Jo akys pilnos meilės, gilios ir neišsenkančios kaip jūra. Nėra jose nė lašelio pasmerkimo. Tik tyriausia ir aukščiausia kokia tik gali būti Meilė. Jo meilus žvilgsnis persmelkia mane ir mato kiekvieną mano širdies skausmą, visus troškimus ir ilgesį. Jo akys man kalba: „Taip, aš laukiu Tavęs, aš Tave myliu!” Tiek daug meilės negaliu net pakelti ir vėl norisi bėgti. Jėzus švelnus, Jis leidžia man bėgti. JIS žino, kad vėl grįšiu ir leisiu Jam mane guosti, vis daugiau Jo meilės priimsiu ir ją atspindėsiu.
Galvoju apie tą vyrą, nusikaltėlį, kuris buvo nukryžiuotas kartu su Jėzumi. Jis matė tik Jėzų, visa kita jam buvo nesvarbu. Todėl jis klausė Jėzaus: „Viešpatie, ar prisiminsi ir mane?” Jėzus, nepaisydamas savo skausmo ir daugelio žmonių aplinkui, žvelgė tik į šį vyrą: „Taip, atsakė jam, dar šiandien būsi rojuje pas dangiškąjį Tėvą.” Dėl tokių žmonių Jėzus mirė ant kryžiaus. Jie neturi kuo pasigirti, kas juos užtaria, jie pilni kalčių ir nesėkmių. Nepaisant to Jėzus taria jiems „taip”.

Mano Jėzau, koks nuostabus Dievas Tu esi! Tu viską žinai, taip pat ir tai, kad Tave myliu. Kaip galėčiau be Tavęs gyventi! Tu esi mano viltis, mano gyvenimas ir mano tikslas.

Dievo karalystės statymas

„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.”
Evangelija pagal Matą 6,33

Dievo Karalystė yravieta, kur JISv iešpatauja. Nors Dievas viską kontroliuoja, Jo valia neįvyksta automatiškai. Danguje vyksta viskas pagal Jo valią, bet čia, žemėje, valdo ir sprendžia žmonės. Karai ir badas, žinoma, nėra pagal Dievo valią. O kas yra mūsų širdyse? Ar ji yra Dievo vieta? Dievo Karalystė yra džiaugsmas ir ramybė. Reikia tikėtis, ji yra ir mūsų širdyse! Jėzus nori, jog mes visomis jėgomis siektume gyventi Dievo Karalystėje, ir kad ji būtų mūsų širdyse. Įėjimo kainą Jėzus sumokėjo ant kryžiaus savo krauju – kelias yra laisvas!
JIS nori, kad mes siektume Jo teisingumo, juo gyventume. Jo teisingumas yra kitoks, nei tas, prie kurio esame pripratę. Mes jį suprantame daugiau kaip nuosavą teisumą ir apsimetinėjimą; arba kaip teisumo siekimą iki teismo. Kas iš tikro nusprendžia, kuris yra teisus? Geriausia, kad mes turime teisėją tokį, kuris nesikeičia ir nėra paperkamas, būtent – patį Dievą. Jėzus sumokėdamas ant kryžiaus už visos žmonijos klaidas, išteisino mane. Dabar aš turiu gyventi Jo teisingume, daugiau neteršti savęs senomis nuodėmėmis. Gyventi Jo teisingume – tai taip gyventi, kaip Jėzus. Tai yra daugiau nei vengti neteisybės ar nuodėmės. Tai reiškia, mes norime daryti gera šiame pasaulyje įgyvendinant Dievo valią savyje ir kituose.
„Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti. Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė.” (Mt 5, 3-12
).

Dėkoju, Jėzau, kad nori mano širdyje kurti Savo karalystę! Prašau, ateik ir pripildyk ją savo ramybe ir savo džiaugsmu! Viešpatauk mano širdyje ir būk mano Karalius. Dėkoju, kad atnešei savo teisingumą, man nebereikia pačiam tuo rūpintis. Savo krauju Tu nuteisini mane. Taip, Tu esi mano Gelbėtojas ir Išganytojas!

Todėl nesijaudinkite!

Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ ­ arba: ‘Ką gersime?’ ­ arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.
Evangelija pagal Matą 6, 31-33

Buvo laikotarpis, kai nuo rūpesčių beveik sunykau. Tiesiog labai trūko pinigų pragyvenimui. Nors ir daug dirbdavau, tai nedavė rezultatų. Mane nuolat slėgė rūpesčiai dėl rytojaus. Dievas iš tikro šiuo laikotarpiu apsireiškė kaip dangiškasis Tėvas; dažnai JIS darė mažus stebuklus, kad mes galėtume išgyventi, ir niekuomet nebuvo per mažai. Nors buvo mažai, bet nebuvo per mažai. O jei atsirasdavo nenumatytos išlaidos, atsirasdavo tam ir pinigų. Tačiau aš taip buvau paskendęs rūpesčiuose, kad negalėjau atpažinti tokio Dievo veikimo. Rūpesčių pinklės aptemdė mano mintis, pojūčius ir mano visą gyvenimą, net mano tikėjimą. Tik vėliau supratau, kaip nuostabiai Dievas šiuo laikotarpiu aprūpino mūsų šeimą ir leido jai išsilaikyti.
Taigi, daug daug geriau pasitikėti Dievu. Manau, jog tai reiškia apsispręsti nebesirūpinti, net jei tai ir atrodo esą pagrįsta; apsispręsti pasitikėti Jo Žodžiu ir Asmeniu. JIS pažadėjo mumis pasirūpinti, kaip kad tėvas rūpinasi savo vaikais. JIS nepažadėjo auksinių rūmų, tačiau pakankamai, kad pragyventume.
Mes tik turime laikyti savo žvilgsnį nukreiptą į Jį, į savo mylimą Viešpatį. Mes turime siekti, kad Jo karalystė ir Jo valdžia apsireikštų mumyse.
Rūpinimasis, skundimasis ir dejavimas yra Viešpaties įžeidimas. Iš esmės tuo mes išreiškiame, jog JIS yra nepajėgus pasirūpinti savo vaikais. Visi mūsų rūpesčiai rodo tik mūsų mažą tikėjimą, tačiau Jėzus nori mums dovanoti didelį, stiprų, neišjudinamą tikėjimą dangiškuoju Tėvu.

Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad rūpiniesi manimi! Atleisk man, kad tiek daug rūpinuosi ir galvoju. Norėčiau daugiau pasitikėti Tavimi. Dėkoju, kad manęs dar niekuomet nenuvylei. Tu esi mano Gelbėtojas ir Aprūpintojas, Tėvas, Kuris myli savo vaikus!

Dievas – mūsų viltis!

Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose.
Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU; romieji girdės tai ir džiaugsis.
Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę, aukštinkime jo vardą drauge!
Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė, išgelbėjo iš visų mano baimių.
Pažvelkite į jį ir pralinksmėkite; niekada jums nereikės kęsti gėdos.
Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo.
VIEŠPATIES angelas saugo tuos, kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti.
Išbandykite ir patirkite patys, koks geras VIEŠPATS.
Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!
Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji, nes kas pagarbiai jo bijo, tas nieko nestokoja!
Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį, o einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta.
Psalmė 34:2-11

Ačiū Jėzau, Tu gelbsti kiekvieną, kas kabinasi į Tave ir deda savo viltis į Tave. Tu esi Dievas, mylintis Savo vaikus! Tu esi visų dalykų Viešpats ir turi galią mus šiandien išgelbėti. Tu mielai padedi ir esi draugiškas su mumis. Ačiū, kad galime pasislėpti Tavyje. Ačiū, kad viskuo mus aprūpini ir mums nieko netrūksta. Ačiū, kad galime išbandyti Tavo gerumą ir Tu atsakai į mūsų pasitikėjimą. Tu esi Dievas, mylintis ir mažus. Kaip gerai, kad turime Tave, mūsų Padėjėjau, Drauge ir Gelbėtojau!

Dievo pažinimas

Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.
Mato 5:8

Regėti Dievą, Jį pažinti…. Kas to nenorėtų? Kai esu lauke, gamtoje, paplūdimy arba miške, arba kai naktį stebiu žvaigždžių jūrą, tada matau Jo kūriniją ir pažįstu mažą dalį Jo didybės ir grožio. Kaip tobulai viskas sutvarkyta! Kai atpažįstu Dievą Jo nuostabioje kūrinijoje, noriu Jam dėkoti ir Jį garbinti. Tada mano širdis persipildo!
Taip, pažinti Dievą yra raktas į pilną dėkingumo ir pilnavertį gyvenimą. Ne tik gamtoje, bet ir kai tyloje kalbuosi su Jėzumi, pažįstu Jį truputį daugiau. Tiesiog nuostabu būti su Juo kartu, viską aptarti su Juo ir atiduoti į Jo stiprias rankas. Nuostabu dieną iš dienos matyti Dievo aprūpinimą ir veikimą. Kartą po ilgalaikės finansinės duobės turėjau per daug pinigų. Paklausiau savo Viešpaties, ką tai turėtų reikšti. O kitą dieną sugedo automobilis. Remontui kaip tik užteko pinigų, kurių buvo „per daug“. Taip Viešpats pamokė mane, kad Jis viskuo rūpinasi. Toks Viešpats yra nuostabus! Visur galiu matyti Jo veikimą – tai daro mano širdį iš tiesų dėkingą ir atneša ramybę ir džiaugsmą. Kai kurie mano, kad viskas gyvenime yra tik atsitiktinumas. Tačiau aš nusprendžiau, kad visame kame matau Dievo veikimą. Dėl to jaučiu gilų pasitenkinimą.
Dievo akivaizdoje mano širdis tampa tyra. Jėzus nuplauna ją nuo visų kalčių, o Šventoji Dvasia atnaujina mano mąstymą taip, kad aš galiu pažinti Dievą. Kai leidžiu Jam vesti mane, praeina išdidumas, nenuolaidumas, gobšumas ir bet kokios mintys, kurios nepatinka Dievui. Vietoj viso to Jis pripildo mano mintis, kad tapčiau panašesnis į Jį. Kaip gerai, kad Jis pats apvalo ir išlaisvina mano širdį!!!

Ačiū Jėzau, Tu atleidi, pamiršti visą mano kaltę ir nuplauni mano širdį. Tu įdedi į ją Savo Dvasią, kad ji galėtų pažinti Tave ir po truputį taptų panašesne į Tave. Taip nuostabu turėti gražią, tyrą, džiugią, laisvą širdį ir būti su Tavimi kartu. Ačiū!

Niekada nebus pamiršta!

Tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi.
Psalmė 139,16

Prieš porą dienų mane apėmė gilus liūdesys. Nes yra tiek daug dalykų, kurių aš nebeprisimenu! Kiek daug dienų jau nugyvenau, bet kiek mažai iš jų prisimenu! Taip paprastai pamiršau šias dienas, pilnas rūpesčių, džiaugsmo, darbo ir kitų įspūdžių. O tada atėjo dar viena mintis: kai mirsiu, mano vaikai dar žinos, kas aš buvau, bet mano anūkai ir proanūkiai? Aš tiesiog išeisiu, būsiu pamirštas, taip pat kaip mano proseneliai, kurių vardų aš net nežinau. Tačiau kai išliejau savo širdį Viešpačiui, Jis atsakė, kad turi knygą, kurioje užrašytos visos dienos. Kai būsiu pas Jį, Jis duos man tą knygutę ir leis ja džiaugtis ir dalintis su draugais. Tačiau tada aš būsiu truputį suglumęs: trūksta daug puslapių! Viešpats sako, kad šie puslapiai yra ištrinti ir tikrai pamiršti; tai nutikę blogi dalykai. O, – pagalvojau, – kaip gerai! Tada galiu kiekvienam parodyti savo knygutę! Ten užrašyti tik geri, džiugūs dalykai! Taip, šitaip yra, kai Jėzaus kraujas padengia nuodėmes; už Jį nuplautas esu aš! Danguje vėl susitiksiu su daugeliu gerų draugų ir savo tėvais, kurių labai pasiilgau. Ten bus šventė! Ir kiekvienas galės rodyti kitam savo knygutę. Turėsim, ką paskaityti!

Ačiū Jėzau, Tu nepamiršai nė vienos dienos, taip pat ir manęs Tu niekada nepamiršti! Kaip gera, kad Tu padengei ir pamiršai mano nuodėmes; bet nepamiršai manęs! Džiaugiuosi, kad būsiu su Tavimi ir pamatysiu savo mylimuosius. Tu esi mano gyvenimo Viešpats!

Kai teisusis meldžiasi …..

„Daug gali karšta teisiojo malda. Elijas buvo vargo žmogus, kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.“
Jokūbo laiškas 5, 16b-18

Dievas nori, kad mes melstumės! Net jei Jis ir yra visagalis, vis tiek nori, kad Jo prašytume. Tuomet Jo valia gali įvykti kaip ir danguje, taip ir čia žemėje. O dangiškų sąlygų juk trokštame mes visi!! Jėzus mus drąsina paminėdamas Elijaus pavyzdį. Jis buvo taip pat tik žmogus, kaip Tu ir aš. Bet Dievas Jį išklausė ir padarė ne vieną stebuklą. Elijas buvo prieš Viešpatį teisusis, kuris atkakliai melsdavosi. Mozė ir Abraomas taip pat buvo teisieji, kurie karštai ir atkakliai už kitus melsdavosi ir klausė Dievo. O aš?! Jei Jėzus mane nuplovė nuo visų neteisybių ir nešventumo, tuomet ir aš esu teisus prieš Dievą. Tad taip pat galiu grumtis maldoje už visus poreikius. Žinodamas, kas Dievo širdyje, galiu už tai melstis. Kartais žinau, kad Dievas kažką darys ir galiu iš anksto už tai dėkoti. Maldos „sėkmės” raktai glūdi tame, jog Jėzus mane išteisino ir aš galiu laisvai artintis prie Jo; o taip pat ir tame, kad karštai ir atkakliai už kurį tai dalyką melsdamasis suprasčiau Dievo valią.

Ačiū Jėzau, kad rimtai žiūri į mūsų maldą. Tu nesi abejingas, kaip mums sekasi; Tu nesi tolimas Dievas. Ačiū, kad apvalai mano širdį; aš galiu laisvai artintis prie Tavo Malonės sosto ir visko prašyti. Ačiū, kad Tau patinka, kai Tavo vaikai kalbasi su Tavimi ir su viskuo ateina pas Tave. Tau niekada nebūna per daug. Ačiū už Tavo kantrybę!

Tikėjimo mokykla

Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Jono 20:29

Jėzus pasirodė mokiniams po Savo prisikėlimo iš numirusiųjų. Tik Tomo tarp mokinių tada nebuvo; ir jis nenorėjo tuo patikėti, kai jam pasakojo! Tai buvo tiesiog per daug nerealu, grandiozinis dalykas! Tačiau Jėzus priima jį į Savo pilną meilės mokyklą ir pasirodo mokiniams dar kartą, kai ir Tomas buvo. Tada jis buvo sukrėstas ir tegalėjo sušukti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“
Jėzus norėtų, kad mes Juo pasitikėtume. Todėl Jis treniruoja mūsų tikėjimą. JIS pradeda nuo visai mažų dalykų, kurie reikalauja mūsų pasitikėjimo. Kai mes išlaikome egzaminą, Jis perkelia mus į kitą situaciją, kuri reikalauja dar daugiau pasitikėjimo. Jeigu mes nesusidorojame, Jis nepalieka mūsų, bet pasilenkia prie mūsų ir sako: „Ei, taigi Aš su tavimi! Pabandykime dar kartelį!“ Ir tada mes išlaikome tikėjimo egzaminą. Paskui ateina kitas egzaminas, kuris yra dar truputį sunkesnis, tačiau niekada nėra mums per sunkus. Jėzus juk žino, kiek pasitikėjimo mes galime turėti; JIS niekada nereikalauja iš mūsų per daug! Geriausia, kai Jėzus yra mums prieš akis, kai visada žiūrime į Jį. Tada mūsų pasitikėjimas auga beveik iki begalybės. Taip buvo su Petru, kuris galėjo eiti vandeniu, kol jo žvilgsnis buvo nukreiptas į Jėzų.

Jėzau, norėčiau turėti daugiau pasitikėjimo Tavimi! Aš žinau, kad Tu viskuo pasirūpini, tačiau dažnai man pritrūksta pasitikėjimo. Prašau, atleisk mano mažatikystę ir padėk man visada žvelgti į Tave. Tu esi mano Viešpats ir Dievas, Kuris yra visai šalia!!

Karalių vaikai

„O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus To, Kuris pašaukė jus iš tamsybių į Savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.“
Pirmas laiškas Petrui 2, 9-10

Karalius stengiasi, kad Jo vaikai elgtųsi kaip princai. Jam nepatinka, kai jie bėgioja nešvarūs. Todėl juos nuolat nuprausia. Taip ir Jėzus mus nuolat apvalo nuo mūsų nuodėmių ir klaidų, kad galėtume įžengti Dievo – Tėvo akivaizdon tyri, švarūs ir balti – šventi. Taip, dabar mes esame suradę Jo gailestingumą! JIS, Kuris mus myli, keičia mus ir daro mus šventus pašalindamas mūsų kaltes. JIS, Kuris mus myli, išsirinko mus, savo šventąją tautą ir savo asmeninę nuosavybę! Prieš Dievą mes esame karaliai ir kunigai. Taip JIS mus brangina! O mes, ištraukti iš tamsybių, galime gyventi Jo nuostabioje šviesoje. Ar mes suvokiame, kad esame Karaliaus vaikai?! Ar elgiamės kaip vargšai našlaičiai? Ar mes skundžiamės ir dejuojame, lyg neturėdami mylinčio Tėvo, Kuris mus dosniai apdovanoja?! Dievas nori, kad mes būtume karaliais. JIS patiki mums vieną savo karalystės dalį, kad galėtume ištikimai ją prižiūrėti. JIS nori, kad mes būtume Jo kunigai, kurie ištikimai maldoje užtaria kitus žmones. Savo vaikais JIS rūpinasi ir girdi jų maldas.

Dėkoju Jėzau, kad padarei mane karaliaus vaiku! Tik Tavo dėka galiu tyras ir šventas stovėti prieš Karaliaus sostą ir gyventi Tavo šviesoje. Esu Tau labai labai labai brangus! Dėkoju, kad radau Tavo gailestingumą ir Tu apipili mane savo besąlygiška Meile. Esu Tavo ypatinga nuosavybė. Todėl trokštu Tave garbinti, mano didis Karaliau, ir patikėti Tau savo gyvenimą!