Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos.
Ozėjo knyga 4, 6
Kai tapau tikinčiuoju, norėjau viską žinoti apie Dievą. Todėl daug skaičiau Bibliją ir knygų apie tai, klausiausi daugybės pamokslų. Tačiau nieko negirdėjau apie išgydymą ir Šventąją Dvasią, apie krikštą ir išlaisvinimą. To mano tikėjimo pasaulyje nebuvo. Tai buvo tuščios, nežinomos vietos mano tikėjimo žemėlapyje. Bet aš pats to nežinojau.
Apie išgydymą buvo kalbama paniekinamai, tarsi viskas būtų psichologiška. O jei susirgdavai, žinoma, eidavai pas gydytoją.
Kol mano berniukui, kuriam tuo metu buvo treji metai, įgėlė vapsva. Jokie vaistai nepadėjo, ir jis rėkė iš visų jėgų. Buvo beviltiška, bėgiojau aukštyn ir žemyn, ir mane apėmė viena mintis: kodėl gi nepasimeldus? Tai negali pakenkti. Viskas manyje priešinosi, bet galiausiai priėjau prie berniuko, paėmiau voką, uždėjau ranką ant smarkiai patinusios vietos ir pasimeldžiau. Meldžiausi viskuo, kuo tik galėjau pagalvoti. Kai po kelių minučių atitraukiau ranką, viskas buvo išnykę, net ir tas dūris. Vau, viena vertus, buvau labai laimingas, bet dabar turėjau rimtą problemą: Dievas išgydė įgėlimą! Kodėl? Kodėl Jis išklauso mano maldą dėl tokios smulkmenos? Kaip yra su liga ir išgydymu? Kaip Jėzus Biblijoje? Kilo tūkstantis klausimų.
Mano aplinkoje nebuvo mokymo apie išgydymą. Šiandien žinau, kad buvo ir daugiau dalykų, kurie nebuvo paliesti. Štai kodėl svarbu, kad palaikytume ryšius už siauro bažnytinio rato ribų ir bendrautume su kitais broliais ir seserimis. Galbūt jie turi kažką, ko neturime mes! Galbūt mes juos praturtiname!
Žinau, kad mūsų atpirkimas per Jėzų veikia visas mūsų gyvenimo sritis. Štai kodėl mums reikia mokymo, kuris į tai atsižvelgtų ir tai nušviestų. Nenorime pražūti dėl žinių stokos!
Šis pamokymas ypač tinka Evangelijos skelbėjams. Jei nuslėpsite kokią nors Evangelijos tiesą, žmonės dėl to gali pražūti.
Jis galioja ir mums: turėtume stengtis ieškoti visos Evangelijos ir pagal ją gyventi! Jei imsime tik dalį jos, pražūsime dėl pažinimo stokos.
Jėzau, ačiū Tau, kad atpirkai mus iki galo! Dėkojame Tau už atleidimą, išlaisvinimą, išgydymą! Dėkojame Tau už Tavo dvasią! Prašau, vesk mus į visą tiesą, kad nesuklystume! Dėkojame, kad esi šalia!
Dėkoju Jėzui Kristui ❤️🙏🏻
Jūsų liudijimai – tokie gyvi, jie gydo širdis.
Dėkoju Jums ❤️🙏🏻🕊️🌿
Be abejo, gražus apmąstymas!
Deja, susidaro klaidingas įspūdis, kad Dievas jus išgydys, jei Jam iki melsitės. Tačiau tai iš esmės neatitinka Biblinio mokymo!
Biblijoje skaitome, kad Paulius net tris kartus (!) meldėsi už savo sveikatą, tačiau Dievas jo nepagydė!
Timotiejus taip pat turėjo sveikatos problemų ir t.ir pan.
Martynas Liuteris sunkiai sirgo nuo 44 metų, H. C. Spurgeron ilgai gulėjo lovoje ir galiausiai galėjo stovėti sakykloje tik remdamasis 2 lazdomis….
Pavyzdžių, kurie liudija, kad Dievo vyrai ir moterys meldėsi, bet nepasveiko apsčiai pakanka.
Todėl taip paprastai liudyti apie išgydymą yra mažiausiai kas neteisinga, jau vien todėl, kad mes tiksliai nežinome Viešpaties minčių ir Jo sumanymų. .(Izajo 55,8)
Jūs esate teisus. Jėzus ne visada išgydo. Tačiau Jis turi gebėjimų bei galios ir labai dažnai išgydo. Klaidinga tai atmesti. Tai labai apriboja Dievą; – mažas tikėjimas ar netikėjimas, tai sako Jėzus.
Kituose Pamastymuose dažnai pabrėždavau, kad mes neturime teisės į išgydymą ir kad nėra jokio automatizmo. Bet kad Jis dažnai išklauso mūsų maldą; – taip vadinama malonė.