Suklupti ir kristi

VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius ir saugo tą,
kurio keliu džiaugiasi. Nors ir sukluptų, jis neliks gulėti,
nes VIEŠPATS padės jam atsikelti.
Psalmynas 37,23

VIEŠPATS pažįsta mus, žmones, JIS žino, kad mes karts nuo karto suklumpame. Vienintelis Jėzus buvo tobulas, nė karto nesuklupęs ir nesusvyravęs. Kai mano mažasis yra geros nuotaikos ir linksmas, jis iš laimės nenustygsta vietoje. Kartais jis užkliuvęs pargriūva, tačiau per daug dėl to nepergyvena. Netrukus atsistoja ir bėga toliau. Tačiau kai jis pargriūva, būdamas pavargęs ar nusilpęs, tuomet jis lieka gulėti ant žemės ir verkia, dėl jį ištikusios nelaimės. Tuomet aš turiu prieiti, jį pakelti ir paguosti. Panašiai yra ir su mumis. Būdami artimame ryšyje su VIEŠPAČIU esame sustiprinti; JAM patinka bendrystė su mumis. Jei mes kartais suklumpame, tuomet bėgame pas savo VIEŠPATĮ, prašome atleidimo ir laimingi einame toliau savo gyvenimo keliu, nes Viešpats laiko mus savo rankose. Kuomet esame persidirbę, pavargę, neryžtingi, parklupę mes liekame nelaimingi „gulėti“. VIEŠPATS ištiesia mums savo ranką, kad mes galėtume atsistoti, JIS nori mus paguosti, tačiau mes negalime atsiriboti ar nukreipti akių nuo savo nelaimės. Tai užima nemažai laiko, kol mes vėl kreipiamės į Viešpatį, nes ryšys jau prieš tai nebuvo ypatingai artimas. Todėl ieškok artimo glaudaus ryšio su mūsų VIEŠPAČIU, tuomet JIS sustiprins Tavo žingsnius. O jei suklupsi, greitai prašyk Jo atleidimo ir paskubėk atsiduoti į Jo rankas!

Ačiū, Jėzau, už Tavo atleidimą! Tu žinai, kad mes karts nuo karto suklumpame, todėl nori mus stiprinti ir laikyti savo glėbyje. Su visais savo rūpesčiais ir nuodėmėmis galiu pas Tave ateiti; Tu atleidi, paimi mane už rankos, paguodi ir eini kartu su manimi gyvenimo keliu toliau. Tu turi man daug vilties! Todėl Tavo Šventoji Dvasia gali manyje džiaugtis ir giedoti! Tu esi Nugalėtojas, tad man tereikia sekti Tavimi. Koks mielas VIEŠPATS TU esi!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*