„… Kai buvai jaunas, pats susijuosdavai
ir vaikščiojai, kur norėjai.
O pasenęs tu ištiesi rankas;
kitas tave perjuos ir ves, kur nenori.“
Evangelija pagal Joną 21, 18
Kai buvau dar jaunas…. Taip, tuomet dar ieškojau gyvenime savo vietos. Kėliau tikslus pats ir stengiausi juos pasiekti. Dirbau 12 valandų per dieną, ir tai buvo normalu. Ir vis tik mano širdis nenurimdavo. Aš nuolat tarnaudavau bažnyčioje ir stengiausi kiek galėjau. Nepaisant to, nesulaukiau didelių palaimų. Tad dar labiau stengiausi. Bet Dievas vienas paskui kitą daug ką sugriovė. Tuo pačiu Jis mane drąsino vis labiau Juo pasitikėti. Ir šis kelias vedė į vis didesnį atsipalaidavimą, gyvenimo lengvumą, ramumą, didelį pasitenkinimą ir linksmumą… JIS „perjuos ir ves“ mane, t.y. – paruoš kažkam. Nuo šiol JIS kelia tikslus ir aš Juo seku. JIS veda mane, man nebereikia daugiau pačiam ieškotis kelio gyvenimo labirintuose. Taip įdomu, kur Jis mane veda! Dažnai pats to nežinau, tik viena žinau: JIS yra Gerasis Ganytojas! Tad ištiesiu savo rankas ir leidžiu Jam mane paimti už rankos ir einu pasitikėdamas savo galinguoju Viešpačiu. Ne kiekvienas darbas yra skirtas man, ne kiekviena bėda – iššūkis man. Dažnai suvokiu, jog šis darbas – ne man skirtas, tai turi atlikti kitas. Ir dažnai yra mano rankos „surištos“, kai matau kokią bėdą. Kartais Dievas duoda suprasti: „Tai atliks kitas. Tai ne tavo rūpestis“. Aišku, tingėti aš nenoriu. Dievas nenušes mūsų į darbą ir nepadarys jo už mus. Tačiau svarbu savo atsakomybes vykdyti linksmai, su ramybe ir tikėjimu, atsipalaidavus ir linksmai. Tuomet gal nepapulsime į karštligišką skubėjimą, stresą ir galų gale – išsekimą. Gyvenk Jo garbei!!
Ačiū, Tėve, kad linki man viso, kas geriausia! Tu pats paruoši mane ir vedi savo keliais. Paimi mane už rankos ir eini su manimi per gyvenimą. Esu Tavo nuosavybė, Tavo vaikas, su kuriuo Tu jautriai elgiesi. Tad galiu Tavimi pasitikėti, nes Tu esi Gerasis Dievas.