„Dievas yra meilė,
ir kas pasilieka meilėje,
tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“.
Pirmas laiškas Jonui 4, 16b
Dievo visa esybė yra Meilė. Tai ne kokia ypatinga savybė ar viena charakterio dalis; ne, JIS pats yra Meilė. Mūsų, žmonių, vienas stipriausių poreikių yra mylėti ir būti mylimais. Tačiau mūsų charakteris, mūsų būdas yra kitoks. Per daug išdidumo, pavydo, godumo, tuščiagarbiškumo… Kai susiduriame su sunkumais, mūsų pačių meilė greitai pasiekia ribas. Esama daug žmonių, kurių nepajėgiame mylėti. Jie yra mums nesimpatiški, bjaurūs ir mus piktina. Ir jei mūsų meilė yra nuolat nuviliama, mūsų jėgos senka ir mes pamažu išsenkame.
Saulė yra šviesos šaltinis; mėnulis šviečia ne savo jėga, bet atspindi saulę. Taip ir mes galime skleisti Dievo Meilę leisdami Jam mus užpildyti. Tuomet netapsime išsisėmusiais žmonėmis. Mano telefoną reikia nuolat pakrauti įjungiant į elektros tinklą; kitaip baterija labai greitai bus tuščia. Taip pat aš turiu semtis Meilės šaltinyje, kad galėčiau mylėti kitus dieviška meile. Turiu likti Dieve, ir tuomet JIS liks manyje…
Kadangi JIS yra Meilė, JIS negali kitaip, kaip tik mylėti. Kiek meilės Dievas įdėjo į savo Kūriniją! Kaip nuostabiai yra viskas sudėliota, – pilna spalvų ir muzikos! Kaip karštai Jėzus myli žmones! Jam nebuvo sunku leistis Judo pabučiuojamam. Jam nebuvo sunku atleisti savo priešams, kurie prikalė Jį prie kryžiaus. Sunku buvo, kai užmėtė akmenimis Steponą, – tuo metu Jis negalėjo sėdėti Dievo dešinėje, – Jis stovėjo, nes Jis mylėjo Jo vaikus! Neįmanoma taip Jį nuvilti, kad Jis mus atstumtų. JIS juk žino viską, kas mumyse glūdi. Ir tik dėl to, kad JIS yra Meilė, gali viską matydamas mus vis tik mylėti. Kai Jis pakvietė Tave pas save, tikrai žinojo, kas Tu, ir ką Tu „sugebi“. Dėl savo esybės, kuri yra Meilė, JIS Tave pašaukė ir priėmė kaip savo vaiką. Todėl norime laikytis to, kad JIS mus myli, o ne klausytis priešo melų. Dievas yra Meilė, ir kas pasilieka Jame, ir Jis Tame pasilieka!!
Ačiū, Jėzau!!! Tu pažįsti mane kiaurai, ir vis tik taip myli. Negaliu Tavęs nuvilti, nes Tu iš pradžių jau viską žinojai. Ir nepaisant to, vis tik manęs norėjai ir ištarei man „TAIP“! Tu lauki, kuomet galėsi paimti mane į savo glėbį. Tu gydai mano žaizdas ir atleidi mano kaltes. Tu gyveni manyje ir pripildai mane savo meile ir gyvenimu. Tu turi man tiek daug vilties!! Trokštu likti Tavyje, taip, kaip Tu esi manyje. Tu esi mano gyvenimas.