Nebijok!!!!!

„Nebijok, nes aš išpirkau tave;
pašaukiau tave vardu, ir tu esi mano.

Izaijo knyga 43, 1

Aš nebepriklausau daugiau sau! Nors tai yra prieš mano išdidumą bei laisvę, bet labai labai gera tai žinoti. Nes man daugiau nebereikia vienam pačiam viskuo rūpintis! Tai nebėra vien mano reikalas. Tuo dabar užsiima mano savininkas. Kiek gi aš praleidau bemiegių naktų kuo nors besirūpindamas, kiek bergždžių minčių prasisuko mano galvoje…. mano širdis nebegalėdavo nurimti. Prie to dar visuomet įvykdavo kokia nelaimė, ir dar tokia, kurios visiškai nesitikėdavau…. Tad myliu gyvenimą, kai galiu atsipalaidavęs gyventi su savo Viešpačiu! Išbandžiau tai. Aš prisiimu atsakomybę, pvz., pavasarį perku malkas kurui; maisto produktus ateinančioms dienoms; suskirstau finansus, kad užtektų visam mėnesiui; pasidedu dalį senatvei ir sveikatos draudimui; žiūriu, kad man patikėtiems žmonėms būtų gerai. Tačiau atsakomybėrūpinimasis ir paskendimas rūpesčiuose yra skirtingi dalykai. Jėzus įspėjo mus, kad turtai ir pasaulio rūpesčiai gali užgožti Jo Žodį. JIS nori, kad mes liktume linksmi ir pilni ramybės net „audros“ metu. – Kaip JIS: audrai siautėjant Jis ramiai gulėjo valtyje ir miegojo, nes Jo dangiškojo Tėvo ranka buvo virš Jo. Mokiniai alpo iš baimės manydami, kad tuojau nuskęs. Tačiau JIS jautėsi saugus stipriose Tėvo rankose. Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Mano avys… niekas negali išplėšti jų iš mano rankų!” Tai stiprus mums šiandien pažadas. Ant jo galima statydintis.
Kai mano tėvas buvo arti mirties, lankydavau jį kiekvieną vakarą ir skaičiau eilutes iš Izaijo knygos bei meldžiausi su juo. Tame ligonio kambaryje tvyrojo dangiška ramybė. Mes visi žinojome, kad jis mirs ir labai stipriai jautėm Jėzaus artumą. Jėzus paėmė tėvą į savo rankas ir pernešė į savo karalystę. Mano tėvas visiškai nebijojo, nes buvo saugus Jėzaus rankose. – „Niekas negali išplėšti jų iš mano rankų, – sako Jėzus, – net pati mirtis”.

„Nebijok, nes AŠ išpirkau tave;
pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano.
Kai brisi per gilius vandenis, AŠ būsiu su tavimi,
ir upėse tu nepaskęsi.
Kai eisi per ugnį, nesudegsi,
ir liepsnos tavęs neprarys,
nes AŠ esu VIEŠPATS, tavo Dievas,
Izraelio Šventasis, Kuris tave gelbsti.
Tavo išpirkai atiduodu Egiptą,
mainais už tave ­ Kušą ir Sebą.
Kadangi tu Man brangus, vertingas ir mylimas…“.
Izaijo knyga 43, 1-4

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*