Kempinė

„Būkite pilni Dvasios!”
Laiškas Efeziečiams 5,18

Prieš kurį laiką mūsų grupę aplankė vienas vyras. Man susidarė įspūdis, kad jis buvo kempinė. Paklausiau Šventosios Dvasios, ką Jis turi omenyje. Ji parodė man kempinę, natūralią, ne plastikinę. Ji labai, labai lengva. Jūs beveik nepastebite, kad laikote ją rankoje. Ji sudaryta beveik vien iš oro burbuliukų arba porų, atskirtų plonomis sienelėmis. Išdžiūvusi ji labai, labai kieta. Jei įmesite ją į vandenį, ji nenori nuskęsti ir sušlapti, o bando iššokti. Tačiau kai jis sudrėksta, ji yra sunku. Ji gali sugerti ir sukaupti daug vandens. Ir nenori jo vėl išleisti. Jei ją padedate ant sausos žemės, vanduo beveik neišsiskverbia. Ir ką tai turi bendro su žmogumi?
Jėzus sakė, kad žmogus yra tarsi sausa kempinė. Ji atrodo didelė, bet neturi jokio svorio. Ji visa yra tik putos. Tačiau ji labai sunki kitiems, o jos vidiniame gyvenime nėra tiek daug jausmų. Ji atsisako įbristi į vandenį ir sušlapti, o vis iššoka (- vanduo yra Šventoji Dvasia ir gyvasis Dievo žodis). Ji vadina save krikščioniu, bet nenori pernelyg priartėti prie Dievo.
Jėzus norėjo pasakyti, kad Jis nori, jog Jo vaikai išmoktų plaukti malonės ir Dvasios vandens vonioje. Jie turėtų visiškai pasinerti į save, kupini jėgos ir malonės. Net ir sausringais laikais jie kauptų gyvybės vandenį sau ir kitiems. Šlapia kempinė yra minkšta ir elastinga, ji yra palaiminimas odai.
O kaip pripildoma Šventosios Dvasios? Jėzus labai nori, kad būtume pripildyti!
Būkite ten, kur Šventajai Dvasiai leidžiama veikti ir žmonės džiaugiasi Ja.
Reguliariai planuokite ramybės laiką. Ten galite prašyti Dvasios ir garbinti Dievą. Ne visada reikia kalbėti, bet galite žiūrėti į Jėzų ir žavėtis Jo gailestingumu. Galite prašyti, kad Jis kalbėtų. O tada klausytis, ar Jis duoda impulsų. Minčių, kurios nekyla iš mūsų pačių, idėjų, kurių niekada nebūtume sugalvoję. Manau, kad pirmosiomis dienomis jų tikriausiai nebus daug. Bet pamažu Dievo dvasia tampa juntama, ir mes keičiamės. Vis daugiau ir daugiau girdime. Ir jei esame blogai girdėję ar atsisakę kalbėti, suvokiame skirtumą. Manau, kad po kelių savaičių pastebėsime savo pažangą.
Geras „šalutinis poveikis”: kur dvasia, ten džiaugsmas, dėkingumas, meilė, gailestingumas ir ramybė. Pagal tai taip pat galime atpažinti, ar Šventoji Dvasia tikrai veikia.

Ačiū Tau, Jėzau, Tu nori mums suteikti Dvasios pilnatvę! Ir man jos reikia! Man reikia Tavo kalbėjimo, Tavo ramybės, Tavo džiaugsmo! Prašau, padėk man pažinti Šventąją Dvasią!