Morkų 11, 24-26

„Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus. Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus.“
Evangelija pagal Morkų 11, 24-26

Kodėl mūsų maldos neišklausomos? Galbūt tai yra dėl to, kad mes neatleidžiame savo artimiesiems? Galbūt mes pastatome save aukščiau ir smerkiame jų mokymą ir pažinimą, – mes juk daug daug geriau tai žinome! Galbūt kartėlis graužia mus, ir mes vis galvojame apie neteisybes, padarytas mums praeityje.
Jėzus kartą sakė, jog kam daug atleista, tas daug myli. Tačiau, jei mūsų kaltė tokia visai visai maža, tai Viešpačiui nereikia mums “daug” atleisti. O kitų kaltės yra juk daug daug didesnės! Bet atsižvelk į tai, jog Jėzus ir už Tave turėjo mirti ant kryžiaus, tad Tavo kaltė nėra tokia jau nereikšminga!! JIS žvelgia labai labai atidžiai. Tavo išdidumas Tau gali kainuoti amžinąjį gyvenimą – jei kiti yra tokie dideli nusidėjėliai, o Tu – toks mažas… Ar nežinai, kad Dievas išpuikėliams labai energingai priešinasi?
Jei kartėlis griaužia Tavo širdį ir Tu norėtum atleisti, tačiau negali: tuomet leisk Jėzui Tau padėti. Pasakyk Jam savo sprendimą, kad nori atleisti, tačiau negali, ir prašyk Jo pagalbos. Žinoma, neigiamos mintys apie Tau padarytą skriaudą dings ne tuojau pat. Gilios žaizdos gyja pamažu, tačiau kasdien taps vis geriau. Ir gali būti tikras: Viešpaties gailestingumas yra už viską didesnis!
Jei iš tikro gyvename atleidime, tuomet patirsime stebuklus. Taip sako Jo Žodis, – o JIS niekada nemeluoja.

Ačiū, Jėzau, kad Tu man padedi atleisti. Tu atleidi man mano kaltes ir mano išdidumą žinoti viską geriau už kitus. Tu atleidi mano asmeninio teisingumo siekimą – keršto troškimą ir smulkmenišką teisuoliškumą. Tu esi Viešpats, Kuris vedi mane teisingu keliu! AČIŪ!!

Seksualumas – 2020 14 01  

Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu.
Pradžios 2, 24


Seksualumą sukūrė Dievas, todėl jis yra geras. Velnias visada stengiasi pamėgdžioti geras Dievo dovanas ir paversti jas blogomis, o tai, be abejo, nėra gerai. Mes, krikščionys, norime eiti Dievo keliu, o tai reiškia „normalią“, laisvą, atsipalaidavusią, Dievo trokštamą seksualumo išraišką, t. y. vengti iškreipto seksualumo ir būti laisvam nuo jo.
Tačiau apsidairę pastebime, kad šioje srityje yra daug pančių. O kai kas nors tampa krikščioniu, jis dažnai kovoja su seksualumu. Įprastus pagundymus galime suvaldyti, tačiau yra ir nekontroliuojamų pagundymų ir priklausomybių. Bet Jėzus yra Nugalėtojas!!!
Priešas puola viską, kas tyra, šviesu ir nekalta, nes tai yra Dievo simbolis. Ir būtent tai mes kasdien matome spaudoje: tai, kas nešvaru ir netyra, tamsa skelbiama normalia. Žmogžudystė vėl tampa nereikšminga ir vadinama abortu. Pedofilija yra purvinas išpuolis prieš tyrumą ir vaikiškumą. Tačiau Teisėjas nėra korumpuotas, Jo nuomonė nesikeičiančia.
Kaip priešas yra įvaldę šiuolaikinę mintį, pastebime iš jo pasekėjų fanatizmo. Jie yra absoliučiai akli ir kurti bet kokiai kitokiai nuomonei.
Sutikau moterų, kurios spinduliavo „nekaltumu“, nors ilgai gyveno nuodėmėje. Sutikau vyrų, kurie seniai gyvena vieni, yra patenkinti ir jaučia pilnatvę. Mačiau, kaip moteris patyrė atleidimą ir išgijo po aborto. Dievas gali atleisti bet kokius paklydimus, išgydyti visas traumas ir įveikti visas priklausomybes. Kaip mums gerai!!!
Vaike, susilaikyk nuo sekso, kol surasi tinkamą partnerį, kurį tau paruošė Dievas.
Jūs, kurie esat supančioti, kuriems neduoda ramybės mintys ir vaizduotė: JIS nori jus išlaisvinti ir išpirkti. Aš mačiau, kokie laimingi ir laisvi gali tapti žmonės.
Jūs, nusidėjėliai, nusigręžkite nuo savo piktų kelių! Apsispręsk: arba Jėzus, arba gyvenimas nuodėmėje. Ir tai, ir tai neįmanoma. Dievas viską apšvies… nebent būtų prieš tai atleista.

Jėzau, su Tavimi viskas įmanoma! Tu mane išlaisvinai ir gali išlaisvinti visus kitus! Tu teiki viltį!!!

Kveitima!!  –  2020 01 17d
Š.m. sausio 17d., penktadienį, 18 val. atvyks į Šiaulius misionierius iš Mazeikius Dmitrij Bochonov.
Tema: Jėsus Kristus, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai.
Pamokslautojai:Dmitrij Bochonov, pastorius
Frank Lauermann, autorius
Po to bus maldos už sielos, širdies ir kūno išgydymus.
Organizatorius: „Rytiniai pamąstymai iš Dievo žodzio“
Vieta: Siauliai, „Motinos Teresės šeimų namai“, Žemaitės g. 71, įvažiavimas iš Basanavičiaus gatvės.

Matą 18, 20

„Kur du ar trys susirinkę Mano vardu, ten ir AŠ esu tarp jų.“
Evangelija pagal Matą 18, 20

Jėzus teikia didelę reikšmę seserų ir brolių Kristuje vienybei. JIS žino, kad mums reikia tokios bendrystės! Galbūt būna laikotarpis, kuomet mes turime eiti per gyvenimą vieni su Viešpačiu, tačiau Jo tikslas yra, kad mes būtume dalis kurios vienos tai bendrystės. Žmogus yra taip sukurtas, kad jam „negera“ būti vienam. Mes ilgimės nuoširdžios bendrystės. O kai tai patiriame, esame linksmi, atsipalaidavę ir mums yra gera. Jėzaus bendruomenė turėtų būti mūsų dvasiniai namai.
Mums reikia sesių ir brolių, nes Dievas nepadeda, kai tai padaryti gali kiti krikščionys. Tai yra lyg terapija mūsų išdidumui. Kuomet mums reikia patarimo, kai meldžiantis nieko nevyksta, kai nusidedame ir norime tai atnešti Dievui… mums reikalingas kitas žmogus. Mums reikia gilių pokalbių apie mus pačius; galimybės atsiverti ir leisti kitam žvilgtelėti į mus giliau, kad šis galėtų dvasiškai mums patarti ar ištarti atleidimo patvirtinimą. Mes turime melstis vienas už kitą, – kad Viešpats galėtų mus gausiai laiminti, nes JIS paliko dėl to daug pažadų. Kuomet mes supykstame ir negražiai apie kitus kalbame, Viešpats vargiai gali mus laiminti – JIS nemėgsta nesantaikos; ir tuomet mes tikrai nesame liudijimas apie Jį pasaulyje. Prašau, susitaikyk su sesėmis ir broliais Kristuje! Ieškok bendrystės su kitais tikinčiaisiais! Sunkiuose klausimuose ieškok jų patarimo! Prašyk kitų maldos už Tave ir melskis už kitus!

Ačiū, Jėzau, Tu ieškai bendrystės su manimi. Tu nori gyventi labai arti manęs. O aš – su Tavimi. Atleisk, kur apie savo seses ar brolius Kristuje, Tavo vaikus, blogai galvojau arba kalbėjau, arba net juos smerkiau. Padėk man juos taip pamatyti, kaip Tu į juos žvelgi! Šiandien noriu būti arti Tavęs ir mes galime drauge įveikti šios dienos iššūkius. – Ačiū Tau!!

Dievas turi kantrybės

Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų.
Nehemijo 9,17

Izraelitai tais laikais buvo šiek tiek kvailoki. Dievas išlaisvino juos iš Egipto vergijos ir, jiems matant, padarė didelių stebuklų. Bet mintyse jie ir vėl su ilgesiu ten sugrįždavo! Jie prisiminė skystą sriubą, kuri dabar jiems atrodė kaip geriausias guliašas; jie prisiminė kietus šiaudinius gultus, kurie dabar atrodė minkštomis dangiškomis lovomis. Jie užmiršo prižiūrėtojų smūgius, alkį, kaitrą, neteisybę, … Juos viliojo Egiptas!! Jie priekaištavo Mozei ir Dievui, tarsi JIS būtų išvedęs juos į dykumą tik tam, kad jie ten numirtų iš bado ir iš alkio.
Tačiau Dievas buvo atlaidus šiai kvailai, užsispyrusiai tautai. Juk JIS tiek daug darbo atliko, išlaisvindamas juos iš vergijos! JIS nuolat atleisdavo jiems kaltes. Net ir tada, kai jie pasidirbdino iš aukso kitą dievą ir jį garbino. JIS buvo kantrus ir lėtas pykti. JIS buvo maloningas ir gailestingas. Kiekvieną rytą JIS duodavo jiems duonos iš dangaus. Vandeniui liepė tekėti iš uolos. Putpelių pulkui (delikatesui!) įsakė kristi ant stovyklos. Per keturiasdešimt keliavimo dykuma metų izraelitų batai nenusidėvėjo, ir jų drabužiai nesuplyšo. Taip, net tokiomis smulkmenomis Dievas rūpinosi! JIS aprūpino juos viskuo, ko jiems reikėjo, ir jiems būtų visada gerai klostęsi. Bet tas jų kvailas užsispyrimas: aš nenoriu! Aš noriu atgal į Egiptą!! Kokia puiki ten vergystė!!! O čia tik smėlis … baisiai nuobodu ir tuščia!
Kaip gerai, kad Dievas kartais nereaguoja su visu rimtumu į mūsų elgesį. Nes ir mes dažnai žvelgiame atgal ir ilgimės senų laikų. Mes dažnai nebematom savo gyvenime Dievo veikimo ir Jo stebuklų. Kartais esame tikrai akli, užsispyrę ir kvaili. Baisu!!
Bet Dievo pažadas mums toks: JIS yra Dievas, kuris mums atleidžia. JIS yra maloningas ir gailestingas ir niekada mūsų nepaliks. JIS turi kantrybės su mumis. JIS nepaliks mūsų likimo valiai. JIS turi vilties mums!!!

Ačiū, Jėzau, už Tavo kantrybę!! Atleisk, kur mes esame kvaili ir užsispyrę ir tik žiūrime atgal. Tu turi vilties mums, Tu matai tą nuostabiai mums paruoštą dabartį ir ateitį! Taip, VIEŠPATIE, aš noriu vėl žvelgti į Tave ir savo žvilgsnį nukreipti į priekį! Juk Tu esi čia!

Evangelija pagal Luką 10, 27 – II.

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.“
Evangelija pagal Luką 10, 27

Vakar ieškojau savo plaktuko ir ištariau: „Viešpatie, jei mane myli, tuomet…“ Ir čia pats supratau savo klaidą: „Atleisk, Viešpatie, aš meldžiuosi neteisingai! Man reikia melstis taip: ´Viešpatie, KADANGI MYLI mane,…!´ Taip, Tu myli mane ir todėl man padėsi!“
Jei nelabai žinau, kad Jėzus mane myli, mano meilė Jam turės tuo apsiriboti, kad mylėsiu Jį „tik“visomis savo jėgomis… Tačiau mano jėgos yra ribotos, ir aš turiu stengtis ir dėl Dievo dirbti… Tai labai žmogiška meilė, labai siauriomis ribomis ir be tikro nuoširdumo. O jei gyvenu saugume, kad Dievas mane myli ir todėl žvelgia į mane mylinčiomis akimis bei visuomet yra šalia, tuomet tampu pajėgus mylėti Jį visa savo širdimi ir visu protu bei mintimis. Visų pirma JIS mane pamilo! Todėl galiu JĮ mylėti „atgal“. JIS gyvena mano širdyje ir daro mane pajėgų mylėti. Tik drauge su JUO galiu mylėti Jį, save ir savo artimą.

Ačiū, Jėzau, kad pirmas mane pamilai; dar prieš tai, kaip Tave apskritai pažinau! Ir dėl Tavo besąlygiškos meilės Tu mane išgelbėjai ir pripildei savo Dvasia. Tik Tavo Dvasia įgalina mane, mylėti Tave, save ir savo artimą. Leisk šiandien gyventi Tavo Meilėje.

Pagaliau išlaisvintas!!  –  2020.01.12

Šabo dieną Jėzus mokė sinagogoje.
Evangelija pagal Luką 13, 10

Pamaldose sėdėjo viena moteris sukaustyta nugara. Jėzus pamatė ir ją ir negalėjo kitaip: JIS pasigailėjo, pasikvietė ją pas save ir išgydė. Pamaldieji ir vėl pasipiktinę, juk tai poilsio diena! Vis dėlto Jėzus mano kitaip: ši moteris jau 18 – žodžiais: aštuoniolika!!! – metų yra sukaustyta kankintojo dvasios ir JIS negali jos išgydyti?? – visi juk džiaugiasi, o ypatingai ši moteris, kuri pagaliau ir vėl gali regėti dangų.
Kuomet Jėzus moko, tai nėra tik žodžiai. Labiau JIS moko veiksmais nei žodžiais ar protingomis mintimis. Šiandien pamaldose būnu prikimštas protingų žodžių, pareinu namo, o niekas nepasikeičia. Jėzus visuomet eidavo tiesiai prie veiksmo. Visai kaip mums kalba Jokūbas: Tikėjimas be darbų yra savęs apgaudinėjimas! Jėzaus mokymas yra gyvas, tai ne nuomonė apie ką nors ar kokia nors gyvenimo išmintis. Jėzus keičia gyvenimą ir išlaisvina!!!
Kai kurie netiki dvasiomis, bet Jėzus su jomis kovojo. Kai kurie galvoja, jog Dievas šiandien nebegydo, lyg JO vaikų kančios JAM visiškai nerūpėtų. Bet JIS juk nepasikeitė, JIS gydė vakar, gydo šiandien, gydys dar ir rytoj, nes JIS yra gailestingumo Viešpats.
Jau kurį laiką asmeniškai palaikau kontaktą su daugeliu žmonių, tiek elektroniniu paštu, tiek per Facebook’ą. Ir matau, jog šėtonas laiko juos sukaustęs, turintis kažkokias teises kankinti Dievo vaikus. Ir dažnai susiklosto taip, jog mes meldžiamės kartu, asmeniškai, elektroniniu paštu ar Facebook’o telefonu. Dievas dažnai atskleidžia, iš kur priešas savo teises įgyja: Galbūt tai tėvų prakeikimas gimimo metu arba protėvių šėtono kultas, arba dar kas nors. Tuomet galima konkrečiai melsti atleidimo už šias nuodėmes, o po to – brolio ar sesers išlaisvinimo. Rezultatai geri, išlaisvinimas įvyksta. Kuomet kartą vieno vyro paklausiau, kaip sekasi jo žmonai, jo atsakymas buvo: Ji ir vėl dainuoja! – Aleliuja, Viešpats vis dar veikia!!!

Dėkoju, Jėzau, Tu nepasikeitei ir Tu vis dar myli Savąją tautą. Tu trokšti išlaisvinimo iš priešo jungo. Tikrai, Viešpatie, panaudok mus skelbti Tavo vardą, vardą, kuriame yra išgydymas ir išgelbėjimas!!

Viskas veltui?? – 2020.01.11

Taigi tautos tuščiai triūsia,
ir gentys dėl liepsnų varginasi.
Jeremijo knyga 51, 58

Kalbama apie Babelį, išdidųjį miestą. Muziejuje Berlyne mačiau to laikmečio miesto vartus; – iš tikrųjų įspūdinga. Ir vis dėlto: visa praeina, yra sugriaunama ir sunaikinama. Didžiųjų laikai taip pat praeina, Aleksandro Didžiojo, Cezario, Mao, faraonų… Kas gi lieka?
Jeigu jau didžiųjų laikai praeina ir nieko apie juos nebežinoma, jeigu rūmai, pilys ir miestų sienos sunyksta ir nieko nebelieka, kas tuomet turėtų atsitikti su mumis? Galbūt dar mūsų anūkėliai apie mus galvoja, bet turbūt proanūkiai mus jau pamiršta. Apie savo prosenelę menu tik jos neryškią nuotrauką, net nežinau jos vardo… Visa pamiršta ir išdilę.
Kas liks iš gražių mūsų namų? Iš nuostabių mūsų sodų? Prabangių mašinų? Nieko. Visa supus ir aprūdys…
Gerai, jeigu bent mokame pasimėgauti akimirka ir džiaugtis gyvenimu. To moko ir Biblija. Tačiau prisiminimai apie gražias akimirkas taip pat išblėsta… Tai kas gi lieka?
Gali užpulti depresija. Bet Biblija turi mums paguodą ir viltį: visa yra užrašyta pas Dievą, kiekviena mano gyvenimo diena. Taip parašyta 139 psalmėje. Niekas nepamiršta, nieko nėra veltui. Net ir tie dalykai, apie kuriuos aš pats nežinau, ten surašyti.
Šiandien galėtume sakyti, jog susuktas tarsi video klipas. Video įrašų tuo metu nebuvo, viską žmonės turėdavo surašyti į storas knygas. Šiandien viskas saugoma mažose atminties kortelėse ir kištukuose. Kaip ten pas Dievą iš tikrųjų yra, aš nežinau. Žinau tik: JIS gali viską prisiminti, tik pikta ir bloga JIS ištrina; – man tai neturėtų būti skausminga. Jėzus visa ištrynė Savuoju krauju, visus mano nusižengimus ir nesėkmes; – kaip gerai!!
Danguje mes dar kartą pasižiūrėsime klipą ir kartu džiaugsimės. Nebus praleista nei viena akimirka! Viskas turi savo prasmę ir tikslą. Vyk liūdnas mintis šalin Jėzaus vardu!!

Dėkoju, Jėzau, Tu atpirkai mane, Tu apdorojai manąjį video ir ištrynei visa, kas bloga, – kaip gerai! Džiaugiuosi, kai jau galėsime visa peržiūrėti danguje: manąsias dienas ir tai, kaip Tu buvai su manimi, nes ir Tavąjį veikimą galima bus ten regėti. Tai bus taip nuostabu!!

Luką 10, 27 – I.

„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.“
Evangelija pagal Luką 10, 27

Vienas jaunas vyras ėjo savo gyvenimo keliu ir turėjo didelių planų. Bet jį užpuolė plėšikai ir viską, ką turėjo, atėmė… O po to dar jis įpuolė į nuodėmę ir galų gale gulėjo vos gyvas nuošalėje. Kunigas eidamas pro šalį pamatė jį, bet sudrebintas pamatyto vaizdo nuėjo šalin. Taip pat religingas žmogus matė šią beviltišką situaciją, ištarė keletą religingų išsireiškimų, ir vėl greit nusigręžė.
Tada atėjo Viešpats. JAM pamačius sumuštą vyrą, JO širdis prisipildė užuojautos. JIS atsisėdo prie jo, pakėlė, nuprausė ir aprišo jo žaizdas. Palydėjęs jį iki nakvynės namų paprašė, kad jį slaugytų iki jis pasveiks, ir padavė čekį. – Jei to neužteks, tarė, dar pridėsiu.
Taip elgiasi Jėzus su nusidėjėliu. JIS vienas turi tiek meilės ir gailestingumo bei gali paguosti, išgydyti. Tik Jame sveiksta mano siela!

Ačiū, Jėzau, kad užjauti mane. TU žvelgi į mane meilės akimis, paimi mane į savo glėbį, guodi ir gydai mano širdį. Jokia bedugnė nėra Tau per gili, joks vargas – per didelis: Tavo meilė yra stipresnė! Šiandien noriu gyventi Tavo meilėje, viltis Tavimi ir su Tavimi drauge eiti savo keliu. Tu niekada manęs nenuvili!

Užtikrinimas  –  2020.01.10

Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
Laiškas romiečiams 8, 16

Čia aprašyta giliausia tikėjimo paslaptis: Dievo Dvasia, Šventoji Dvasia liudija mano dvasiai, jog aš esu Dievo vaikas. Tai vadinama tikėjimo užtikrinimu. Nebelieka jokių abejonių. O kiek mūsų brolių ir seserų gyvena nuolatinėse dvejonėse. Jie abejoja Dievo gėriu, atleidimu, buvimu Dievo vaikais, tiesiog visu gėriu, kurį Dievas pažadėjo jiems Savuoju žodžiu! Siaubingas toks tikinčiojo gyvenimas!!
Sprendimas yra toks: Dievo dvasia turi tai padaryti, – ir JI padarys tai, – ko mes patys negalime: suteiks tikrumą tikėjime.
Štai dėl ko Paulius sako, jog mes turime siekti Šventosios Dvasios, ir kad turime tikrai uoliai dėl to stengtis, nes būtent ji yra daugelio mūsų sunkumų sprendimas!
Dievas davė mums Šventąją Dvasią tuomet, kai mes iš tikrųjų apsisprendėme už Jėzų ir priėmėme JĮ į savo širdį. Bet JI nėra laisva ir vedanti bei negali daryti ką tik norinti! Todėl turime jos uoliai siekti! Jeigu mes vis dar sėdime prie Biblijos ir šimtąjį kartą ją skaitant mums kyla tos pačios mintys, vadinasi trūksta kažkokios „jungties“, kažko naujo, šviežio gyvenimo vandens. Jeigu nuolat galvoje sukasi tos pačios mintys, niekas niekada nepasikeis. Surizikuok ir eik pas pašauktuosius arba veikliuosius krikščionis, arba į skirtingų konfesijų krikščionių susirinkimus, arba tiesiog į kokią nors kitą, gyvą bendruomenę! Jie tavęs nepražudys. Ir nesiklausyk vien senųjų, kurie per kartų kartas sako: Dvasia nebeveikia, jos laikas praėjo. Jie gali tai pateisinti tuo, kad patys tuo tiki. Bet kiti rodo tai, jog yra ir kitas kelias. Eik, ieškok JOS tol, kol surasi! Ieškok tyliuose dialoguose, kitose bendruomenėse, Biblijoje (skaitydamas kitomis, naujomis akimis), internete, knygose….. Būk pasirengęs išbandyti ką nors naujo! Prašyk, kad Biblijos pažadai galų gale pilnai ir visiškai Tavyje veiktų! Tai iš tikrųjų turėtų būti mūsų prašymas. Nebepasitenkinkime beveik mirusio mokymo drungnais vandenimis. Mes norime JO, trokštame pilnatvės, norime visko, kas pas Dievą yra įmanoma!!!

Dėkoju, Viešpatie! Tu atsižvelgi į nuoširdžius mūsų prašymus. Išklausyk mūsų maldą ir pripildyk mus Savąja Dvasia!!!

Patarlių 24, 16

„Juk nors teisusis septynis kartus parpuola,
jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė
.“
Patarlių 24, 16

Dievas pažįsta mus ir žino, kad mes kartais parklumpame, grįžtame į senąjį gyvenimo stilių. Mes esame vis tik žmonės, ne „šventieji“. Nors tai negerai ir mes turime būti budrūs, tačiau kartais vis tik tai atsitinka. Kaip gerai, kad mes galime kiek įmanoma greičiau kreiptis į Jėzų ir šauktis Jo atleidimo! JIS juk atleidžia v i s a s mūsų kaltes! JIS jau mus pažinojo, kai mus pašaukė. Tik mums patiems dažnai yra sunku prašyti atleidimo ir iš tikro tikėti, jog JIS atleidžia. Bet tik tada mes galime vėl atsistoti ir toliau eiti savo keliu su Dievu. Kaip gera, kad JIS pats mums padeda, pats kviečia mus atgal prie savo širdies, teikia naujos drąsos ir elgiasi su mumis, lyg nieko nebūtų įvykę. – JIS iš tikro ištrina visas nuodėmes. Niekada JIS nepriekaištauja: „Ir vėl tu tai padarei! Pagaliau pasistenk nors kiek!“ – Ne, JIS žino, kaip stipriai mes jau priekaištaujame patys sau, tad Jis mus drąsina vėl atsistoti ir eiti toliau. JIS yra Tėvas, Kuris myli savo vaikus! Tad nelik gulėti, greitai kibkis į Jo ranką, ir vėl ieškok Jo širdies!

Dėkoju Tau, Tėve, kad iš tikro ištrini visas mūsų nuodėmes. Tu pamiršti jas ir nori, kad mes taip pat jų amžinai nenarpliotume. Geriau džiaukimės Jo atleidimu! Padėk mums, kai mes suklystame, vėl greit atsistoti ir kreiptis į Tave. Tu esi pilnas vilties mums! Tu niekuomet mūsų neatsisakai, net jei mes septynis kart septyniasdešimt kartų parklumpame. Tu esi gailestingumo ir vilties Dievas!