Apie koroną, Trumpą ir kita …..    –   2020.08.24

Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.
Jėzus Kristus, Evangelija pagal Matą 6, 24

Jėzus šiame kalno pamoksle kalba apie tai, kad mylėtume Dievą visa širdimi ir JAM visa ir bet ką patikėtume. Eilutė tęsiama toliau: Nesirūpinkite savo gyvybe …. Tikrai, Jėzus nori į mūsų gyvenimą įnešti taikos, laisvės, džiaugsmo, pasitenkinimo ir saugumo.
Štai kodėl JIS smerkia viską, kas griauna mūsų bendrysę su Dievu.
Šiandien susirašinėjau su keletu žmonių. Manau, jie neturi tvirtos nuomonės ir kvietė pasidalinti manąja. Ojoj, susidūriau su tikru vapsvų lizdu! Tokie atšiaurūs, nesuderinami, nekantrūs ir netgi užgaunantys atsakymai! Taip ir nebelieka kantrybės, abipusės pagarbos, įsiklausymo … Šiuo metu pas mus, krikščionis, prasta padėtis! Nes susirašinėjau tai juk su krikščionimis, tikinčiais žmonėmis, o ne su kokiais nors ekstremistais ar sektantais. Tačiau reakcijose skirtumų nepastebiu …
Kaip taip gaunasi? Jėzus atsakymą pateikė ten aukščiau: arba mes sekame JUO ir pikto nekenčiame, arba sekame piktu ir tose srityse Dievui liekame nepasiekiami. JO ramybė ten tikrai nevaldys.
Tiek daug brolių ir seserų yra geriausi krikščionys tol, kol nekalbama apie pinigus. O tada kartais jie elgiasi dar blogiau nei pasaulio vaikai.
Politiškai skambėtų taip: kas laukia atpirkimo iš žmogaus, negaus jo iš Jėzaus. Tas tampa fanatiškas.
Kas nuolat įtaria sąmokslą, nebeturi kuo remtis, lieka be pagrindo. Niekas jam nebėra saugu, daugiau jokio užtikrintumo.
Daugelis iš mūsų paslysta, nes į tam tikras sritis nepriima Jėzaus kaip Viešpaties ir Atpirkėjo! Todėl ši kovinga nuotaika išlieka kalbant tiek apie koroną, tiek apie Trumpą! Ne, šitai mes turime pakeisti. Net ir šiose srityse mumyse turi valdyti Dievo Dvasia, visai kaip rašoma laiško Galatams 5 skyriuje, 22 eilutėje, o ne priešiškumo bei priespaudos Dvasia.
Prašau, pasitikrink, ar tu irgi esi toks ekstremalus ir ar dėl kitokių nuomonių netenki ramybės! Ar žmogų, o galbūt nuomonę iškeli aukščiau nei savo gyvenimą Kristuje! Saugok save nuo tokių stiprių neigiamų emocijų! Būk visas ir visiškai saugus Kristuje, kad tau nebereikėtų šitos prievartos kalbos, kad nereikėtų šito absoliutizmo, šito nesuderinamumo!
Baugina tai, kaip labai priešas gali supriešinti mus, krikščionis, kaip greitai mes galime tapti priešu vienas kitam; – ir tik del nuomonės apie koroną ar Trumpą, ar dar ką nors. Neturėtume!! …. ir Jėzus to visai nenorėtų. Tai skaudina mūsų sielas! Susitaikykite vienas su kitu, taip kaip Jėzus mus sutaikina su Dievu! Gyvenkite atleidimu, gyvenkite pagarba vienas kitam, gyvenkite nuolankumu ir kuklumu!

Jėzau, mums reikia Tavo Šventosios tiesos, meilės, kantrybės, nuolankumo, ramybės, atleidimo, tikėjimo Dvasios!!! Meldžiu padėk, kad mes, krikščionys, taip nesiginčytume!! Padėk man, toleruoti kitas nuomones bei mylėti žmones! Padėk man būti Tavo liudytoju!!!

Pokyčiai gyvenime  –  2020.08.23

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių.
Evangelija pagal Joną 12, 24

Kuomet mes meldžiamės už žmones, dažnai krikščionys išeina į priekį, pageidaudami maldos už savo sveikatą. Kartais tokios maldos nebūna išgirstos. Priežastis slypi tame, kad jie nenori keistis. Ką turėtų padaryti Dievas, jei moteris, kenčianti nuo viršsvorio, ir toliau nori džiugiai valgyti. Arba jeigu vyras visą gyvenimą sėdi, o tada skundžiasi sukaustyta nugara bei atsisakančiom kojom. Dažnai galima rasti nesudėtingų pratimų ar priemonių, kurie gali būti išties veiksmingi, jeigu tik būtų pradėti įgyvendinti; – ir čia Dievas turi tarnauti dėl mūsų kvailystės bei ištaisyti mūsų klaidas. To mes trokštame, kad tik mums nereikėtų keistis. Bet taip nieko nebus, Dievas neleis mums taip elgtis su savimi.
Visada, kai mūsų maldos nėra išklausomos, turime paieškoti šios mažos klaidos bei paklausti, ar mes patys turėtume ką nors keisti. Tada ir Dievas galės padėti, kad iš to kas nors išeitų.
Tačiau mūsų kvailumas ir įsipatoginimas, mūsų malonumo siekimas ir egoizmas dažnai nutraukia JO veikimą.
O mūsų eilutė? Taigi nesupranti? Mūsų senas, storas Aš turi mirti. Jis turi mirti, kad atsirastų kas nors naujo. Taigi nesilaikyk tvirtai įsikibęs tų dalykų, kurie tau neša mirtį! Mesk juos lauk Jėzaus vardu! Ir aktyviai laikykis JO pusės, leisk JAM gyventi tavyje ir per tave! Pašvęsk JAM savo gyvenimą ir gyvenk dėl JO. Paaukok savo malonumo siekimą, savo dangiškuosius troškimus ir gyvenk taip, kaip JIS to norėtų. Gyvenk JO garbei. Tada Dievas galės pagaliau tapti aktyvus, tave išgydyti bei panaudoti.
Nesilaikyk tvirtai įsikibęs savo senojo gyvenimo; – tai atneš tau mirtį. Kelkis ir imk naują gyvenimą, Jėzaus gyvenimą. Tada daug, tikrai daug problemų praeis, ir net nereikės už jas melstis! O tavo gyvenimas įgaus prasmę, tikslą, džiaugsmą ir viltį.
Nustok verkšlenti, kelkis! JIS yra šalia ir laukia, kad galės pripildyti tave gyvenimo.

Dėkoju, Jėzau, Tau ne visvien, kaip aš gyvenu. Tikrai, Viešpatie, viską dedu po Tavo kojomis. Noriu gyventi taip, kaip Tau patinka. Noriu, kad Tu gyventum manyje!!!

Išskirtas  –  2020.08.22

Man gera artėti prie Dievo.
Viešpačiu Dievu aš pasitikiu,
kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.
Psalmė 73, 28

Šioje psalmėje ir eilutėje kalbama apie mūsų padėtį ir mūsų tikslus. Kur yra mano vieta gyvenime?
Dievas pašaukė visus žmones, bet tik keletas pas jį atėjo. Jis pašaukė daug, bet tik keli JUO sekė. Kai kuriuos JIS išskyrė; – bet jų išties buvo nedaug.
Prieš daugelį metų jis pakvietė mane JO tarnystei. Aš to nenorėjau, nes turėjau dirbti, kad išlaikyčiau šeimą. Bet jis buvo atkaklus. JIS nežadėjo man nei milijonų, nei darbo sutarties. Aš turėjau pasitikėti, kad JIS rūpinsis manimi kiekvienoje smulkmenoje. Nėra jokios socialinės tarnybos, iš kurios staiga galėčiau gauti būtiniausių dalykų. Tik Dievas, JIS vienintelis norėjo būti šaltiniu. Jis uždraudė man prašyti pinigų. Galite įsivaizduoti, kaip tai neatrodė viliojančiai, netgi nesaugiai, rizikingai, ar net kvailai.
Bet Dievas nepasidavė, JIS mane netgi persekiojo, kol galiausiai sutikau. Dabar mano vieta: „Būti arti Dievo yra mano laimė“. Tikrai, prie Dievo širdies gera gyventi! Aš nesu sukaupęs turto, jokio privataus lėktuvo ar prabangių automobilių parko, jokio baseino. Bet aš turiu Dievą. „Būti arti Dievo yra mano laimė“. Nuo tada, kai mes sudarėme šią „sutartį“, JIS rūpinasi manimi. Ir už tai esu labai dėkingas, taip pat už brolius ir seseris, kurie JO klausosi ir atneša savas dovanas. Dėkoju!!
Aš netapau šventuoju, dažnai jaučiu poreikį sujudinti JO žodį širdyje. Arba melstis už žmones. Arba liudyti apie JĮ. Vėl ir vėl būnu nustebęs, kaip daug Dievas kalba per mano paprastus žodžius. Tai yra nuostabu ir tarsi balzamas mano sielai.
Gali būti, kad tu turi dirbti tam, kad aprūpintum savo šeimą. Tuomet turi būti tikras, kad JIS visa ves taip, kad tu turėtum pakankamai. Gyvenimo standartai gali būti skirtingi, tačiau niekada neturėtum kentėti alkio ir troškulio, nuogumo (neturėjimo kuo rengtis) ar benamystės. JIS yra Viešpats.
Net ir Juozapas savo šeimai rado lovelę tvarte, perpildytame Betliejuje, ir tikrai tau taip pat Dievas turi rezervavęs vietą. JIS juk yra Viešpats, Tėvas, kuris rūpinasi Savo vaikais. Pasitikėk JUO visuose dalykuose ir patirsi stebuklus.

Dėkoju, Tėve, kad Tu rūpiniesi viskuo. Tu rūpiniesi kiekviena smulkmena. Aš pats tai patyriau, kiti man apie tai pasakojo, Biblija apie tai kalba, ir tai yra tiesa: Tu esi mūsų Aprūpintojas. Dėkoju!!!

Normalus evangelizavimas  –  2020.08.21

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.
Evangelija pagal Morkų 16, 15

Taip parašyta Biblijoje, taigi mes nieko negalime padaryti. Mieliau likime namuose ir sėdėkime ant sofos. O Evangeliją skelbkime bažnyčioje bei laukime žmonių, kurie norėtų jos klausytis….
Ne, taip apaštalų darbuose neparašyta! Jie iš tikrųjų išsiruošė į kelią. O kadangi pradžioje jie nenorėjo skubėti, o patogiai įsitaisė Jeruzalėje, prasidėjo persekiojimai ir pirmieji krikščionys pasklido po visą pasaulį. Taip buvo tęsiamas Evangelijos kelias.
Visi krikščionys buvo kaip misionieriai, Jėzaus liudytojai. Evangelijos kelias Romoje jau kurį laiką, dar prieš Pauliui ten atvykstant, buvo prasidėjęs. Maždaug per vienerius metus ji pasiekė visą žinomą pasaulį, krikščionių atsirado visur. Kai Paulius atvyko į vieną iš graikiškų miestų, jo priešininkai sakė: štai ir čia atvyko žmonės, kurie jaudina visą žemės rutulį…..
Daugelis krikščionių nebuvo pamokslininkai. Jie buvo tiesiog liudytojai ir maldininkai. Bet Jėzui to visiškai pakako, nes JIS sustiprindavo ju silpnus žodžius ir veiksmus ženklais bei stebuklais. Kuomet aš dar nebuvau krikščionis, joks pamokslas negalėjo priversti tikėti, tai atrodė pernelyg juokinga. Ką ten tokio pasakė! Tuo iš tikrųjų negalėjai patikėti. – Bet Dievas dirbo su mano širdimi, aš ieškojau ir suradau JĮ. Šįvakar pasakojau savo sūnui apie tai, kas man padarė itin stiprų įspūdį. Tai tebuvo “tik” smulkmena, bet ji daug turėjo savyje. Su jaunimo grupe leidomės į dviračių turą. Pasiekę tikslą pasistatėme dviračius, juos prirakinome ir džiaugsmingai leidome laiką. Kuomet jau norėjome traukti namo, viena mergina nerado rakto nuo savo dviračio. Pusę valandos ieškojome mažo raktelio aukštoje žolėje, jokių šansų. Tuomet grupės vadovas pasiūlė pasimelsti. Kaip kitaip padėti jis nebežinojo. Nuostabą kelia tai, kad vadovui dar neužbaigus maldos, raktas buvo surastas žolėje. Taip, toks mažas raktelis, bet Dievas išgirdo. Tada aš pastebėjau, kaip labai Dievas domisi mūsų “smulkmenomis” ir išmokau pasitikėjimo. – Šitos pamokos niekada neužmiršau. Ji suformavo vieną iš mano tikėjimo ir santykių su Jėzumi pagrindų: JIS mane myli!
Ko negalėjo padaryti pamokslai, padarė mažas raktelis.
Tokia turi būti mūsų evangelizacija: ypatingi išgyvenimai su Jėzumi! Būk drąsus melsdamasis su žmonėmis! Papasakok, ką patyrei su Jėzumi! Rezultatus palik Jėzui, – tau tereikia melstis.

Dėkoju Jėzau, už tai, kad laikaisi Savo žodžio. Tu sustiprini mūsų liudijimą ir mūsų maldą. Tu pats juk nori, kad žmonės įtikėtų. Tu iš tikrųjų esi nuostabus!!!

Žvejyba  –  2020.08.20

Jėzus sako:
Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.
Evangelija pagal Matą 4, 19

Šios dienos pamąstymui tau prireiks lapo popieriaus ir pieštuko. Nupiešk žmogeliuką iš brūkšnelių! Vertikali linija su maža galva ant jos, dvi rankos, plačiai ištiestos, taip pat dvi kojos, taigi 5 brūkšneliai. Dabar pasakyk, kaip gi toks žmogus turėtų gaudyti žuvis. Tai beveik neįmanoma, vien tik su meškere ir tai jau beveik savaime mokslas (kartą girdėjau žvejus kalbantis ir besidalinant savo sėkmingomis patirtimis). Ir dabar savo žmogeliukui nupiešk dar du kaimynus, vieną iš kairės, o kitą – iš dešinės, besiliečiančius tarpusavyje rankomis ir kojomis. O tada dar vieną porą. O virš savo žmogeliuko nupiešk dar vieną, taip kad apatinio žmogeliuko ranka būtų viršutinio žmogeliuko koja. Matai, gaunasi įvairūs šešiakampiai. Ir šie šešiakampiai sukuria tinklą. Su kuriuo daug daugiau bei patogiau gali sugauti žuvų.
Bet žmogeliukai vis dar guli ant kranto, saulutėje ir jaučiasi puikiai. Jie keliasi ir šlovina. Ei, juk tai puiku! Tinkama nuotaika sukurta. Ir tada jie vėl sugula ir ilsisi saulėje. Kuo gi dar save palepinsi ….
Bet juk ant kranto labai mažai žuvų, arba jų išvis nėra. Jie turi lipti į vandenį. Bet juk taip šlapia!
Žinai, kodėl Jėzaus bendruomenės taip menkai auga? Arba jie nori žvejoti vieni arba kartu guli ant kranto, saulėje. Jie nenori į vandenį, jie nenori pasinerti į vandenį, į pasaulį! Juk kas nors iš pasaulio gali ką nors įnešti, padaryti kokią nors įtaką. Ne, geriau jau likti kartu ir šlovinti, tai juk smagu.
Dažnai tinklai būna labai maži. Viename mieste yra 7 bendruomenės, viena turi 8 narius, antra – 12, trečia – 18, ketvirta kartais ir iki 30… Ir visos jos žvejoja vienos. Maži tinklai, mažas grobis. Jėzus visada kalba apie vieną bendruomenę vienoje vietoje. Argi neturėtume susitaikyti, mokytis vienas kitą vertinti ir mylėti, o tada kartu eiti žvejoti?
Jėzus sako: Ateik ir sek paskui mane. Tikrai, daryk taip, kaip JIS tai darė: JIS ėjo pas žmones ir nelaukė, kad šie ateitų. JIS buvo kupinas gailestingumo. JIS mylėjo žmones. JIS kalbėjo apie Dievo karalystę, ramybę su Dievu, susitaikinimą, Dievo įsikišimą, maldą bei gydymą. JIS darė tai, ką sakė. JIS išsiųsdavo Savo mokinius, kartais 12, kartais 70, ir suteikdavo jiems visą galią. JIS norėjo, kad pirmiausia ateitume pas JĮ, o tik tada kaip tinklas eitume į pasaulį. Tiek daug yra žmonių, kuriems reikia Jėzaus!!!

Dėkoju, Jėzau, Tu sugavai mane, kad aš būčiau sutaikintas su Dievu. Ir štai aš noriu keltis ir eiti žvejoti Tau. Dėkoju už brolius, su kuriais galiu kartu žvejoti! Viešpatie, dovanok vieningumą tarp krikščionių!! Pažadink mus, kad mes ne vien saulėje gulėtume!! Tu esi šalia, mūsų Padėjėjas ir Užtarėjas!!

Jonas Krikštytojas  –  2020.08.19

Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
Evangelija pagal Joną 1, 6-8

Jonas turėjo atrodyti baisiai, nesiskutęs, be šukuosenos (kaip nazarietis, Dievo pašventintas), aplink kūną apsiaustas kailis, perjuostas virve. Jis valgė žiogus, o kartais ir medų, tiesiog tai, ką rasdavo dykumoje; – galbūt Dievas jį maitino arba suteikdavo, ko trūksta. Jis nedarė stebuklų, bet turėjo galingą balsą.
Jis buvo Dievo įrankis, nes pats nieko daugiau nenorėjo. Jis buvo visiškai atsidavęs Dievui ir Dievas veikė didžius darbus per jį. Jis galėjo tik pamokslauti ir tai darė, kuomet žmonės pradėjo pas jį eiti. Jis pamokslavo apie pasaulio šviesą, Izraelio viltį, žmonių paguodą. Ir jis aiškiai prieš akis iškeldavo žmonėms jų nuodėmes, nesėkmes ir nusižengimus. Jis nesidrovėjo išsilavinusių ir padėtį užimančių žmonių, jis juos „užuosdavo“: Išorėje baltos liemenės, o viduje purvina širdis…
Dievas įgyvendino Savo žodį, tikrai JIS pats kalbėjo žmonėms Jono žodžiais. Ir žmonės iš tikrųjų išpažino savo nuodėmes. Jie gailėjosi! Vienas po kito atėjo krikštytis, kad būtų nuplautos jų nuodėmės. Tai iš tikrųjų palietė jų širdis. Šiandien apie nuodėmę kalbame taip, lyg ji mūsų pačių neliestų… Ne, šitaip nebus atsivertimo! Dievo šviesoje mes atrodome visai kitaip … Argi turi ateiti Jonas, kad mes suprastume, kokie esame panašūs į anų laikų religinguosius?
Jonas buvo žmogus, kaip tu ir aš. Bet jis atsiribojo nuo savęs ir gyveno su Dievu dykumoje, leidosi būti ten jo ugdomas, kol jo charakteris tapo panašus į Dievo. Nuolankumas buvo jo stiprybė. Jis džiaugėsi, kai žmonės bėgo paskui Jėzų, o nebe paskui jį. Jis nebuvo pavydus ir pagiežingas. Jėzus vadino jį didžiuoju dangaus karalystėje, tokia gera buvo JO nuomonė apie Joną.
Ar tu nori tapti tokiu Dievui? Taigi atsiribok nuo savęs, ieškok Jo veido, nebe naudos sau. Bendrystėje su JUO tu surasi savo vietą. Dievas stipriai tave panaudos! Čia nekalbama apie stebuklus, bet apie Dievo autoritetą tavuose žodžiuose. Tau nereikia daryti didžių dalykų, eiti vandeniu ar pan. JIS panaudos tave taip, kaip JAM patinka. Ir tai bus nuostabu!!
Niekas nelaukia didžių dalykų iš Tavęs. Tik kad tu būtum JO liudytojas, visai kaip Jonas. Ar sutinki?

Dėkoju, Jėzau, Tu nieko ypatingo iš manęs nelauki, tik mano ištikimybės ir nuolankumo. Tikrai, aš myliu Tave. Noriu būti Tavo liudytojas!!

Jei VIEŠPATS nestato namų – 2020.08.18

„Jei VIEŠPATS nestato namų,
veltui triūsia tie, kurie juos stato.
Jei VIEŠPATS nesaugo miesto,
veltui budi sargai.
Tuščia jums anksti keltis
ir vėlai eiti gulti,
jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną,
nes tais, kuriuos myli,
VIEŠPATS pasirūpina jiems tebemiegant.“
Psalmyno 127, 1-2

Mūsų gyvenimui Dievas yra nustatęs tam tikrą tvarką. Ramybė ir poilsis tame užima taip pat svarbią vietą. Kad rūpesčiai netaptų mūsų neramaus gyvenimo priežastimi, Dievas nori suteikti mums išminties ir laiminti mūsų rankų darbą. Mūsų darbui JIS nori iškelti tikslą; bet mes neturėtume siekti neįgyvendinamų svajonių. JIS nori, kad mes būtume dėkingi, kupini džiaugsmo bei patenkinti tuo, ką gauname iš Jo. JIS trokšta padėti mums įveikti dienos rūpesčius ir pasirūpinti tais dalykais, kurie net nuo mūsų nepriklauso.
Biblijoje dažnai skaitome, kad Jėzus anksti ryte atsitraukdavo nuo visų į nuošalę. Tie rytiniai pokalbiai su Tėvu, padėjo Jam, prieš užplūstant dienos įtampai, susitelkti į tai, kas svarbiausia. Biblija kalba apie Dievo apsaugotą ramybę ir miegą. Atėjus vakarui turėtume užbaigti darbus ir nusiraminti, su padėka žvelgdami į praėjusią dieną. Sekmadienį turėtume skirti savo laiką poilsiui. Laikydamiesi šios dieviškosios tvarkos, galėsime ilgai ir sėkmingai dirbti ir nepersidirbti.
Jis trokšta suteikti mums išminties, kad užsiimtume tik tais darbais, kuriuos mums yra numatęs JIS. Tačiau nežmoniškai įtampai darbe, kurią patiria už daugelį dalykų atsakingi asmenys, Jis nepritaria.
Jis nori matyti mus, kaip linksmus ir darbingus žmones, randančius Jame ramybę ir nepaisant aplinkybių sugebančius išlikti ramiais. Kaip žmones, kurie patiki savo darbus Jo palaiminimui. Jis nori, kad eitume per dieną kartu su Juo – spindintys džiaugsmu, draugiškumu, stiprybe ir kupinus padėkos.
Jis yra tas, kuris lemia sėkmę darbe!

Malda:
Dėkoju, Tėve, kad šiandien esi šalia manęs! Tu suteiki man jėgų nudirbti savo darbus ir padedi, jei kas nesiseka. Suteik man teisingą požiūrį į darbą ir į kitas manęs laukiančias situacijas – aš labai dažnai pasimetu toje smulkmenų gausybėje. Pasitikiu Tavimi, nes Tu rūpiniesi mano gyvenimu ir mano šeima – aš nebenoriu būti prislėgtas visų rūpesčių. Suteik man šiandien saugumo jausmą, mano Gelbėtojau ir Padėjėjau!

Pamąstymas – rugpjūčio 17 d.

„Dovydas dar kalbėjo savo sūnui Saliamonui: `Būk stiprus ir ryžtingas! Imkis darbo! Nebijok ir nenusimink, nes VIEŠPATS Dievas, mano Dievas, su tavimi. Jis neatmes ir nepaliks tavęs, kol nebus užbaigti visi darbai VIEŠPATIES Namų tarnybai.`“
1 Metraščių knyga 28, 20

VIEŠPATS paruošė šiandien padrąsinantį Žodį visiems Savo tarnams, draugams ir darbuotojams, visiems, kuriuos Jis pašaukė tarnystei ir kurie, nesvarbu kur bebūtų, dirba VIEŠPAČIUI. Evangelijos skelbėjams, pastoriams, sielovadininkams, maldos grupelių nariams, sekmadieninių mokyklėlių tarnautojams, jaunimo vadovams, reabilitacijos centrų įkūrėjams ir darbuotojams, bei tiems, kurie bent šiek tiek tarnauja VIEŠPAČIUI. Mes, žmonės, esame Jam reikalingi ne kaip vergai, nežinantys ar nesuprantantys dėl ko dirbame, bet kaip darbuotojai ar bičiuliai. JIS nori pastatyti didelius maldos namus visoms tautoms, kuriuose tilptų visų tautybių žmonės. Tai bus Jo bendruomenė, Jo mylima nuotaka. Mes turime galimybę padėti pastatyti šiuos VIEŠPATIES namus – kiekvienas turėtų darbuotis Jo paskirtoje vietoje.
VIEŠPATS pažįsta mus ir žino, kad kartais mums pritrūksta drąsos. Jis žino, kad kartais vyksta dideli pasipriešinimai ir mus apima baimė. Jis žino, kad mums kartais pritrūksta jėgų, todėl būdamas visuomet šalia JIS padrąsina mus. JIS niekada nepaliks mūsų, bet suteiks drąsos ir naujų jėgų. Likime artimame ryšyje su Juo, kad niekada nenuklystume nuo tikslo, ir kad nuolatos palaikytume ryšį su mūsų stiprybės Šaltiniu .

Dėkoju Jėzau, kad ir aš galiu tarnauti Tau! Tu pažįsti mane ir žinai, kad esu labai ribotas ir toli gražu ne šventasis. Bet nepaisant to, aš esu Tau reikalingas! Dėkoju už Tavo pasitikėjimą manimi! Dėkoju, kad paruoši ir padrąsini mane!

VIEŠPATIE, stiprink ir laimink tuos, kurie Tau tarnauja naujuose projektuose. Laimink dirbančius reabilitacijos centruose su priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio turinčiais žmonėmis. Stiprink ir padrąsink juos sunkiame jų darbe! Laimink ir besigydančius, padėk jiems atrasti Tave, gyvenimo Šaltinį!

Jėzus padeda  –  2020.08.16

Žmonės nešė pas Jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus, demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, – ir Jis išgydydavo juos.
Evangelija pagal Matą 4, 24

Po krikšto ir išbandymų dykumoje Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją (Šiaurės Izraelis), mokė sinagogose, skelbė dangaus Karalystės Evangeliją ir gydė visas žmonių ligas bei kančias. Garsas apie JĮ pasklido visoje Sirijoje. JĮ lydėjo minios žmonių iš viso Izraelio, Jeruzalės ir aplinkinių apylinkių.
Taip atrodė Jėzaus dienotvarkė. Daug keliavimo, pamokslavimo ir gydymo. JIS buvo Dievo gailestingumas šiam pasauliui. Anuomet, kaip ir šiomis dienomis, daugeliui negalavimų nebuvo jokio gydymo, nebent tik palengvinimas. Taip pat ir mūsų medicina yra ribota, kai kuriems ji negali padėti, jau nekalbant apie išgydymą.
Tačiau pas Jėzų mes visi išteisinti. JIS gali. JIS gali viską. Kaip gerai mums! Dėl to visame kame mes kreipiamės į JĮ, mūsų Gerąjį Ganytoją, gydytoją, Aprūpintoją, Padėjėją, Guodėją! JIS visada turi tinkamus vaistus. Klausimas apskritai ne apie tai, ar Jėzus gali padėti, bet ar mes JUO pasitikime.
Jėzus atėjo tam, kad sunaikintų velnio darbus. Čia priklauso ir ligos, o taip pat bet kuri demoniška našta. Turime būti užtikrinti, kad Jėzus aktyviai nori sunaikinti velnio įtaką, išlaisvinti bei išgydyti žmones. Juk JIS yra Atpirkėjas! Taigi mes galime Jėzaus vardu melstis už mus supančius žmones, Jėzaus vardu sutraukyti visus ryšius, atgrasinti piktas jėgas bei priversti išnykti ligas.
Šitai mano vaikai gana gerai supranta ir jie ateina, kai ką nors skauda. Tuomet ieškome vaistų ir meldžiamės už tai. Pas mus nėra to bekompromisinio, kieto arba-arba. Dievas mums davė vaistinių augalų tam, kad mes jais pasinaudotume! Ir kai aš meldžiuosi už savo berniukus, jie pastebi, kad Jėzus gydo.
Kaip gerai yra tokie susitikimai su Jėzumi, jausti JO gailestingumą ir tą greitą reakciją, kai JIS prisiliečia prie nusiskundimų ir padeda! Tai skatina tikėjimą ir kitą kartą dar skubiau bėgsit pas Jėzų ir prašysit pagalbos. Juk nesat kvaili, tiesa?
Tikrai, mes galime melstis vienas už kitą ir laukti, kol Jėzus veiks. Taip JIS mums pažadėjo. Tai yra JO meilė, JO pasigailėjimas, JO gailestingumas. Kuomet mes meldžiamės už kitus, esam tik JO jėgos kanalai. JIS Tas, kuris veikia, kuris pasigaili kančios ir ligos.

Tikrai, Jėzau, tikėsiu Tavimi ir žengsiu drąsiais žingsniais. Nes Tu pažadėjai, kad būsi šalia manęs ir klausysies mano maldų. Dėkoju už Tavo pasitikėjimą!!

PS: Už žmones meldžiamės ir per Facebook’ą bei telefonu, ir Dievas daro Savo darbą. Bet tai turi likti labai asmeniška, todėl prašome rašyti asmeniniu laišku arba FB-žinute!

Gyvenimo žodžiai  –  2020.08.15

Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Evangelija pagal Joną 6, 68

Kartais dalyvauju susirinkime, kur girdisi daug pamaldžių, išmintingų žodžių. Vienas žino geriau už kitą. Bet gyvybės ten, deja, nėra. Viskas taip teoriška, apgalvota, taip teologiškai tikslu, teisinga, tačiau mirę. Nėra gyvybės. Viskas tik pamaldu ir veidmainiška. Pamaldžios, malonios giesmės, už širdies griebiančios maldos, galbūt dar ir choras, Biblijos eilutės ir visa kita, tik – jokios gyvybės.
Gyvybė reiškia pokyčius, augimą, brandą, kuriamą naują gyvenimą …. O ten viskas lieka taip, kaip yra, jokio augimo, jokios charakterio brandos, tik žinių ….. Nuobodu ir tikrai jokios pagalbos tvarkantis šiame gyvenime.
Kartais gaunu elektroninių laiškų iš tokių brolių. Jų supratimu mano mokymas nėra teisingas. Ir jie rašo man Biblijos eilutes, kuriomis pagrindžia savo požiūrį. Tokių paragrafo-karžygių aš visai nemėgstu. Labai daug energijos kainuoja jiems atsakyti, o be to tai nieko neduoda. Kartais tikrai yra labai skirtingų tam tikros eilutės interpretacijų, ir mes tik danguje sužinosime, kas yra teisus. Dažniausiai tai nėra tokios svarbios eilutės, iš tikrųjų svarbiuose dalykuose mes visuomet esam tos pačios nuomonės, – kaip gerai!
Jėzus kuria naują gyvenimą, manyje ir per mane. JIS kalba man per Bibliją, per brolius, maldą. JO žodis visada teigiamas, keičiantis gyvenimą, visada keičiantis situaciją ….. Jis kaip dinamitas, jėga ir energija.
Man reikia šio gyvojo Jėzaus žodžio, kad galėčiau įvaldyti dieną ir gyvenimą, kad mano tikėjimas išliktų gyvas. Aš ieškau JO ir JO žodžio maldoje ir Biblijoje. Tam aš skiriu laiko (televizijos ar Facebook’o man nereikia nuolat, tačiau JO žodžio man reikia nuolatos!)
Taip aš ieškau bendrystės su krikščionimis, kurie yra gyvi, o ne mirę būreliai ar bažnyčios. Tik tradicija žudo Jėzaus žodį! Bet gyva bendruomenė yra atgaivinanti, padrąsinanti, teikianti džiaugsmą ir drąsą, palaikanti net sunkiausiu metu, besimeldžianti vieni už kitus, auganti, pritraukianti netikinčiuosius, o taip pat tikras praturtinimas, o ne našta mūsų gyvenimui.

Dėkoju, Jėzau, už Tavo bendruomenę! Kuri yra ten, kur susirenka tikintieji, gyvieji! Ten Tavo žodis atgyja ir aš klesčiu! Dėkoju, Tu esi šalia ir įgyvendini Savąjį žodį! Dėkoju!!