Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą;
gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė.
Juk kūdikis mums gimė! Sūnus mums duotas!
Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus
‘Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas,
Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’.“
Izaijo knyga 9, 1.5.
Šis didis Dievo pažadas visų pirmiausia yra skirtas mūsų tautai. Tuomet – Dievo tautai, ir galų gale – mums asmeniškai. Juk negalime pasakyti, kad mūsų tauta gyvena Dievo šviesoje. Per daug nuodėmių, per daug nevilties, per daug nuskriaustųjų… Tačiau Dievas pažada, kad aplankys ir mūsų tautą, ir nušvies viską savo šviesia šviesa! Ar mes meldžiamės, kad Dievo pažadas greitai taptų realybe?!
Dievo tautai taip pat reikia vilties šviesos ir Dievo džiaugsmo. Palikime savo teisumą ir pasitenkinimą savimi, ir pradėkime ieškoti gyvojo Viešpaties! JIS turi būti mūsų nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, mūsų Amžinasis Tėvas ir Ramybės Kunigaikštis. Dievo tauta turi būti JO šviesa, Kuri išspinduliuoja į šį pasaulį Dievo džiaugsmą ir viltį.
Ir asmeniškai mums skubiai reikia šios šviesios Dievo šviesos. Jo viltis ir džiaugsmas turi mus persmelkti ir keisti mūsų gyvenimą. Čia mes dar esame supančioti savo vidiniuose kalėjimuose, tačiau Dievo džiaugsmas gali lietis nepaisant jų visų. Nes JIS yra šalia, – mūsų Galingasis Dievas ir Nuostabusis Patarėjas.
Jėzau, įvykdyk savo Žodį! Leisk savo šviesai šviesti virš mūsų tautos, virš mūsų mažos kaimenės ir virš mano asmeninio gyvenimo! Mums reikia daugiau Tavo vilties ir džiaugsmo! Dėkoju, kad nori jais mus pripildyti. Netgi tuomet, kai sėdime tamsoje, Tu esi juk šalia. Tu galingai vadovauji; taip pat ir mano gyvenime!