„VIEŠPATS visuomet bus tavo Vadovas,
ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins.
JIS atnaujins tavo jėgas,
ir tu būsi kaip laistomas sodas,
kaip niekada neišsenkantis šaltinis.
Izaijo 58, 11
Mes, žmonės, esame dažnai kankinami egzistencinių baimių. Klausimas, ar mes rytoj turėsime darbo, ar galėsime susimokėti asmeninius mokesčius, ar turėsime kuo apsirengti ir stogą virš galvos… visa tai mus neramina ir toks atsakymas kaip „galbūt“, kelia mums baimę. Priešui patinka mus versti nerimauti ir taip griauti mūsų pasitikėjimą Dievu. Todėl Dievas mums savo Žodyje paliko ne vien1 pažadą, kad JIS yra mūsų aprūpintojas. JIS pažadėjo mums maistą, nors nebūtinai riebų kepsnį ar tortą, ikrus ar šampaną iš Prancūzijos. JIS pažadėjo mums stogą virš galvos, bet nebūtinai pilį. Taip pat ir aprangą, bet ne rankomis siūtus kostiumus ar kostiumėlius. JIS nori, kad mes gyventume iš savo darbo ir niekam nebūtume našta. Taigi, JIS tuo ir pasirūpins!
Patikėkime Jam iš naujo visą savo gyvenimą! Neleiskime, kad šios egzistencinės baimės griautų mūsų draugystę su Viešpačiu. Iki šios dienos JIS gerai Tavimi rūpinosi, JIS pažadėjo tai daryti ir toliau. Aš noriu būti patenkintas tuo, ką Viešpats man duoda.
Ačiū, mano dangiškasis Tėve, kad Tu viskuo rūpiniesi. Tavimi galiu pasitikėti, nes Tu linki man geriausio. Nenoriu klausytis savo baimių, bet noriu žvelgti į Tave ir tikėti Tavo pažadais. Tu esi mano Gerasis Ganytojas!