„VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti Tave,
giedoti šlovės giesmes Tavo vardui, Aukščiausiasis,
skelbti kas rytą Tavo ištikimąją meilę,
kas naktį Tavo ištikimybę,
palydint dešimtstygei arfai,
su giesme ir lyra.
Juk Tu, VIEŠPATIE, pradžiuginai mane savo veikla,
tad su džiaugsmu apgiedu Tavo rankų darbus.
Kokie didingi Tavo darbai, VIEŠPATIE,
kokios gilios Tavo mintys!“
Psalmynas 92, 2-6
Gera per gyvenimą žengti su savo Viešpačiu! JIS yra su manimi ir mane neša. JIS mane apgaubia ir saugo mane. JIS rūpinasi manimi ir mane apdovanoja. JIS yra tiesiog nuostabus!
Kuomet mąstau apie Jo darbus ir stebuklus, Kuriuos JIS man padarė, mano širdis prisipildo dėkingumo ir aš galiu linksmai dainuoti. Kai, atvirkščiai, savo žvilgsnį nuo Jo nukreipiu ir pradedu matyti aplinkui visą vargą, užkrečiu neigiamomis kalbomis. Ir tuomet nebematau Jo darbų ir stebuklų. Tuomet guliu naktimis lovoje ir negaliu miegoti dėl visų neteisybių ir beviltiškumo. Tačiau to nenoriu. Todėl pradedu dieną drauge su Juo, ir ją su Juo drauge baigiu. Ir dienos bėgyje, dirbdamas savo darbą, nuolat lieku su Juo ryšyje. Taip galiu džiaugtis Jo darbais ir džiūgauti Jo veikimu. JIS tikrai padarė mane linksmą!
Dėkoju Tau, dangiškasis Tėve, už Tavo artumą! Noriu dėkoti Tau už Tavo darbus ir Tavo malones, kuriomis apgaubi mane. Noriu matyti Tave!! Laikyk mane tvirtai savo rankose ir niekuomet nepaleisk. Nes esi Dievas, Kurį myliu…