„Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU,
ir JIS suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.
Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią,
pasitikėk JUO, ir JIS tau padės.“
Psalmyno 37, 4-5
Ką mes darome su mūsų troškimais? Kaip Tėvas aš žinau savo mažųjų troškimus, nes jie su manimi apie tai kalbasi. Kartais jie ištisomis dienomis kalba apie vieną didelį troškimą arbą planą, – yra taip susidomėję. Ir nepaisant to, kad juos labai myliu, išpildau ne kiekvieną jų norą. Artėjant Šv.Kalėdos, tad kai kurie troškimai išsipildys, tik dar po kažkiek tai laiko…reikia palaukti. Aš jiems mielai dovanočiau viską, ko jie nori, ir net tuojau pat. Tačiau tai jiems nebūtų gerai, jie niekada nesuaugtų. Kartais jie bando gudrybėmis pasiekti savo tikslus, tačiau nenoriu, kad jie prie to priprastų. Trokštu, kad jie pasitikėtų manimi, jog sulauks tinkamu laiku iš manęs tai, kas teisinga. O jei ko nors jie ir negaus, tai turi žinoti, jog ir tai jiems yra „į gerą”.
Taip su mumis elgiasi ir Dievas. JIS žino visus mūsų širdies troškimus. JIS myli mus ir trokšta mus apdovanoti. Mums nereikia vaikytis daiktų ir skubėti ką nors įsigyti. Mums šis stresas nereikalingas, kadangi mūsų Tėvas viską žino ir viskam vadovauja. JIS mums suteiks tai, kas yra mūsų giliausias troškimas! Dievas nori stiprinti mumyse šį pasitikėjimą, kad mes galėtume gyventi atsipalaidavę ir saugūs. Kartais galbūt JIS leidžia mus ilgokai palaukti, tačiau tam JIS turi priežastį. Kartais JIS neatsako į mūsų troškimą, tačiau tai taip pat yra mums „į gera“.
Ačiū, Tėve danguje, kad žinai mūsų širdį ir žinai mūsų visų troškimus. Mano troškimų sąrašas pas Tave yra gerose rankose, juk Tu manimi rūpiniesi. Tau patinka, kad Tavo vaikai būtų laimingi, ir Tu žinai kelią į tai. Pasitikiu Tavimi, tad nenoriu vaikytis kažkokių daiktų! Nenoriu imtis gudrybių, bet trokštu su Tavo ramybe laukti, kol Tu tai dovanosi.