Nebėra meilėje baimės,
bet tobula meilė išveja baimę.
Baimė numato bausmę,
taigi kas bijo, tas dar netobulai myli.
Pirmas Jono laiškas 4, 18
Dievas nenori, kad mes bijotume. JIS pats per Kristų mus sutaikė su savimi, visą bausmę uždėdamas ant Jėzaus, mūsų Išganytojo. Dabar iš tikro esame laisvi! Tačiau, ar mes tai galime suvokti?! Kadangi Dievas žino, jog mums sunku tikėti, davė savo Dvasią. Kai suteikiame Šventajai Dvasiai savo širdyse vietos, Ji įgyvendina tai, kas mums vieniems yra sunku. JI yra į mūsų širdis išlieta Dievo meilė! Suteikime Jai vietos, praleisdami laiką su Dievu ir leisdami Dvasiai mus formuoti. Tuomet pamažu vis giliau suprasime Dievo meilę ir ji išstums bet kokią baimę. Jei Dievas su manimi, kas gi daugiau gali man pakenkti?! Man nebereikia bijoti Dievo bausmės ar drebėti dėl ateities. Apskritai nebereikia daugiau nerimauti. Tik reikia „stengtis“ likti Dievo meilėje. Mano mažasis manęs nebijo. Nes žino, kad myliu jį. Tačiau jei jis nežinotų, kokia tėčio nuotaika, ar jis sulauks vėl bausmės, ar ne, tuomet pradėtų manęs bijoti. Tai jį stipriai apribotų jo laisvėje, nerūpestingume ir vaikiškame džiaugsmingume. Dievas yra be galo mylintis Tėvas! JIS daro viską, kad mes gyventume be baimės prieš Jį.
Ačiū Tėve, kad Tu mane labai labai myli! Tu uždėjai visas mano kaltes ir nesėkmes Jėzui, kad galėčiau būti laisvas. Dabar galiu netrukdomas eiti su Tavimi savo keliu! Tu esi šalia, tad galiu per daug nebesirūpinti ir nebebijoti ateities. Juk esi toks geras!!!