„Henochas ėjo su Dievu. Paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė“.
Išėjimo knyga 5, 4
Tuo laiku nebuvo lengva gyventi su Dievu. Tad Dievas pagerbė šį vyrą įrašydamas į Bibliją jo vardą. Iš tikro mes nieko daugiau nežinome apie Henochą, tačiau Viešpats žino viską. Kiek žmonių jau gyveno, bet niekas daugiau apie juos nežino. Bet kas eina gyvenimo keliu su Dievu, niekuomet nebus užmirštas. Jo vardas yra įrašytas į gyvenimo knygą. Niekas negali priversti Dievą ištrinti Tavo vardą iš šios knygos! Henochas ėjo su Dievu, ir Dievas jį tinkamu laiku paėmė. Ir mūsų gyvenimas baigiasi tik tuomet, kai nusprendžia tai Dievas. Tuomet JIS pakviečia mus namo.
Henochas dar kartą minimas Biblijoje, laiške Žydams sk.11 eil.5. Čia minimi tikėjimo didvyriai. Jie visi liudijo Dievą, – kad tikėjimas juos išteisino. Tačiau toks, kuris grįstas ne kokia nuomone apie Dievą, bet tikėjimo darbais. Šie žmonės ėjo su Dievu ir tikėjimu darė didžiulius darbus.
Viešpatie, trokštu eiti tikėjimo keliu be kompromisų. Trokštu sekti Tavimi per visas savo gyvenimo dienas. Ir jei Tu mane pašauksi, – grįšiu pas Tave namo. Tu nuspręsi, kada. Tu esi Viešpats, kuris mane jau čia myli ir manimi rūpiniesi; daugelį kartų daugiau – tai darysi danguje! Tu esi Viešpats!