„Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“
Laiško filipiečiams 4, 7
Dievas mus pašaukė ramybei! Jis numatė mums tokį tikslą, kad bendraujant su kitais ar su Dievu mūsų širdyje vyrautų ramybė. Patys mes negalime sukurti tos dangiškos ramybės, ją patalpinti mūsų širdyje gali tik Dievo Dvasia. Ramybė yra daug daugiau nei paliaubos. Tai prilygsta visiškai harmonijai, kuri aprašyta 23-oje psalmėje: Žalios pievos prie ramių vandenų, padengtas stalas priešų matomoje vietoje, sklidina taurė, apsauga ir vedimas einant per tamsiausią slėnį, ėjimas teisumo takais ir amžinas gyvenimas VIEŠPATIES Namuose. Niekas neišplėš iš mūsų šios ramybės, tik mes patys galime prarasti ją, pavyzdžiui, per daug dėmesio skirdami savo rūpesčiams. Mes turime pratintis, palaikyti pastovius santykius su Jėzumi, paisyti Biblijos patarimų ir gyventi pagal juos. Mąstyti tik apie gėrį, elgtis taip, kaip moko Biblija ir palaikyti artimus santykius su Jėzumi. Tuomet ramybės Dievas bus su mumis.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu sukūrei ramybę! Tavyje mano širdis randa ramybę ir net poilsį! Tu apgaubi mane Savo ramybe, džiaugsmu bei malone ir laikai virš manęs Savo švelnią ranką. Ko gi turėčiau bijoti, jei Tu esi šalia? Pripildyk mano širdį dar labiau Savo dangiška ramybe! Juk Tu esi Ramybės Kunigaikštis!