Jėzus dažnai pasakojo palyginimais:
Štai sėjėjas išėjo sėti.
Mato 13, 3
„Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.“
Jėzus mano, kad mūsų širdis yra ta gera žemė, į kurią krenta Evangelijos sėkla. Dažnai žmogus nesupranta, kas pamokslaujama, ir tada ateina piktasis ir viską atima, kas tam žmogui buvo pasėta į širdį; tai sėkla, nukritusi ant kelio.
Uolėtoj vietoj tai ten pasėta, kur žmogus Evangeliją priima džiaugsmingai. Bet jis neturi šaknų ir yra nepastovus. Kai tik atsiranda sunkumai, jis krenta.
Pasėtas tarp erškėčių yra Žodis tiems, kurie nors ir girdi Žodį, bet kasdieniniai rūpesčiai ir turtų apgaulė jį nustelbia. Taip atsitinka daugeliui krikščionių. Jie pernelyg rūpinasi vaikais, pinigais, butu ir darbu užuot pasitikėję VIEŠPAČIU. Tuomet tikėjimas patiria kritimą.
Tačiau kas Žodį girdi ir pagal jį elgiasi, tai tame žmoguje Žodis subrandina tokį vaisių, kokio Dievas nori ir kuriam Dievas leidžia augti. Toks žmogus yra žydėjime, nesusirūpinęs, įsišaknijęs, atsparus krizėms, stabilus, linksmas, dėkingas, ir net nusižeminęs. Be kartėlio, be savigailos, visiškai priklausomas nuo Jėzaus. Tokiam žmogui galima pavydėti; – ir tai todėl, kad jis pasitiki Evangelija. Būk ir tu tokiu žmogumi! Be rūpesčių! Be godumo pinigams! Be egoizmo!! Dėl Jo čia, dėl pasaulio VIEŠPATIES! – tuomet ir Jis bus čia dėl tavęs.
Ačiū Jėzau, kad Tu išlaisvini iš godumo pinigams ir rūpesčių, iš savigailos ir kartėlio. Tu išlaisvini mus ir leidi mūsų gyvenimui pilnai klestėti. Taip, su Tavimi tai yra įmanoma!! Ačiū!!