Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą.
Evangelija pagal Matą 13, 24
Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių? Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’ – Ne, atsakė šeimininkas – kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’.
Viešpats sukūrė nuostabią žemę, be jokios nuodėmės, be jokio blogio, be ligų ar mirties. Vis dėlto žmogus nenorėjo klausyti Dievo, o paklausė priešo. Tokiu būdu žemė gavo naują šeimininką, velnią. Jis visa, kas gera padarė priešingai ir nuo to laiko egzistuoja liga, mirtis ir nuodėmė, taigi blogis. Jeigu Dievas norėtų pašalinti visą blogį, tada pašalintų ir mus, nes mes irgi nesam 100 procentų geri. Jeigu kiekvieną JIS tuoj pat dėl kiekvienos nuodėmės nubaus, tuomet nebebus žmogiškojo gyvenimo žemėje. Jėzus turi vilties, kad blogas žmogus atsigręš į JĮ. Šiandien skaičiau, kad pasaulio ateistų aktyvistas atsistatydino, nes tapo krikščionimi. Viskas Dievui įmanoma, kaip gerai!! Nuolat į Jėzų atsigręžia didieji nusidėjėliai, nes JIS išgelbsti juos, padeda, išlaisvina ir atleidžia!
Dievas pasakė – dabar yra malonės metas, – teismas įvyks vėliau, po mirties. Taigi ir mes galime būti tikri, kad Jėzus visuomet atleis mums mūsų kaltes, kad ir kokios didelės jos būtų. Mums reikia šios malonės tol, kol mes gyvename! Ir turėtume perduoti malonę kitiems tol, kol gyvename! Dangus yra ir kitiems, ne tik mums!
Tų, kurie netiki Jėzumi, pabaiga yra ugnis. Iš tikrųjų ji sukurta velniui, bet tiek aktyvūs, tiek ir pasyvūs velnio pasekėjai ten atsiduria. Gaila dėl jų! Gaila, kad jie neišnaudojo malonės! Gaila, kad jie tiki melu ir gundymais!
Melskimės, nes Dievo malonė yra šalia. Melskimės už mus pačius ir už mūsų artimuosius bei draugus, kolegas bei pažįstamuosius: Jie neturėtų patekti į šią ugnį! Dievas išgelbės, tačiau JAM reikia mūsų maldų, kad JIS galėtų būti aktyvus!
Dėkoju, Jėzau, Tu tiek kantrybės turi su manimi ir kitais! Padėk, kad aš niekada nieko nesmerkčiau, kai man pačiam reikia Tavo atleidimo.