O jis atsakė tėvui: Štai jau tiek metų tau tarnauju ir niekad tavo įsakymo neperžengiau …..
Evangelija pagal Luką 15, 29
Šis yra tikrasis prarastasis sūnus. Kitas tiesiog keliavo po pasaulį, iššvaistė turtus ir sveikatą, baigė su kiaulėmis, bet vis dėlto sugrįžo atgal. Jis surado kelią namo. Ir tėvas džiaugėsi, jis priėmė jį atgal, nes matė, kad tai buvo tikrasis sugrįžimas.
O štai vyresnis sūnus buvo kur kas didesnė problema, nes jis nebuvo fiziškai išvykęs, tačiau vidumi visiškai nusigręžė ir izoliavosi. Jis dirbo savo darbą, tarsi viskas priklausytų tik nuo to. Tačiau jis net neįtarė, koks buvo tėvas. Jis manė, kad darbas ir gebėjimai yra viskas. Bet meilė, bendrystė ir džiaugsmas yra svarbesni. Kaipgi įmanoma tiek metų gyventi su tėvu, nuo pat vaikystės, ir visiškai nepažinti tėvo? Nenoriu to imti į galvą, tiesiog nesuprantu.
Vis dėlto kuomet matau patarnautojus bažnyčioje, pamažu suvokiu: Šie yra išdidūs darbuotojai, kurie viską daro dėl Viešpaties, kur svarbu paslaugumas, pamaldumas, kur nebūtinai džiaugiamasi, bet didžiuojamasi savo šventumu ir žinojimu. Jie tarnauja ne tam Dievui, jie įrėmino Dievą pagal savo įsivaizdavimą. Kaip gerai, kad Dievas yra kitoks!!!
Šitie fariziejai, mokantys mintinai Bibliją, bet neturintys supratimo apie Dievą, būtent jie yra prarastieji sūnūs. Viskas turėtų priklausyti jiems, visi dvasiniai autoritetai, visas turtas. Vis dėlto jie tarnauja ir dirba, gauna šlovę ir pripažinimą iš žmonių ir iš to gyvena.
Jie kalba apie Dievo malonę ir gailestingumą, tik niekada nėra jo patyrę. Tikrieji prarastieji sūnūs ir dukros.
Dauguma fariziejų atmetė Jėzų ir džiaugėsi Jo nukryžiavimu. Bet Paulius pažino Jėzų ir atsidavė JAM. Jis buvo vienas iš vyresniųjų, nepaisant to atsigręžė į Jėzų, vienintelį priėjimą prie Dievo. Jis metė klaidingą pamaldumą bei išdidumą, ir Jėzuje rado viską, ko jam reikėjo. Tame tarpe ir vilties kiekvienam prarastajam, kad ir koks šventas jis būtų!
Kuomet matote tokius pamaldžius žmones, nediskutuokite ir nesiklausykite jų įstatymais paremtų biblinių aiškinimų. Geriau jau melskitės už šiuos vargšus. Jiems yra vilties, visai kaip Pauliui, surasti gyvąjį Viešpatį. Jeigu esi vienas iš jų, atsigręžk į gyvąjį Viešpatį. Liaukis dirbęs ir dėjęs pamaldžias pastangas, ieškok Jo visa širdimi, tada JIS leisis surandamas. Nepasiduok tol, kol nesurasi TO, kuris visą širdį pripildo Savo šlovingu buvimu!!
Dėkoju, Viešpatie, aš suradau Tave! Nenusipelniau to, neieškojau Tavęs. Bet Tu patraukei mane prie Savęs. Dėkoju už šią nepelnytą malonę!!