Pas kiaules – 2020.07.30

Netrukus jaunėlis, susiėmęs savo dalį, iškeliavo į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvojo savo lobį.
Evangelija pagal Luką 15, 13

Kartą gyveno krikščionis, kuriam bažnyčioje tapo pernelyg nuobodu. Nuobodūs sekmadieniniai pamokslai, migdančios Biblijos studijos. Vien tik melstis ir skaityti Bibliją, giedoti ir apsimesti, kad džiugu. Šiukštu nešvęsti su draugais, nei lašo šnapso, jokių merginų – nieko. Ne, tai ne gyvenimas! Ir taip vyrukas išvyko į tolimą, nežinomą šalį. Pirmiausia jis „išmelžė“ Dangiškąjį Tėvą – gavo daug palaiminimų ir įvairių gerų dalykų, kurie priklauso krikščioniui, o paskui lyg niekur nieko iškeliavo.
Ach, koks nuostabus atrodė pasaulis! Mirksinčios švieslentės, linksmybės, veiksmas iki vėlumos! Įspūdingi filmai, kurie nieko neslepia, sportas, muzika, merginos, alkoholis ir dar daugiau! Vyrukas manė, kad gyvenimas tik prasideda.
Bet po kurio laiko jis susirgo sifiliu, sutriko kepenų veikla, skaudėjo galvą ir nebuvo nė vieno draugo, kuris galėtų paguosti ar padėti. Vyrukas gulėjo vienišas maldaudamas duonos. Kažkas jį pamatė ir išsiuntė į kiaulių fermą mėžti mėšlo bei dirbti įvairių darbų, kurių niekas kitas nenorėjo. Vyrukas lindėjo fermoje paskendęs savigailoje. O, koks puikus buvo maistas namuose, kaip malonu buvo būti su šeima! Jis ilgėjosi namų. Jis surezgė planą ir po kelių dienų išsiruošė namo. Bet vyrukas nežinojo, ar tėvas jį apskritai priims po to, kai sūnus juo taip pasinaudojo. Jis parašė tėvui laišką, kuriame išsakė savo susirūpinimą ir paprašė, kad tėvas pakabintų obelyje didelę paklodę kaip ženklą, kad sūnus gali grįžti namo. Jis pamatytų obelį iš tolo ir arba apsisuktų atgal, arba eitų namo. Stovėdamas už kelių kilometrų nuo namų, sūnus pamatė visus aplink namus augančius medžius pilnus paklodžių, o tėvas stovėjo ant kelio ir laukė sūnaus. Tėvas iš tolo jį atpažino ir nubėgo pasitikti sūnaus, apkabino jį, parvedė namo ir nuprausė, nes sūnus dvokė; sudegino nešvarius jo drabužius ir aprengė naujais, apkirpo plaukus ir nuskuto barzdą. Kokia graži šventė, koks nepaprastas džiaugsmas, kokia laimė vėl būti namuose!
Taip, vaike, taip tavęs laukia Dangiškasis Tėvas. Daugelis leidžiasi į „kelionę po pasaulį“ ir grįžta apsunkę nuo nuodėmių. Tėvas laukia tavęs. JIS be jokių sąlygų tave apkabina, apvalo ir padaro tave baltą, tyrą ir šventą. Tu esi Jo vaikas, net jei vis dar mėži kiaulių mėšlą. Sugrįžk, Jis tavęs laukia!!!

Ačiū, Tėve, Tu nei vieno neatstumi, nesvarbu, koks blogas buvo jo gyvenimas. Tu sukuri naują gyvenimą, o senas praeina. Kaip gera Tave pažinti ir būti su Tavimi saugiam!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*