Pranašas Samuelis sako Izraelio tautai:
Savo didžio vardo dėlei neatmes VIEŠPATS savo tautos, nes VIEŠPAČIUI patiko padaryti jus sau tauta.
1. Samuelio 12, 22
Samuelis šioje kalboje prisimena Dievo ištikimybę ir Izraelio tautos neištikimybę. Kaip greitai jie ir vėl pradėjo sekti kitais dalykais ir dievais bei pamiršo Viešpatį. Vis dėlto Dievas išsirinko Abraomą ir dėl jo tikėjimo pažadėjo iš jo palikuonių padaryti didžiulę, išrinktąją tautą: Izraelio.
Iki šiandien Dievas laikosi ištikimybės, nors tik keletas pažįsta JO kelius, nors ir daugelis eina pasaulietiniais keliais, o religingieji per įstatymus nemato Viešpaties. JIS davė jiems Savo žodį, kad Izraelio tauta niekuomet nepražus ir pataps JO, tada pažins Viešpatį, Mesiją. Būtent taip Dievas padarė Savo tautą iš mūsų, krikščionių. Net jeigu kartais tai yra naivi tauta, kartais tik „apyšilčiai“ mylinti Viešpatį, kartais einanti savais keliais, Viešpats vistiek myli Savo tautą. JIS ją sukūrė ir JIS nusprendė, niekada jos neįskaudinti, nei kartelio. Tai JO vaikai! JIS laikosi Savo duoto žodžio! JIS yra ištikimas, net kai mes nesame ištikimi!
JIS užbaigs Savo darbą su Izraeliu, JIS užbaigs Savo darbą ir su mumis. JIS galutinai surinks Savo bendruomenę, nepriekaištingai. JIS išpildys Savo žodį mums ir mus, kiekvieną atskirai, pasiims Savojon nuosavybėn. JIS pažadėjo, nei vieno, kuris tik ateis pas JĮ, neatstumti. JIS priėmė mus kaip Savo vaikus…..
Mes turime būti tikri, kad Dievas stovi už mus ir niekad neleis nukristi. O, Viešpatie, įdėk šį tikrumą man giliai giliai į širdį! (Tai vienas iš Šventosios Dvasios darbų, ir mes turime jo melsti, jeigu tokio tikrumo neturime).
Mielasis Viešpatie Jėzau, meldžiu, įdėk tikrumą, jog Tu esi ištikimas, labai giliai i mano širdį! Tu myli mane, net jei aš ne visuomet teisingai elgiuosi. Tu priėmei mane kaip vaiką ir Tu atleidi. Tu turi kantrybės su manimi. Tu pasirinkai mane ir vesi mane iki pabaigos. Dėkoju, Tu laikaisi Savojo žodžio!!!