Teisieji žaliuoja lyg palmės
ir auga lyg kedrai Libano. …
Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, –
visad jie sodrūs ir sultingi,
liudydami, koks teisus yra VIEŠPATS –
mano Uola, nes jame nėra ydos.
92 psalmė, 13. 15
Aš myliu šį pažadą, nes esu vyresnis. Taip, tai tiesa: Viešpats rūpinasi manimi ir aš esu sodrus ir sultingas net senatvėje. Žinoma, sveikata ir fizinės jėgos menksta ir nyksta, bet, kaip Paulius sako, būdamas silpnas esu galingas. Jo galia geriausiai atsiskleidžia silpnuose žmonėse, kurie Juo besąlygiškai tiki.
Nuostabu, tiesa? Kam laukti, kol pasensi ir nebemąstysi! Net ir būdamas jaunas turėtum žinoti: ten, kur esu silpnas, Viešpats gali galingai veikti. Ten, kur galiu parodyti savo jėgą ir talentą, Jam nėra ką veikti.
Gal toks nuolankumas yra senatvės vaisius? Nebegali tiek pat kaip anksčiau ir turi labiau pasikliauti Viešpačiu. Kai buvau jaunas ir stiprus, viską galėjau. Bet šiandien prašau Viešpaties…
Anksčiau buvo daug dalykų, kuriuos dariau, kaip norėjau. Šiandien klausiu Viešpaties, ar ir kaip turėtų būti. Net jei ieškau automobilio stovėjimo vietos, aš paprašau Jo ir Jis tuo pasirūpina. Kokia nuostabi yra tokia draugystė! Malonu turėti tokį gražų tėvą!
Kai buvau jaunas, pats išsikeldavau savo tikslus ir sugalvodavau, kaip juos pasiekti. Dabar mieliau klausiu Viešpaties, Jis geriau viską mato.
Net kai turiu perbristi upę, Jis yra kartu, mano Gelbėtojas, mano geriausias draugas. JIS mane perneša. Ir dar prieš pernešdamas Jis pradžiugina mane savo begaliniu artumu. Aš tai mačiau kituose. Kiekvieną dieną jie spinduliavo vis didesniu Dievo džiaugsmu. Kūnas nyko, bet siela pražydo.
Nuostabu kartu su Viešpačiu eiti per gyvenimą. Taip, aukščiau parašytas žodis yra tiesa: jame nėra ydos, Jis veda mane teisingu keliu, Jis nepadarė klaidų, Jis atvedė mane į tikslą. Nors kartais buvo sunku, Jis visada stovėjo šalia. Aleliuja!
Ačiū, Viešpatie, kad esi šalia!!!