Pamąstymas – gegužės 23 d.

Pakilk į aukštą kalną,
geros žinios nešėjau Sione!
Pakelk galingai balsą,
geros žinios nešėja Jeruzale!
Pakelk balsą, nebijok!
Sakyk Judo miestams:
Štai jūsų Dievas!
Izaijo 40,9
Kur yra Dievas?? Kartais pagalvoju, kaip būtų gerai, jeigu galėčiau Jėzų matyti, kaip Jį matė Jo mokiniai. Kaip būtų gera su Juo kalbėti, galima būtų apie viską Jo klausti ir visko prašyti. Man būtų daug, daug lengviau!!!!
Bet Jėzus parodo man, kad JIS nori kur kas daugiau. Nors JIS buvo kartu su mokiniais, jie ir liko tokie patys, kokie visada buvo. Jų širdys nepasikeitė. Todėl, džiaukitės, sako Jėzus, kad einu pas Tėvą; nes tuomet JIS atsiųs jums paramą, Guodėją Šventąją Dvasią. Ir kai sekminių dieną Šventoji Dvasia nusileido ant kiekvieno iš jų, Ji pripildė jų širdis. Jie įgavo tiek daug drąsos ir džiaugsmo, kad per keletą metų puse pasaulio išgirdo Evangeliją. Dievas nori mūsų širdies! Ji turi tapti Jo būstine.
Štai mūsų Dievas!! Kai mūsų klausia, kur gi yra tavo Dievas? – turėtume pasakyti: Čia JIS yra, mano širdyje. JIS nėra tolimas Dievas, sėdintis tik savo soste aukštai danguje, bet JIS gyvena savo vaikuose. Šį Dievo buvimą mūsų širdyse turi matyti ir kiti žmonės. Nes jis pasireiškia: ramybe, džiaugsmu, meile, viltimi, kantrybe, romumu, paguoda, saugumu, drąsa …..
Ačiū, Tėve, kad Tu esi mums taip arti. Tu viešpatauji ne kažkokiuose tolimuose, nepasiekiamuose pasauliuose. Tu gyveni mūsų širdyse; ten turi būti Tavo sostas, ten Tu turi valdyti.