Pamąstymas – gegužės 22 d.

Paulius sako:
Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.
2 Korintiečiams 12,10
Paulius buvo galingas apaštalas. Jis įkūrė daug bažnyčių ir apkeliavo puse pasaulio. Jis parašė daug laiškų, kuriuos šiandien galime skaityti Biblijoje. Jis buvo Dievo išrinktas indas. Kas nenorėtų būti tokiu Dievo vyru?
Visgi, kai skaitome apie jo gyvenimą, galima būtų pagalvoti, kad jis su daug kuo nesusidorojo. Jis visur patirdavo priešišką nusistatymą, buvo ne kartą pasodintas į kalėjimą ar nuplaktas. Jis pergyveno laivų sudužimus ir tautos linčo teismą. Jį labai kankino priešas, šėtonas. Jis dažnai sirgo, buvo silpnas, arčiau mirties nei gyvenimo. Taigi kas norėtų dabar su šiuo vyru, šiuo „nevykėliu“ pasikeisti vietomis?
Paulius ir pats patvirtino savo silpnumą. Jis žinojo, kad tik tokiu būdu Dievas gali jo išdidumą paversti į nusižeminimą. Ir Dievas palaikė Paulių. JIS buvo labai, labai arti jo ir leido jam geriau pažinti dangų. Per šį nusižeminusį Paulių Dievas padarė daug ženklų, stebuklų ir galingų darbų.
Jei toks yra kelias, norint, kad Dievas mus formuotų ir panaudotų, tai tą patvirtinkime ir mes. Visiškai atsiduokime Dievui ir priimkime iš Jo viską. Mes Jam netgi padėkokime, kad JIS mus auklėja ir traukia prie savęs. Nes mūsų silpnume JO stiprybė tampa tobula!
Ačiū, Jėzau, Tu pats tiek daug esi iškentėjęs, todėl nenoriu ištisai skųstis, guostis ir dejuoti. Tu turi galią paimti visus mano sunkumus, ir Tu turi galią pervesti mane per visus sunkumus. Taip, VIEŠPATIE, aš sakau Taip Tavo keliui, kurį paruošei man. Nes Tu turi man nuostabų planą. Tu neši mane šiuo keliu ir esi su manimi. Ko turėčiau bijotis? Juk Tu esi čia!