Šlovinti Viešpatį

„Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima;
giedosiu ir šlovinsiu Tave!
Pabusk, mano siela! Pabuskite, arfa ir lyra!
Aš pažadinsiu aušrą. Tautose dėkosiu Tau, Viešpatie,
giedosiu Tau šlovės giesmę tarp pagonių.
Juk Tavo gerumas didis kaip dangus,
o ištikimybė siekia debesis.“
Psalmyno 57, 8-11

Taip, aš noriu! Šį rytą toks mano sprendimas: aš noriu šlovinti garbės giesmes Viešpačiui ir Jam dėkoti. Mano širdis šiek tiek dar miega ir mano siela vangiai kelia lūkesčius šiai dienai: ar šiandien viską įveiksiu? Kaip gerai, Jėzus yra šalia! JIS ir šiandien bus šalia ir padės spręsti daugelį dalykų. Netgi, jei ką nors pamiršiu, Jis man primins tai. Kaip gera, kad mes turime tokį gerą Padėjėją! Taip, Jo gerumas ir ištikimybė – virš mūsų gyvenimų; taip laikosi visa žemė, nesvarbu, kur mes esame. Mūsų Viešpats yra nuostabus, ištikimas, maloningas Viešpats; Jis saugo mus ir visame kame padeda . Todėl galiu jau anksti ryte Jam giedoti ir Jį garbinti – ir tai noriu daryti, net jei mano širdis yra nelabai prabudusi… Kuomet žvelgiu į Jį, praeina blogi lūkesčiai, kuriuos keliu šiai dienai ir manyje išsilieja džiaugsmas bei stiprybė. Dėkoju, Tau Jėzau!! Tu esi čia!!

Dėkoju, mielas Jėzau, Tu iš tikro esi čia.Tu nesi mano fantazijos vaisius, bet – realus. Šiandien noriu vėl patirti Tave ir Tavo pagalbą. Tu per viską mane pervesi!