„Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.“
Pirmas laiškas Petrui 3, 8-9
Ar mes norime Dievo palaimos? Tuomet turime laiminti! Tokie paprasti dangaus karalystės standartai. Čia žemėje mes esame įpratę kitaip: tai, ko norime, turime išsikovoti, žiauriai kovoti. Pas Dievą yra „atvirkščiai“: viską, ko norime, turime visų pirma atiduoti … paleisti. Keista ar ne?!
Rytais mielai išgeriu puodelį kavos. Tačiau šiandien mano kavos puodelyje buvo likusi vakarykštė kava… Tai nepilsiu gi aš į jį šviežią kavą! Pirmiausia išpilu senąją, tuomet išplaunu puoduką ir tik tuomet įpilu garuojančią šviežią kavą. Taip nori ir Dievas, – kad mes visų pirma visas savo palaimas atiduotume, tuomet Jis mus apvalys ir pripildys iš naujo. O gal mums užtenka „vakarykštės“ palaimos?! Teviešpatauja mumyse Kristaus meilė! Todėl žvelkime į kitus taip, kaip Dievas juos mato, o jų silpnybes bei klaidas pridenkime meilės apsiaustu. Atleiskite, kaip Jėzus mums atleidžia. Būkite gailestingi ir nuolankūs, ieškantys, kas gera kitiems; taip, kaip Jėzus elgiasi su mumis. Tuomet baigsis kai kurie ginčai. Linkėti kitam iš visos širdies pačio geriausio ir už Jį melstis, – tokia yra Dievo karalystės „programa“. JIS rūpinasi mumis, o mes – kitais!
Ačiū, Jėzau, kad esi toks gailestingas ir dosnus man! Tu apgaubi mane ir laimini nuo ryto iki vakaro. Nenoriu kovoti už savo teises, bet noriu gyventi iš Tavo malonės. Tu taip gerai manimi rūpiniesi! Todėl noriu laiminti žmones, kuriuos šiandien susitiksiu; nes Tu laimini mane.