Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet dėkui Dievui per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
Laiškas romiečiams 7, 24
Kartais esu labai pavargęs. Nes nuodėmė vis dar turi daug jėgos ir apsunkina man gyvenimą. Žmonės kovoja vieni su kitais; manyje pačiame dar daug senojo žmogaus – malonumų siekimo arba išdidumo, godumo arba pavydo; žmogaus gyvenime laikui bėgant prasideda senėjimas ir silpnėjimas… Nuodėmė, t.y. atitolimas nuo Dievo, yra to priežastis. Kur nėra santarvės, – Dievas toli; arba mes esame toli nuo Jo. Jaučiuosi tuomet kaip Paulius: O vargšas aš žmogus! Kas išvaduos mane?! Ir tuomet kiek galėdamas greičiau skubu pas Jėzų, savo Išvaduotoją. JIS yra čia! Visai šalia manęs. JIS mane gelbėja ir laisvina jau dabar, pradėdamas savo išvadavimo procesą. O kai JIS dar kartą ateis ir pasiims mane pas save, tuomet galutinai būsiu išvaduotas iš mirtingojo kūno ir nuodėmės.O, ateik, Viešpatie Jėzau, ateik neužtruk!
Kartą pirkau kai ką išsimokėjimu dalimis. Kiekvieną mėnesį turėdavau gražinti tam tikrą dalį sumos. Tačiau suma vis didėjo, slegiant sunkiai skolos naštai dingo gyvenimo džiaugsmas. Kartą nuėjau į banką, kad sumokėti mėnesinę įmoką, tačiau mano pinigų banke nenorėjo priimti. Man buvo pasakyti, jog skola jau sumokėta. Ne tik šio mėnesio įmoka, bet visa skola. Daugiau nebėra jokios skolos! Ir tada supratau: tai mano draugas Jėzus sumokėjo šią kainą; aš esu dabar visiškai laisvas. Nuodėmė turi savo kainą ir laiko žmoniją tvirtai savo rankose. Ačiū Jėzui, kad yra Gelbėtojas! JIS atpirko visas mano kaltes – dabar esu laisvas! Jei esu po Jo skėčiu, einu įsikibęs į Jo ranką, stoviu ant šios stiprios uolos, tuomet nuodėmė daugiau negali man nieko pasiūlyti. Tebūna šlovė Jėzui Kristui, mūsų Viešpačiui!
Ačiū, Jėzau, už Tavo išlaisvinimą! Ačiū, kad Tu sumokėjai kainą už mano išvadavimą! Noriu būti arti arti Tavęs, nes Tu esi mano Išvaduotojas, Gelbėtojas ir Išlaisvintojas.