„Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys regi tave.”
Jobo knyga 42:5
Jobas buvo vienas didžiausių savo laikų išminčių ir mokytojų. Tačiau jis pateko į nelaimę nežinodamas kodėl. Jo draugai atėjo jo paguosti. Jie kaltino jį dėl nelaimės, kad jis išsivaduotų iš jos ir nelaimė praeitų. Tačiau jis nesuvokė jokios kaltės. Kančios buvo tokios stiprios, kad jis norėjo mirti. Jis norėjo suvesti sąskaitas su Dievu ir eiti su Juo į teismą, nes jautėsi nekaltas. Jis visiškai nesuprato savo kančios prasmės.
Taigi jis kaltino Dievą ir karštai skundėsi. Po kurio laiko Dievas jam atsakė. Dievas parodė jam savo kūrybinę galią ir išmintį formuojant kosmosą, gamtą ir gyvūnus. Dievas paklausė Jobo: ,,Kur tu buvai, kai Aš visa tai sukūriau? Ar supranti visų šių dalykų seką?
Jobas pripažino, kad Dievas viską stebėjo ir valdė iki smulkmenų, ko jis pats negalėjo padaryti. Jis visada suprato tik nedidelę didelio pasaulio paveikslo dalį. Matydamas ir stebėdamasis Dievo galia, jis nusilenkė šiam galingam Kūrėjui ir prisipažino, kad niekada iš tikrųjų nematė Dievo. Jis tik mąstė apie Dievą, bet Jo nematė. Iš tikrųjų jis visai nepažino Dievo! Jis buvo sakęs protingas kalbas apie Dievą, bet pats Jo nepažino. Tačiau dabar jis matė Dievą, dabar jis pažino Dievą asmeniškai. Jis sugebėjo atitraukti žvilgsnį nuo savęs ir savo išminties doktrinos ir atpažinti Dievą kaip asmenį, jis sugebėjo matyti Dievą kaip antrininką ir kalbėtis su Juo.
Koks yra mūsų santykis su Dievu? Ar Dievas turi vadovautis mūsų mintimis? Ar tyliai kaltiname Dievą, kad jis kaltas dėl mūsų nelaimių? Ar pažįstame Dievą kaip savo Tėvą ir Kūrėją, ar labiau kaip teisėją ir didybę? Ar galime bėgti pas Jį ir ieškoti prieglobsčio Jo glėbyje? Ar galime verkti ant Jo peties ir leisti Jam mus paguosti? Ar galime Juo tikėti ir pasitikėti net tada, kai nesuprantame? Koks mūsų santykis su Dievu?
Dėkojame Tau, Jėzau, Tu parodei mums Dievą! Tu kalbėjai apie Jį ir laimėjai mūsų pasitikėjimą. Tu atvėrei kelią į Tėvo širdį. Dėl Tavęs galiu tikėti ir pasitikėti, esu saugus stiprioje, mylinčioje Dievo rankoje!