„Šlovinkite VIEŠPATĮ!
Šlovinkite VIEŠPATĮ Jo Šventykloje,
šlovinkite Jį dangaus skliauto galybėje!
Šlovinkite Jį už Jo didžius darbus,
šlovinkite Jį dėl Jo iškilios didybės!
Šlovinkite Jį ragų gaudesiu,
šlovinkite Jį arfa ir lyra!
Šlovinkite Jį būgnelio žvangučiais ir šokiu,
šlovinkite Jį stygomis ir trimitais!
Šlovinkite Jį skambiais cimbolais,
šlovinkite Jį žvangančiais cimbolais!
Visi, kas gyvas, šlovinkite VIEŠPATĮ!“
Psalmyno 150
Mes norime Dievą šlovinti ir garbinti! Iš pradžių tai yra sprendimas. Bet kai pradedame tai daryti, iškart pastebime, kaip mus pripildo džiaugsmo Dvasia ir mūsų žvilgsnį vis labiau nukreipia į galingąjį Viešpatį, į Jėzų, Karalių Karalių. Ateis diena, kai Viešpats surinks visus savo šventuosius ir neapsakomas šlovinimas liete liesis; mūsų širdys prisipildys dėkingumo ir garbinimo, ir mes negalėsime kitaip, kaip tik Jį šlovinti. Į rankas paimsime viską, su kuo tik įmanoma groti, ir dainuosime bei šoksime Jam. Daugiau nebus apribojimų. Ir to „skonį“ jau dabar šiek tiek galime pajausti šventųjų susirinkimuose, – šlovinimas nukreipia mūsų žvilgsnius ir širdis į Jėzų. Kai esame pavargę ar prislėgti, šlovinimas mums padeda. Nes Šventoji Dvasia ateina ir iš naujo mus pripildo savo jėgomis, viltimi ir džiaugsmu. Šlovinti Viešpatį mes galime įvairiai, ne vien muzikos instrumentais…Visa mūsų diena gali būti kaip Dievo šlovinimas!
Ačiū, Tėve, už Tavo begalinį gerumą ir Tavo galingą jėgą! Mes nukreipiame savo žvilgsnius į Tave, nes Tu mus myli ir esi su mumis. Šiandien norime viską, ką darome, daryti lyg šlovinimą. Pripildyk mus savo neapsakomu išgelbėjimo džiaugsmu! Nes Tu esi šalia!!