Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią.
2 Timotiejui 1, 7
Kartais esame nusiminę, ar ne? Kartais sitaucija visai nejuokinga ir net baugina mus, kartais esame tikrai prislėgti. Tačiau ieškome prieglobsčio savo Viešpatyje, kuris mus puikiai supranta ir mūsų gailisi. Jis mūsų nesmerkia! Mums išsipasakojus Jam maldoje, Jis pradeda veikti mūsų širdyse: pirmiausia mus paguodžia, suteikia drąsos, vėl pripildo mus tikėjimo ir pasitikėjimo, netgi į mūsų širdis įlieja dėkingumo, pasitikėjimo ir džiaugsmo. Kartais per pusvalandį būnant maldoje jau situacija pagerėja. Taip, Dievo Dvasia mumyse veikia!
Štai kaip galime įveikti sunkias situacijas. Paulius nebuvo ,,tobulas krikščionis”, laimintis visas kovas. Jis dažnai sėdėjo kalėjime, buvo mušamas, ligotas ir silpnas. Ir vis dėlto Dievas per Paulių nugalėjo, nes Jo galia buvo stipri silpnume. Kai rašė šį laišką, jis taip pat buvo kalėjime.
Kai matau didžius, stiprius krikščionis, man kartais kyla pavydas. Atrodo, kad jiems viskas pavyksta. Jie gyvena visapusiškai palaiminti, pinigų turi kalnus, važinėja dideliais, prabangiais automobiliais, minios jiems paklūsta, jie gydo visas ligas ir pamokslauja prieš tūkstančius žmonių. Jiems nepasitaiko jokių nesėkmių, tik pergalės. „Tobuli krikščionys”.
Viskas yra malonė. Tai žodžiai, kurie suteikia man drąsos ir išsklaido pavydą. Juk aš esu silpnas, bet Jo malonė veikia per mane ir manyje. Jis išgelbėjo mane, o ne aš pats save išgelbėjau. Viskas manyje priklauso nuo Jo. Būtent Jis girdi mano maldas. Būtent JIS mane aprūpina. Būtent Jis gydo mano kančias. Būtent Jis yra viskas, visada ir visur. Aš priklausau tik nuo Jo. Kaip su ,,tobulu krikščionimi”? Ar jam apskritai reikia Jėzaus? O gal jis tik pamaldus aktorius?
Būkite priklausomi tik nuo Jėzaus malonės, nepelnytos meilės ir gailestingumo! Tada jūsų tikėjimas stovės ant tvirto pagrindo. Nepasikliaukite savo jėgomis, nebūkite pamaldūs aktoriai! Dievas myli silpnuosius ir duoda mums ištikimybės, apdairumo, stiprybės ir džiaugsmo, meilės, ir gailestingumo dvasią! Būtent tai JAM patinka.
Ačiū Tau, Jėzau, Tu išsirinkai mane dėl savo malonės, o ne todėl, kad esu toks geras. Taip, man reikia šios malonės! Man reikia Tavo Dvasios, kad galėčiau gyventi krikščioniškai! Dėkoju Tau, kad niekada nepalieki savo vaiko vieno!