„Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. Apsvarstykite, kaip jis iškentė nuo nusidėjėlių tokį priešgyniavimą, kad nepailstumėte ir nesuglebtumėte dvasia!“
Laiškas hebrajams 12,1-3
Kaip gerai, kad užklupus sunkiems laikams savo širdies akimis mes galime žvelgti į Jėzų. JIS nutiesė mums kelią, tad mums tereikia sekti Juo. Eidamas Savo keliu čia, žemėje, JIS išgyveno ne tik alkį ir troškulį, bet ir vienatvę bei liūdesį. Tačiau nepaisant to, galų gale JIS žvelgė į Dievą ir sugebėjo atlaikyti visus išbandymus. JIS žinojo, kad Dievas išgelbės Jį iš bet kokios situacijos! Taigi, būkite stiprūs ir drąsūs, ženkite pirmyn ir nepraraskite drąsos! Žvelkite į Jėzų, kuris suteikia mums stiprybės ir vilties! JIS yra kartu su mumis ir niekada nepaliks mūsų likimo valiai.
Biblijoje, Senąjame Testamente, rašoma apie tokius tikėjimo herojus kaip Abraomas, Mozė, Elijas, Izaijas ir kt. Plačiau apie juos ir jų tikėjimo darbus rašoma 11 skyriuje. Jie yra tas mus supantis debesis liudytojų. Juk, niekas nevyksta slaptoje. Mes esame nuolatos apsupti neregimo pasaulio ir tai yra mūsų gyvenimo dalis. Taip pat ir mūsų protėviai, tikėję Jėzumi Kristumi ir iškeliavę Anapilin, yra mus supančio debesies dalis. Mes nenorime jų nuvilti nukrypdami į nereikšmingus dalykus! Mūsų tikslas yra išlikti teisingame tikėjime ir drąsiai eiti pirmyn. Nepalikime vietos dvejonėms ir neužtikrintumui, bet žvelkime į savo protėvius ir ypač į Jėzų – tikėjimo Pradžią ir Pabaigą. Mes turime gyvą viltį!!!
Dėkoju Jėzau, kad esi taaaip arti manęs!!! Kaip gerai, kad turiu Tave! Trokštu atsisakyti visų nereikšmingų, purvinų ir slegiančių dalykų, noriu tiesiog keltis ir sekti Tavimi. Tu apgaubi mane Savo meile, gailestingumu ir stiprybe. Tu esi tas Ganytojas, kuris saugiai veda mane prie tikslo.