„Kaip kalnai supa Jeruzalę, taip VIEŠPATS saugo savo tautą dabar ir per amžius”.
Psalmyno 125, 2
Jei esame savo Viešpaties apsaugoje, galime nebijoti oro stichijų, jokio politinio chaoso, bado, žmonių piktų kalbų, vienatvės; niekas, iš tikro niekas, negali nugalėti šią apsaugą. JIS yra Viešpats, Kuris sukūrė dangų ir žemę; JIS yra didžiausia visatoje ir danguje galia. Mums tereikia likti, „Jeruzalėje”, Jo bendruomenėje, su Jo tauta. Mes esame Jo nuosavybė, ko gi turėtume baimintis? Augant mano širdies rūpesčiams, Jo paguoda atgaivina mano sielą. Tik pažvelk aukštyn, į Viešpatį ir Jo gerumą, kaip JIS viską taip subtiliai sutvarkė! – Ir išsisklaidys visi nuogąstavimai ir rūpesčiai. Nes JIS yra šalia, JIS yra kaip milžiniška apsauga, apgaubianti Jo tautą amžinai. Audrai siaučiant JIS tvirtai laikys Tave; nakties apsuptyje JIS bus Tavo šviesa. JIS niekada Tavęs nepaleis, jei liksi Jo mylinčiose, švelniose, stipriose rankose.
Dėkoju, Jėzau, kad esi mano Stiprybė, mano Išvaduotojas ir Gelbėtojas! Tu apsupi mane iš visų pusių kaip „saugos trosu“, kad būčiau saugus. Nors žmonės man linki pikto, Tu esi mano Gynėjas ir mano Padėjėjas. Tavyje nurimsta mano siela, randa saugumą ir užtikrintumą.