Jėzus sako kalno pamoksle:
Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos.
Mato 7, 24
„Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, tačiau jis nesugriuvo; nes buvo pastatytas ant uolos. Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“
Čia kalba eina apie mūsų gyvenimo namą. Ant ko statome mes savo gyvenimą, kas yra jo pamatas? Ar jis atlaiko audras ir kasdienybės potvynius?
Jėzus mums nežadėjo, kad nebus daugiau audrų ir potvynių, jokių katastrofų. JIS pažįsta gyvenimą ir žino: kiekvienas išbandomas. Ir mes krikščionys patirsime katastrofas. Klausimas tik yra, ar mūsų tikėjimas išsilaikys, ar tapsime nuolaidžiais ir neprotingais.
Namui pastatyti mes įdedame daug rūpestingumo ir darbo. Mes ištiriame žemę, išsinuomojame architektą, planuojame ir veikiame. Tai užtrunka gana ilgai ir vyksta intensyviai. O savo gyvenimo namui mes kartais visai nieko neįdedame, leidžiame viskam vykti savaime.
Mes turėtume daugiau investuoti į pamatą! Jeigu Jėzus yra pamatas, vien tik Jėzus, tai mes stovime saugioje vietoje, ant uolos, kuri laiko, nors audros dar siaučia.
Aš mielai skaitau kitų krikščionių gyvenimo aprašymus. Ir visuomet vyko tai, kad jie turėjo praeiti daug, daug sunkumų, bet Jėzus buvo jų Uola, todėl gyvenimo namas viską atlaikė. Kaip gerai! Kokie džiaugsmingi yra šie žmonės!!
To aš linkiu ir tau: pamato, kuris viską atlaiko. Tu jį rasi Jėzuje. Ieškok Jo Biblijoje, maldoje, būk Jam ištikimas, -a kasdienybėje, ir Jis bus Tavo Uola, Tavo pamatas, kuris tave nešios.
Ačiū Jėzau, Tu mane per viską pernešei! Tu esi mano gyvenimo Uola. Nors viskas svyruoja ir dreba, Tu vienintelis stovi saugiai ir laikai mane tvirtai. Prie Tavęs nurimsta mano siela. Ačiū, kad Tu man esi toks ištikimas!!