Parašyta:
Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.
Evangelija pagal Matą 4, 4
Po krikšto Jėzus buvo Dievo Dvasios nuvestas į dykumą, ten pasninkavo 40 dienų ir naktų. – Taip Dvasia kiekvieną iš mūsų, kuris rimtai trokšta tikėti Jėzumi, veda į dykumą, kad ten susipažintume su Jėzumi.
Jėzus buvo alkanas, ir velnias JĮ gundė: Na, jei Tu Dievo Sūnus, gali paversti šituos akmenis duona! – Tačiau Jėzus nenori, JIS nori tik to, ką JAM yra paruošęs Dievas.
Taip pat ir mes vėl ir vėl turime nuspręsti, ar imame tai, ko norime, ar pagalvojame, ar turime tam teisę, ar mes visko laukiame iš Dievo rankų. Anuomet, kai Izraelio tauta buvo dykumoje, jie nebeturėjo duonos valgyti. Vis dėlto Dievas kas rytą jiems siuntė dangaus duonos, manos. JIS ištikimai aprūpino Savo tautą. Per 40 keliavimo dykuma metų batai nenudilo, o rūbai nesuplyšo. Viskas atlaikė 40 metų!
Mes turime žinoti, kad visa, ką turime, ateina tiesiai iš Dievo. Arba kas leidžia kviečiams augti? Kas leidžia žuvims plaukti? Kas viskuo rūpinasi?
Ir kuomet mes skaitome Bibliją arba girdime JO Žodį, tai JIS kalba mums gyvenimo žodžius. Kuomet mes esame atviri klausytis JO balso, JIS kalba į mūsų širdis. JIS atidengia tai, kas JAM nepatinka, ir grąžina mus į gyvenimo kelią. JIS turi vilties žodžius. JIS atnaujina mūsų širdį, suteikia drąsos, vilties, paguodos ir jėgų. Visa telpa JO Žodyje. Turėtume daugiau Jo skaityti!!
Dėkoju už Tavo žodį, už Tavo pažadus, kurie suteikia man vilties ir drąsos! Dėkoju už Tavąjį Žodį Biblijoje; – ten juoda ant balto parašyta tai, ką Tu man pažadi ir tai, kaip aš turėčiau gyventi. Dėkoju, Tu taip gerai manimi rūpiniesi!!