Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti, bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų.
Izaijo 59, 1-2.
Taip jau yra: jei mūsų sąžinė rami, tuomet ir melstis mums nėra sunku, tuomet mes esam džiaugsmingi, dėkingi ir jaučiam lengvumą. Bet vargas, jeigu sąžinė nuolat primena apie save bei meta mums priekaištus. Tai mus greitai prislegia ir mums sunkiai sekasi melstis. Galbūt mušamės sau į krūtinę ir verkšlename: O, vargšas aš nusidėjėlis! – tačiau džiugesys tikėjime yra taip toli.
Kai kurie tiesiog jaučiasi nusidėjėliai. Kažkaip jie jaučiasi kaip nelaimėliai bei nusidėjėliai. Vargu ar begali jie konkrečiai pasakyti, kokią nuodėmę padarė, tačiau juos lydi toks bendras pasmerkimo jausmas. Ir tai stovi tarp jų ir Dievo. Nuodėmės visada atskiria nuo Dievo.
Kiti nusidėdami yra daug „nuoširdesni”. Jie nemoka savo skolų. Jie nesilaiko savo pažadų. Jie blogai kalba apie kitus. Jie meluoja ir apgaudinėja. Jie nužiūrinėja mergaites ir neatsispiria, kai tik pasitaiko galimybė. Tokių krikščionių mūsų bendruomenėse daug, net per daug. Jie tiesiog to nesureikšmina. Dievas juk atleis, taip juk kažkur parašyta. Tačiau kontakto su Dievu jie neturi, ryšys jau seniai nutrūkęs. Dievas negali pritarti tokiam dalykui! JIS atleidžia, tačiau nuodėmė vis dar stovi tarp žmogaus ir Dievo, kadangi žmogus nenori atlyginti padarytos žalos ir pats nenori pasikeisti. Tokių žmonių Dievas negali panaudoti savo darbe, jie tiesiog dirba savo darbdaviui.
Nuodėmė atskiria mus, žmones, nuo Dievo. Kaip gerai, kad atėjo Jėzus tam, kad jas paimtų nuo mūsų! Ant kryžiaus JIS atliko bausmę už visas nuodėmes, kurias mes esame padarę ir kurias dar padarysime. Kuomet mes išpažįstame savo nuodėmes ir nuoširdžiai atgailaujame, JIS pasilieka ištikimas ir išteisina, ir atleidžia. Tikrai, tuomet mes ir vėl tampame laisvi, tuomet niekas nebestovi tarp mūsų su Dievu!
Suprask prašau, žaidimas su nuodėme yra didžiulis pavojus! Mes vis labiau nutolstame nuo Dievo! Prašau, atitaisyk tą skriaudą, kurią esi kitiems padaręs! Dievas to nori ir JIS tame padės.
Prašau, nesileisk užvaldomas kaltės jausmų, tai tik jausmai! Remkis Dievo žodžiu: JIS tau atleido, kadangi tu nuoširdžiai, iš visos širdies to prašei. Tikėk JUO ir dėkok JAM už tai, tada ir tas jausmas praeis. Ieškok bendrystės su kitais buvusiais nusidėjėliais bendruomenėje, tave tai sustiprins.
Prašau, palik nešventą savo gyvenimo būdą. Jei nepriimsi to konkrečiai, niekada negalėsi ilsėtis arti Dievo širdies, o JO ramybė niekada neprasiskverbis ir nepripildys tavo širdies. Liaukis su savo nešventumais ir sek JUO, tuomet sugrįš džiaugsmas ir ramybė. Atsiskaityk už savo nuodėmes, atsiprašyk, laikykis savo žodžio, šitai yra šventa.
Jėzau, Tu nori gyventi kartu su mumis. Tačiau mes dažnai esam tokie lengvabūdiški, tokie nešventi, tokie pasiruošę kompromisams! Atleisk ir padėk mums tapti kiek šventesniais! Atleisk mums mūsų nuodėmes ir suteik mūsų širdims Savąją ramybę! Jėzau, mums reikia Tavęs!!! Dėkoju, kad Tu mus myli!!