Nusiramink, mano širdie,
nes Dievas buvo man geras.
Psalmė 116, 7
„Juk jis išgelbėjo mane nuo mirties,
nušluostė man ašaras,
neleido mano kojoms paslysti.
Todėl einu savo keliu Viešpaties Artume
gyvųjų šalyje.“
Prieš pora dienų man prasidėjo toks lyg gripas; – drebulys, galvos skausmas ir pan. Tačiau neįsismarkavo, kitą dieną vėl buvau gerai nusiteikęs. Vienam draugui korona; – teko vykti į ligoninę. Aplinkui pilna problemų bei sunkumų; – tampi irzlus. Ar visada viskas gerai? Kada tai aplankys ir mane? Ar įmanoma nuo viso to pabėgti? Kas, jeigu…. Arba galbūt …..
Visada yra priežasčių tam, kad rūpintumeis, rimtai, giliai susirūpintum. Ir jeigu nebūsi atidus, rūpesčiai tave sugrauš. Tada jau joks džiaugsmas nebekils. Tokia būsena bloga!
Todėl man jau tapo įpročiu, esant bet kokiems sunkumams, galvoti, kaip labai Viešpats jau yra padėjęs. Ir jeigu viskas atrodo gana beviltiškai, pagalvoju: JIS padėjo ir kur kas sunkesnėse situacijose; – galų gale aš vis dar gyvenu, nors kai kas norėjo mane ir nužudyti.
Mielai sėdžiu sau prie lango ir mąstau, kaip puikiai Dievas sukūrė pasaulį. Žvelgiu per laukus iki pat upės ir miško. Regiu dangų, JO kūrinį, paukščius, saulę ir debesis. Tikrai, didis yra Viešpats! Taip pat pagalvoju apie tamsias dienas, kuomet man sekėsi gana prastai. Kaip labai Viešpats tuomet padėjo! Galvoju apie JO stiprią ranką, kuri mane ištraukė. Galvoju apie visus stebuklus, kuriuos JIS padarė man. Galvoju apie nuostabius vaikus, kuriuos JIS man padovanojo. Tikrai, esu palaimintas, nes JIS mane myli.
Ir kuomet atsigręžiu į dabartines savo problemas, pastebiu: aš neteisingai įvertinau. Jos nėra tokios didelės. Mano Dievas yra didesnis.
Taigi spręskime visa kartu, Dievas ir aš, dirbkime ir melskimės kartu per visus šiuos sunkumus. JIS yra su manimi, nuostabu!
Dėkoju, Jėzau, Tu esi nuostabus! Tu esi mano Dievas, kuris mane atpirko, kuris man atleido, kuris man teikia vilties ir kuris padeda man kiekvieną dieną. Aleliuja, Tu esi šalia manęs!!!