„Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“
Evangelija pagal Matą 10, 8b
Viską, ką mes turime, gauname iš Dievo dovanai – mums nereikia už tai mokėti. Taip pat ir kiekvieną dvasinį palaiminimą. Jo ramybė, Jo džiaugsmas, gailestingumas… – visa tai yra Dievo dovanos. Jėzus nori, kad mes jas dovanotume kitiems, JIS nori taip mus naudoti, kad savo aplinkoje būtume palaiminimas! Prisimeni, kai mokiniai turėjo mažai duonos ir vis tik turėjo pamaitino tūkstančius žmonių? Jėzus sakė: „Duokite jiems valgyti!“ Ir JIS veikė, kai mokiniai pradėjo dalinti duoną. Taip yra ir su palaima: Jei mes pradedame laiminti kitus, Jėzus pradeda veikti. Žinoma, tai turi būti ne paviršutiniška standartinė maldos formulė einant pro šalį: „O Viešpatie, laimink jį“. Jėzus mato, kiek rimtai mes savo širdyje to trokštame – ar mes laiminame kitą širdimi. Ir JIS mato tikėjimą, kuriuo mes laiminame. Ar Dievas gali ką nors didingo nuveikti, jei mes visai netikime?!
Tu gali būti tikras, kad savo aplinkoje Tu jau esi palaiminimas vien dėl to, kad ten esi. Nes ramybės Dievas yra ten, kur Tu. Tu gali būti tikras, jog Dievas saugo ir laimina žmones, kuriems Tu prašai palaimos. Nes tai Dievo paliepimas, kad mes kitus laimintume. Ir ne tik savo artimuosius ir draugus, bet ir žmones, kurie mūsų nemėgsta. Tai išlaisvina galingas jėgas dvasiniame pasaulyje. Dievas tuomet nori veikti, – kai mes laiminame.
Malda: Dėkoju, Jėzau, kad trokšti mane gausiai palaiminti! Nenoriu šios palaimos pasilaikyti sau, bet dovanoti kitiems, tiems su kuriais šiandien susitiksiu. Laimink mano šeimą, mano draugus, mano bendradarbius!! Tačiau nuostabiausia yra tai, kad Tu esi šalia!