Kai tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į vario žaltį ir likdavo gyvas.
Skaičių 21, 9
Kai izraelitai ėjo per dykumą, daug žmonių buvo blogos nuotaikos. Jie visą laiką skundėsi. Jų maistas buvo apgailėtinas. Jie mieliau būtų grįžę į Egipto vergiją, kur gavo puikios, skystos sriubos! Dievas į šiuos skundus žiūrėjo labai rimtai, nes visa tauta neteko drąsos.
Jis pasiuntė į stovyklą nuodingas gyvates, kurios įkando daugybei žmonių, kad šie numirtų. Vyresnieji atėjo pas Mozę ir išpažino savo kaltę: „Mes nusidėjome, nes sukilome prieš Viešpatį. Melskis, kad būtume išgelbėti nuo gyvačių!“ Mozė nuėjo pas Viešpatį, ir Viešpats jam tarė: „Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgs į jį ir išliks gyvas.“ Taip ir įvyko.
Taip vyksta ir šiandien: visi, žvelgiantys į kryžių, lieka gyvi. Pažvelgti reiškia atsiriboti nuo žemės purvo, atsiriboti nuo rūpesčių ir ligų, kančių ir problemų, ir žiūrėti Jėzaus, Gelbėtojo ir Viešpaties, link. Tam reikia tikėjimo ir pasitikėjimo. Kai pažvelgiame į Jį, pavargusi širdis vėl įgauna drąsos. Tuomet širdyse kyla padėka. Tada tamsoje vėl matome šviesą. Tuomet vėl žinome: Dievas mus myli, atleidžia kaltę ir nesėkmes bei mumis rūpinasi. Tuomet Dievas gali įsikišti ir mus išgelbėti.
Manau, kad tas pats pasakytina ir apie šį virusą: gal mums įkąs ši nuodinga gyvatė todėl, kad murmame. Bet kai tik pasisuksime į Jėzaus kryžių ir pažvelgsime į Jį, būsime išgelbėti ir liksime gyvi. Jėzus nesako, kad mes, krikščionys, turime imunitetą nuo visų virusų ir ligų, tačiau JIS pažada, kad išgelbės, kai tik kreipsimės į Jį. JIS yra nuostabus Viešpats.
Jėzau, atleisk man, kad aš dažnai murmu! Iš tikrųjų aš skundžiuosi Tavo vadovavimu ir globa, o taip negalima. Nes Tu visada gerai manimi rūpiniesi. Ačiū, kad išgelbsti mane, vos tik pakeliu į Tave akis. Ačiū už tikėjimą, drąsą, už Tavo gerą žodį, už atleidimą ir naują pradžią bei už kiekvieną gerą dieną su Tavimi!