TU padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje,
patepi dosniai mano galvą aliejumi;
sklidina mano taurė!“
Psalmyno 23, 1-5
Keletą metų man teko laikyti avis. Žinoma, norėjau savo avimis kiek įmanoma geriau pasirūpinti. Joms reikėjo geriausios žolės, nuolat – šviežio vandens; o jei jos apsirgdavo – be perstojo jomis rūpindavausi. Jos turėjo būti apkirptos ir būtina buvo suduoti vaistų nuo kirminų ir kitų parazitų. Mylėjau savo avis ir investavau daug savo energijos bei pastangų. Tačiau vis tik jaučiau savo ribas; juk turėjau dar dirbti ir kitus darbus, o ir ne viską apie avis žinojau. Taigi, kartais ne viskas pasisekdavo. Mūsų Viešpats, laimei, yra kitoks. JAM nereikia atsiprašyti, kad neturi laiko, ar turi atlikti ką nors svarbesnio. JIS apie savo avis žino viską; o taip pat – kur jos gaus geriausio maisto. Gaivus vanduo – gyvenimo Žodis – joms nuolat prieinamas. JIS rūpinasi savo avimis: „net priešų akivaizdoje padengia mums stalą“. Galbūt į viską žiūrim kaip į savaime suprantamus dalykus, tačiau tai juk yra Viešpats, Kuris mumis rūpinasi. Galbūt mums visuomet norisi tik „tortų ir šokolado“, tačiau Viešpats žino, ko mums iš tikro reikia, kad būtume sveiki. Bet ir sunkiais momentais – „priešų akivaizdoje“ – JIS taip pat mumis rūpinasi.
Dievas nėra nei skūpus, nei taupus. JIS pripildo „taurę sklidinai“. Čia kalbama apie Šventąją Dvasią, o ne apie „kančios taurę“. JIS dosniai patepa mūsų galvą džiaugsmo aliejumi ir su kaupu pripildo mus savo jėga.
Ačiū, Jėzau, kad mane myli! Todėl manimi gerai rūpiniesi. Net mano priešams siaučiant, padengi man stalą. Ir dovanoji savo džiaugsmo Dvasią! Šiandien taip pat pripildai mane savo Dvasia ir jėga; ir Tu pats esi šalia, – AČIŪ!