Jėzus klausia:
„Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“
Evangelija pagal Matą 12, 48
Jėzus svečiavosi vienuose namuose, kur buvo pilna žmonių, norinčių Jį pamatyti ir išgirsti. Tuomet atėjo Jėzaus šeima ir norėjo su Juo pasikalbėti, ir jie liepė Jį pašaukti. Bet Jėzus paklausė: „Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ Ir jis ištiesė ranką virš mokinių ir tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“
Kartais mes, krikščionys, esame vieniši savo šeimoje. Jie nesupranta mūsų tikėjimo, mūsų poelgių, Evangelijos ir to, kad ilgimės draugystės su broliais ir seserimis. Jie mano, kad esame „šiek tiek išprotėję“ ir nori mus sugrąžinti į įprastą kelią. Jėzui ši kova pažįstama. Štai kodėl Jis mus guodžia: šeima yra ten, kur vadovauja Dievas. Ten, kur kartu garbinamas Jėzus, yra tavo namai ir šeima. Tai irgi klystantys žmonės, tačiau jie seka Jėzumi. Daugybė nusivylimų kyla dėl mūsų šeimų ir sutuoktinių, vaikų ar tėvų. Tai visada mus sujaudina iki pat širdies gelmių. Kaip mes norėtume, kad ir jie pažintų Jėzų! Bet dažnai jie to nenori.
Turime nuspręsti, ar norime pildyti šeimos norus, ar toliau sekti Jėzumi. JIS mus tyloje paguodžia, kai išliejame Jam širdį. JIS turi būdų ir galimybių, kaip per tave palaiminti tavo šeimą. JIS girdi tavo maldą už taviškius. Ir dažnai, nors, deja, ne visada, mūsiškiai ateina pas Jėzų – anksčiau ar vėliau. Mūsų maldos nėra veltui!
Jėzus dovanoja mums brolius ir seseris, kai mūsų šeima mus atstumia, išjuokia ar laiko išprotėjusiais. JIS suteikia mums tikėjimo tėvus ir motinas. JIS pats yra šalia ir laiko ranką virš mūsų. JIS kalba mums širdin meilės žodžius. Pas Jį randu tai, ko taip labai reikia mano sielai.
O, Viešpatie! Tu žinai mano situaciją. Kaip gerai, kad nesu vienas, bet Tu ten šalia, paguodi ir padrąsini. Tu parodai man kelią, kuriuo turiu eiti. Dėkoju!!!