Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai. Jėzus tarė: Į šiuos namus atėjo išganymas.
Evangelija pagal Luką 19, 8f.
Tai ištrauka iš Zachiejaus kalbos, mat jis, būdamas muitininku, apgavo daug žmonių, taip tapdamas turtingu. Muitininkai tais laikais buvo sukčiai ir Romos valdžios pakalikai. Iš esmės jie dirbo tik į savo kišenę.
Zachiejus norėjo pamatyti Jėzų, o kadangi jis buvo mažo ūgio, o žmonės jo nepraleido, jis įsilipo į medį. Vis dėlto Jėzus jo ten ieškojo bei norėjo ateiti pas jį namo į svečius. (Jėzus juk nusidėjėlių ir muitininkų draugas). Zachiejus Jėzaus akyse matė Dievo meilę ir atleidimą, taip pat – kvietimą grįžti namo, į dangiškojo tėvo glėbį. Zachiejus buvo toks laimingas, kad surado Dievą, jog už visa, ką buvo padaręs, norėjo atsilyginti.
Kaltės visuomet turėtų būti apvalytos. Mūsų kaltes Jėzus nešė ant kryžiaus, savo artimųjų kaltes mes turime atleisti, mums metamus kaltinimus turime sunaikinti tiesos šviesoje, sau metamus kaltinimus ir savęs prakeikimus dėl kaltės ir nesėkmių turime ištirpinti meilės tiesoje. Biblijoje yra toks užtvirtintas dalykas, kad mes turime prašyti atleidimo už kaltes, padarytas kitiems žmonėms, ir, kiek tai yra įmanoma, jas atitaisyti. Kitaip turėsime problemų su amžinuoju teisėju, kuris mums turi atleisti mūsų kaltes.
Mes nepajusime dangiškojo džiaugsmo ir JO ramybės savo širdyse tol, kol vengsime mokėti už savo kaltes. Ir net jei tam yra tūkstantis gerų priežasčių; – Dievas visiškai jų nesiklauso. JIS taip ilgai primena mums apie mūsų kaltes, kiek ilgai mes galime JĮ girdėti. JIS nenori pažeminti mus prieš kitus žmones, tačiau JIS siekia nugalėti mūsų išdidumą. Mes tik tuomet būsime laisvi, kai atitaisysime tą žalą, kurią mes padarėme. Tuomet danguje ir mūsų širdyse bus šventė švenčiama!!
Dėkoju Jėzau, kad Tu atleidai mano kaltes ir sumokėjai už jas didelę kainą. Aš noriu atitaisyti padarytą žalą. Tu nori sutvarkyti mano gyvenimą, nes jis priklauso Tau. Dėkoju, Tu padedi man tame.
Plg. Evangelija pagal Matą 6, 23 – 26