Ryto niurzgesiai  –  2010.10.13

Ši diena yra Viešpaties duota, –
linksminkitės ir džiūgaukime.
Psalmė 118, 24

Šią eilutę turėčiau užsirašyti virš lovos, kad kiekvieną rytą ją pamatyčiau pirmiausiai. Nes būnu lyg murmantis meškinas, ypač rytais. Man nuolat per anksti keltis… o per dieną tiek daug visko reikia nuveikti, o dar ir oras ne visuomet būna teisingas, ir vaikai nervina, jiems reikia šio ir ano, ir dar, ir taip toliau. Tiek daug visko sukrenta į krūvą, kad praeina bet koks džiaugsmas, jei kažkoks jis apskritai buvo atsiradęs. Ne, gyvenimas yra sunkus, ypač šiandien… galbūt reikėtų šią dieną praleisti ir iš karto eiti prie kitos dienos? Ar ir ji bus visai tokia pat?
Kartais, bet ne visada, man pavyksta pirmiausia pagalvoti apie Jėzų, o tik tada apie reikalavimus ir rūpesčius, orą, darbą ir vaikus. Tikrai, tada einasi gerai! Tada matau JO meilę, JO didybę ir gėrį, tada aš pradedu dėkoti! Vis dėlto nuostabu, kaip Viešpats nepaisant visko, mane atvedė iki čia, kur dabar esu! JAM tikrai tai nebuvo paprasta.
Jeigu ryte pirmiausia pamatau JĮ ir galiu dėkoti, diena bus nuostabi. Tada jau niekas negali manęs išmušti iš vėžių. Tuomet JIS yra mano pusėje. Tada jokia problema man nėra per didelė. Tada JIS iš pat ryto gali apvalyti mane nuo bet kokios kaltės ar nuodėmės, ir štai tampu aš naujai gimęs, nekaltas ir tyras kaip po gaivinančio dušo. Atvirai tariant, su JUO yra nuostabu!
Tada mano gera nuotaika tiesiog užkrečiama, vaikams taip pat gerai sekasi, ir jie yra laimingi. Ir su pardavėja galiu papokštauti, pagirti ją už jos gebėjimus, galiu rasti mielų žodžių policininkams, pakeliui dar pagirti mokytoją, taip pat ir kaimyną draugiškai pasveikinti… Tuomet galiu rašyti žmonėms motyvuojančius elektroninius laiškus. Ech, tada būni tikrai „naudingas“ Dievui! Taip pasireiškia draugiškumas, viešpataujantis Dievo karalysje. Kaip gerai tai veikia!!
Kartą, esant tokiam blogam paniurusiam rytui, mane užklupo: Aš buvau toks irzlus, o telefone girdėjosi toks mielas, draugiškas balsas, kurio nebuvo įmanoma ignoruoti. Draugišką juoką beveik galėjai matyti. Na, aš pasidaviau ir leidausi užkrečiamas. Tai, ką gali kiti, galiu ir aš!!

O, Jėzau, Tu esi manojo džiaugsmo ir linksmumo, kantrybės ir draugiškumo priežastis. Be Tavęs aš būčiau paniuręs, irzlus, nekantrus ir nedraugiškas. Kaip gerai, kad Tu esi mano Viešpats!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*