Visame mano šventajame kalne
nebus vietos jokiai skriaudai
nei jokiai niekšybei,
nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo,
tarsi jūros vandenų apsemta.
Izaijo knyga 11, 9
Koks nuostabus pažadas iš Izaijo knygos! Tai būtų arba yra rojaus sąlygos!
Prisimenu vieną atsivertimo aprašymą Velse, įvykusį prieš daugiau nei šimtą metų. Tuomet kalėjimai buvo tušti, nes nebebuvo nusikaltėlių, – visi jie buvo bažnyčioje. Nebevyko ir futbolo varžybos, nes žaidėjai buvo bažnyčioje, o žaidimo aikštė naudojama susirinkimams… Nebebuvo užeigų, girtuokliai negulėjo gatvėse. Santuokinių karų skaičius artėjo link nulio, vaikai pasilikdavo pas abu tėvus… Iš tiesų nuostabu, kaip tikėjimas visa veikia! Ne tik pavieniam žmogui, bet taip pat ir aplinkai ir visai šaliai! Dėl to niekuomet neturėtume nuvertinti mūsų maldos, nes palaiminimas per ją teka į mūsų šalį!
Buvo atlikta net ir tyrimų, ar ankstesni atsivertimai šiandien dar turi kokią nors reikšmę. Ir atrado, kad, pvz., bedarbystės buvusiose atsivertimo srityse buvo kur kas mažiau nei kitose apylinkėse. Tai padrąsina mus užtarimo maldai!
Tikrai, ten, kur valdo Dievo šlovė, ten, kur Jėzus gali būti karalių karalius, kur gali veikti Šventoji Dievo Dvasia, ten yra Dievo „Šventasis kalnas” iš mūsų eilutės viršuje. Ten Dievas yra esantis čia ir dabar. Ten yra Dievo pripažinimas, pažinimas ir matymas. Ten nieko pykta niekas nebegali daryti. Ten malonė tokia tyra, kaip jūros vanduo. Tai toks nuostabus laikas!!
O Viešpatie, kaip aš ilgiausi to, kad Tu nevaržomai valdytum! Ateik, pripildyk mūsų šalį! Suminkštink kietas širdis! Pažadink Savo žmones, kad atgimimas mumyse, aplink mus ir visur įvyktų! Dėkoju už malonės jūrą, kurioje mums leidi maudytis. Tu esi nuostabus, malonės Karalius, viešpačių Viešpats! O Jėzau, ateik!