Laukti gero – 2019.04.18

Jeigu tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.
Evangelija pagal Matą 7, 11

Niekas neduoda savo vaikams akmenų, kai jie alkani. Niekas neduoda jiems nuodingų gyvačių. Ne, mes mylime savo vaikus ir duodame jiems gerų dalykų.
Nors kartais mes būname tikrai gana bjaurūs, negailestingi, nemalonūs, grubūs, nekantrūs, savanaudiški, pavydūs ir išdidūs, mes vis tiek gerai rūpinamės savo artimaisiais. Nors mes kartais darome klaidų, už kurias turi mokėti kiti ir priimame neteisingus sprendimus, dėl kurių kiti turi kentėti, savo vaikams mes ieškome pačio geriausio.
Dauguma kančių šioje žemėje kilo iš žmogaus. Štai kodėl Jėzus sako: jūs esate blogi. Blogis slypi labai giliai mumyse: ypač egoizmas, susikoncentravimas tik į save, pavydas, godumas ir dar daug kitų dalykų, – todėl mus Jėzus vadina blogais.
Kadangi mes vieni kitiems tiek daug blogo darome, būna sunku iš Dievo tikėtis kažko gero. Mes lyginame savo dangišką Tėvą su žemiškuoju. Mes buvome baudžiami, kai kažką iškrėsdavome, ir mes galvojame, kad ir Dievas lygiai taip pat baudžia. Mes turime patirties bendraujant su kitais žmonėmis, todėl ir Dievą mes suvokiame iškreiptai. Nepasitikėjimas taip pat būdingas mums bendraujant su Dievu.
Taip dažnai Jėzus sako: tebūna tau pagal tavo tikėjimą! – ir mes netikime, kad Jis gali padaryti didelius ir gerus dalykus. Mes prašome atleidimo už savo nuodėmes, bet tuo pačiu mes laukiame iš Dievo bausmės. Mes nepasitikime Juo iki galo!
Mes turėtumėme daugiau pažinti mūsų dangiškąjį Tėvą per Jėzų ir atrasti daugiau Jo gailestingumo. Tada augs mūsų tikėjimas ir mes vis labiau ir labiau Juo pasitikėsime. Ir Jis elgsis su mumis pagal mūsų tikėjimą.
Mes turime tapti kaip vaikai, kurie laukia kažko gero iš mamos. Jie žino, kad kai yra alkani, jie gauna pavalgyti. Ar gali mūsų dangiškasis Tėvas būti šykštus? Ar gali Jis leisti Savo vaikams badauti? Ar Jam patinka, kai Jo vaikai kenčia? Jis mažų mažiausiai myli mus taip, kaip mama myli savo vaikus.
Jis nori mums duoti tokį gilų tikėjimą, kad mes daugiau nebesiskųstumėme; – nes mes žinome, mūsų dangiškasis Tėvas rūpinasi mumis visapusiškai.

Dėkoju, Jėzau, per Tave mes galime matyti, koks yra Dievas Tėvas. Tu esi pilnas malonės. Tu nesmerki. Tu duodi tik gera. Tavimi aš galiu pasitikėti. Tu esi mano nuostabusis Viešpats!  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*