Sunkumai atleisti savo kaltininkams – 2017.08.12

Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Mato 6, 12
… Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“… 14-15 eilutės.
Vargu ar yra kokia kita tema, apie kurią Jėzus kalbėtų rimčiau negu kad kalba apie atleidimą. Žmonėms, kurie neatleidžia, JIS grasina pragaru, – netgi čia ir dabar, žemėje.
Verta dėmesio ir tai, kad Jėzus sako: pirma žmogus turi atleisti, tada ir Dievas dovanos mums mūsų kaltes. Šįkart žmogus turi žengti pirmąjį žingsnį. Dievas žino, kaip sunkiai mums sekasi atleisti. Dėl to JIS padės. Kuomet mūsų pasiryžimas rimtas, Šventoji Dvasia atleidimą įgyvendina mūsų širdyse: savo kaltininkams mes atleidžiame nuoširdžiai. Tikrai, mes netgi galime nuoširdžiai už juos melstis bei viso ko geriausio linkėti! Atleidimas ir išvadavimas iš tvirtų pančių įvyksta gana lėtai, – žingsnis po žingsnio tampame laisvesni. Mums pasilikus prie sprendimo atleisti, prisiminimai apie kaltes išblėsta lėtai. Sužeidimų aidas veikia mus dar ilgai, bet ir jis tampa vis silpnesnis ir silpnesnis.
Kuomet esame pikti ir pagiežingi, kuomet mus vis užklumpa mintis apie kito kaltę, mes nesame prieš jį laisvi, gali būti, kad mes jam pilnai neatleidome, kad jo kaltė mums vis sugrįžta. Deja, dėl to daugiausiai kenčiame tik mes patys. Nes piktos mintys gyvena tik mūsų galvoje, apnuodydamos visą mūsų mąstymą ir jausmus. Kiek daug yra krikščionių, nuolat susitelkusių tik ties savo pačių jausmais, krikščionių, leidžiančių šiam minčių sūkuriui tempti juos žemyn. Tai vadinama savigaila ir kartėliu.
Mato evangelijos 18-ame skyriuje Jėzus kalba palyginimu, kas nutinka tam, kuris neatleidžia. Pikti budeliai kankina šį žmogų. Pyktis ir tamsybės gali jį užvaldyti ir varginti.
Jėzus prieš mus padeda pasirinkimą: atleidimas ir laisvė, arba kartėlis, savigaila, tamsybės. Kad JIS mums atleistų, turime patys atleisti. Pasirinkimą mes turime…
Dėkoju, Jėzau, Tu atleidi man mano didžiules kaltes! Galiu būti laisvas nuo savo graužiančios sąžinės, galiu džiaugtis ir keliauti lengva širdimi pirmyn! Taip, Viešpatie, aš atleidžiu tiems, kurie man pikta yra padarę, taip pat tiems, kurie tai darė pikta valia. Laiminu juos ir linkiu jiems gero! Dėkoju Tau už šią laisvę!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*